Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad olandų rinkėjų sprendimas atmesti svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina neturės įtakos birželį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam plebiscitui dėl tolesnės narystės Bendrijoje.
„Tikiuosi, tai nepaveiks mūsų referendumo rezultatų, nes tai visiškai skirtingas klausimas“, – sakė konservatorių lyderis per birželio 23 dieną vyksiančio referendumo kampanijos renginį Pietvakarių Anglijoje.
D.Cameronas pabrėžė, kad olandai balsavo ne dėl šalies narystės ES, o dėl Bendrijos ir Ukrainos asociacijos susitarimo.
Tiesa, Jungtinės Karalystės premjeras pabrėžė, kad Nyderlandų vyriausybė padarytų klaidą ignoruodama referendumo rezultatus: „Vakar (trečiadienį, – red.) kalbėjausi su Nyderlandų premjeru. Svarbu, kad vyriausybė atidžiai klausytųsi, ką sako žmonės“.
Parengta pagal BNS informaciją
Komentarai
2.4 TH, klaidele- cia Klaipėdos miesto ekonomistu bendruomenes straipsnis ,23:38 vis " googlini" - lietuviskai gyveni , nepamirškite ryte aptarti kokias "užuolaidas"kaimynai pasikabino ir kiek joms išleido !!!
Senis daro copy - paste is Delfio, ir tiek. Konkreciai sita "jo" rasliava yra copy-paste is Delfio, kovo 2 d. E. Lucaso strapsnis.
tave tik I parlamenta,tu tikras lietuviu tautos sviesulys
O kaip tu manai ? Palieku lietuvių liaudies nuožiūrai...
tu cia pats ismastai ar copy paste
Deivido Kamerono) beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina. Apgaulingas, nes jis įspraudžia platų klausimą apie tai, ar mūsų ateitis – daugiašalėse, taisyklėmis grindžiamose organizacijose, ar ne – į siaurus rėmus: ar premjero pastangos iš naujo derėtis dėl mūsų statuso Bendrijoje yra lemiamas padėtį keičiantis veiksnys.
Aišku, kad taip nėra. Jeigu pasielgsime teisingai, pasilikdami ES, keli mūsų santykių su euro zona patobulinimai arba detalės apie mokestinius kreditus šalyje viešintiems ES piliečiams vargu ar bus esminiai dalykai. Apsimetinėjimas, kad tos pakartotinės derybos iš tikrųjų yra svarbios, suteikia šiam argumentavimui nesąžiningumo atspalvį. Rinkėjams jau dabar atrodo, kad jiems daug meluojama. Tai tik dar labiau didina jų susierzinimą.
Joks gąsdinimas nėra geriausias būdas laimėti. Pagrindinė „Pasilikimo“ kampanijos žinia – kad pasitraukimas iš ES bus toks niokojantis, jog nukentės darbo vietos ir pajamos. Tam tikru mastu šis argumentas gali būti veiksmingas, bet rinkėjams nepatinka neigiamas tonas, ypač kai jis per daug sutirštinamas. Bauginimas perša mintį, kad Britanija yra silpna ir pasmerkta, o ES – mūsų vienintelė viltis. Nesąmonė. Esame didelė, daugelyje sričių stipri šalis. Mes išgyventume, nepaisant pačių pasidarytos žaizdos dėl „Brexit“.
Britiškasis modelis Europos Sąjungoje buvo pašaipiai vadinamas „anglosaksišku“ (nors tai ir netikslu, ir įžeidžiama). Dešimtmečius vyraujanti mąstysena buvo prancūziškasis „dirigavimas“: valstybė renka didelius mokesčius, moka dideles subsidijas, nurodinėja ir kontroliuoja. Šis modelis nelabai pasiteisino ir dabar yra nebemadingas. Dauguma Europos šalių dabar palaiko liberalizavimą, atvirumą ir konkurenciją. Tai ypač tinka naujosioms narėms žemyno šiaurėje ir rytuose. Britanijos dinamiška ekonomika, gana mažas ir sąžiningas viešasis administravimas bei daugiausiai sėkminga imigrantų integracija gali būti pavyzdys visai Europai.