Pastarosiomis dienomis netyla diskusijos dėl Didžiosios Britanijos ateities Europos Sąjungoje (ES). Lygiai po savaitės Briuselyje vyks viršūnių susitikimas, per kurį lyderiai pritars (arba ne) Londono reikalaujamoms reformoms.

Jeigu jis būtų sėkmingas, premjeras Davidas Cameronas netrukus turėtų paskelbti referendumo dėl narystės ES datą.

Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas pristatė susitarimo projektą, kuris bus pateiktas tvirtinti visų 28 ES valstybių lyderiams. Projekte numatyta galimybė įjungti „avarinius stabdžius“ ir netaikyti socialinių lengvatų iš kitų ES šalių atvykusiems imigrantams, kurie nėra išgyvenę šalyje ketverių metų.

Taip pat siūlomos didesnės apsaugos garantijos Bendrijos narėms, kurios nėra įsivedusios euro, ir yra numatyta „raudonosios kortelės“ sistema, suteiksianti galią nacionaliniams parlamentams blokuoti Briuselio direktyvas.

Europos lyderiai nėra patenkinti pasiūlytu susitarimo projektu. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as išreiškė susirūpinimą dėl D. Tusko pasiūlymo užtikrinti papildomas garantijas euro zonai nepriklausančioms ES šalims.

Buvęs Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso tvirtino, kad socialinių garantijų apkarpymas neatgrasins žmonių vykti į Didžiąją Britaniją. Šią savaitę duodamas interviu britų BBC laidai „Newsnight“ jis pareiškė, jog Didžioji Britanija – viena svarbiausių Europos akcininkių, todėl visi nori, kad ji pasiliktų. Jeigu Didžioji Britanija pasitrauktų, ES susilpnėtų.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas D. Cameronas siekia įtikinti kitų 27-ių ES šalių lyderius per viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris vyks vasario 18–19 dienomis, pritarti jo reikalaujamoms reformoms. Jeigu toks susitarimas būtų pasiektas, D. Cameronas agituos britus būsimame referendume balsuoti už šalies pasilikimą Bendrijoje. Tikėtina, kad plebiscito datą premjeras atskleis vasario 22 dieną. Daugelis spėja, jog referendumas įvyks birželio 23 dieną. Jis taip pat galėtų būti surengtas gegužės 5 dieną kartu su vietos rinkimais arba rugsėjį.

Jau rengiasi kovai

Dar nėra žinoma tiksli referendumo data ir galutinis reformų paketas, kurį D. Cameronas pateiks visuomenei, tačiau skirtingos stovyklos jau bruzda ir rengiasi būsimam plebiscitui. Tai visai suprantama, mat jeigu jis vyks vasarą, agitacijai bus likę vos keli mėnesiai. Pavyzdžiui, 2014 metais surengto Škotijos referendumo agitacijos kampanijos dalyviai galėjo net penkis mėnesius vilioti rinkėjus.

Referendumai yra gana reti Didžiosios Britanijos politikos istorijoje. Juos reglamentuoja įstatymų nustatyta griežta tvarka. Paskiriamos oficialios agitacijos kampanijos grupės. Pavyzdžiui, 2014 metais Škotijos nepriklausomybės priešininkams atstovavo „Better Together“, o atsiskyrimo šalininkams – „Yes Scotland“. „Britain Stronger In Europe“ – pagrindinė ir abejonių nekelianti lobistinė grupė, pasisakanti už narystę ES. Tuo metu kitoje stovykloje yra bent trys stiprios varžovės – „Vote Leave“, „Leave.EU“ ir „Grassroots Out“.

Oficialios agitacijos kampanijos dalyviai gaus iki 600 tūkst. svarų sterlingų dotacijas. Televizijos ir radijo transliacijoms, laiškams, patalpų nuomai skirtos išlaidos neturi viršyti 7 mln. svarų sterlingų. Kitos grupės taip pat gali rengti savo kampanijas ir joms išleisti ne daugiau kaip 700 tūkst. svarų sterlingų. Rinkimų komisijos neužregistruotos agitacijos kampanijos grupės gali išleisti ne daugiau kaip 10 tūkst. svarų sterlingų.

Daugėja norinčiųjų pasitraukti

D. Cameronas jau 2013 metų sausį paskelbė, kad planuojama surengti referendumą. Daugelis svarsto, kodėl jis gerokai anksčiau nevyko? Juk dabar tam ne pats palankiausias metas – rinkėjai apimti nusivylimo, apmaudo ir pykčio. Gyventojai nusigręžia nuo pagrindinių partijų. Tokią tendenciją ypač sustiprino migrantų krizė.

Kaip teigia keletas konservatorių įstatymų leidėjų, šis referendumas vyks ne dėl Europos, bet dėl atvykėlių. Prognozuoti referendumo rezultatus bus sunku. Daugelis britų gali pasinaudoti šiuo referendumu siekdami nubausti tradicines partijas ir išlieti nepasitenkinimą. Rinkėjus gali sužavėti pažadai atgauti sienų, prekybos ir suvereniteto kontrolę.

Britai į ES žvelgė skeptiškai nuo pat įstojimo aštuntąjį dešimtmetį, o netrukus, praėjus vos dvejiems metams, Didžioji Britanija surengė referendumą dėl šalies likimo. 1975-aisiais tauta nusprendė pasilikti naujoje sąjungoje. Tačiau ES plečiantis ir keičiant savo veidą visuomenė vėl ėmė prašyti referendumo.

Kaip rodo praėjusią savaitę „YouGov“ atlikta apklausa, likti ES norėtų 36 proc. respondentų, pasitraukti – 45 proc. apklaustųjų, o neapsisprendę – 19 proc. respondentų. Už narystę ES daugiausia pasisako žmonės iki 30 metų, tačiau jie rečiau ateina prie balsadėžių.

Aktyvesni yra vyresnio amžiaus rinkėjai, kurie teikia pirmenybę šalies pasitraukimui iš Bendrijos. Šios nuomonės paprastai laikosi ir mažesnį išsilavinimą turintys asmenys. Skirtingai nei per Škotijos referendumą, šįkart sociologai nemato didelio lyčių atotrūkio. Daugelio regionų gyventojai šiuo klausimu pasidaliję gana tolygiai. Galbūt tik Londonas ir Škotija yra išimtys – čia dauguma nori likti ES.

Dviejų greičių Europa

Šešios ES narės steigėjos šią savaitę pakartojo, kad yra ištikimos įsipareigojimui kurti „dar glaudesnę sąjungą“, net jeigu dėl to tektų palikti už borto ne taip entuziastingai nusiteikusias partneres, tokias kaip Didžioji Britanija. Londonas siekia, kad jam nebūtų taikomas reikalavimas kurti „dar glaudesnę sąjungą“, nustatytas ES sutartyse.

Per neoficialias derybas Romoje Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą oficialų pareiškimą, kuriame pripažino esantys „susirūpinę dėl Europos projekto būklės“. Pasak jų, ES išgyvena labai sunkius laikus dėl migrantų krizės ir terorizmo keliamos grėsmės. Ministrai nurodė, kad didesnė integracija padėtų įveikti šias problemas, bet taip pat pripažino, kad ne visos bloko narės privalo su tuo sutikti.

Darbo vakarienę, vykusią antradienį, inicijavo Italija. Jos centro kairioji vyriausybė aiškiai užsiminė norinti, kad ES branduolį sudarančios valstybės toliau siektų glaudesnės integracijos žengdamos į bankų sąjungą, glaudesnį fiskalinį harmonizavimą, didesnį politinį ir saugumo bendradarbiavimą. Roma taip pat užsiminė, kad neprieštarautų, jeigu kai kurios šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, apribotų savo įsipareigojimus ES ir išliktų tik didelės laisvosios prekybos erdvės narėmis. Pasak Italijos pareigūnų, toks scenarijus būtų priimtinesnis negu nenuspėjamas visiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES.

Gintarė Grigalavičiūtė