Dalis oficialių bedarbių dirba nelegaliai - Anglija.lt
 

Dalis oficialių bedarbių dirba nelegaliai 

Šių metų vasario pirmą dieną Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 239 tūkst. bedarbių – tai 11,6 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Specialistai prognozuoja, kad pernai sparčiai mažėjęs nedarbas šiemet tokiomis geromis žiniomis nedžiugins. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis sako, kad darbą šalyje sunku susirasti vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, darbo neranda ir tie, kurie mano, kad eiti gatvių šluoti yra negarbinga.

Lietuvos darbo biržos direktorius pasakoja, kad be kitų savo funkcijų, darbo birža kasmet skelbia trumpalaikes prognozes dėl specialistų rinkoje poreikio. Šios prognozės sudaromos remiantis darbdavių apklausos rezultatais. Prognozė reikalinga pačiai darbo biržai - organizuojant mokymus nekvalifikuotiems darbo biržos klientams, neprognozuodama ši įstaiga net negalėtų pasiūlyti adekvačių mokymo kursų.

Kaip vyksta bedarbių mokymas?

Mes patys bedarbių nemokom, mes perkam paslaugą iš įstaigų, kurios turi teisę verstis ta veikla. Tai gali būti tiek švietimo įstaigos, tiek darbdavys, jeigu jis turi licenciją mokymui.

Mokymo pati prasmė nuo šių metų stipriai keičiasi. Anksčiau mokymo įstaigos pasirinkime pats bedarbis nedalyvaudavo, dabar įstatyme yra numatyta teisė pasirinkti mokymo įstaigą pagal savo norą, reitingą, mokymo įstaigos prestižą tuo pačiu metu gaunant tam tikrą sumą pinigų, kuria bedarbis gali sumokėti už mokymą. Ta pinigų suma bus mokama tiesiai mokymo įstaigai.

Labai didelis dėmesys bus skiriamas trišalėms sutartims. Tai yra, kai darbdavys, darbo birža ir bedarbis pasirašys sutartį ir darbdavys bus įpareigotas apmokyti bedarbį, išlaikyti jo darbo vietą tam tikrą laiką.
Taip pat bus numatomos ir dvišalės sutartys tarp bedarbio ir darbo biržos, jei bedarbis norės pradėti individualią veiklą. Tarkime, jis norės būti kirpėju ir turės galimybę įgyti šių žinių. Tikimės, kad jų įgijęs jis nebebus mūsų klientas.

Kas turi galimybę patekti į Darbo biržos mokymus? Kokie kriterijai taikomi kandidatams?

Jie turi turėti papildomo rėmimo požymių. Žmogus turi būti arba ilgalaikis bedarbis, jei vyresnis žmogus – darbo biržoje turi būti registruotas metus, jei jaunas – pusmetį.

Kiek žmonių suranda darbą po mokymų?

52 proc. pagal kvalifikaciją. Tai yra gana nemažas procentas, bet sunku pasakyti, kokiai daliai tie mokymai buvo naudingi. Sakyti, kad likusiai daliai mokymai nebuvo naudingi, irgi negalima.

Kaip dirbate su bedarbiais?

Svarbiausia yra nustatyti teisingai žmogaus poreikį ir jo galimybes atitikti vieną ar kitą darbo pasiūlymą. Žvelgiant per 2011 metus, vienokių ar kitokių mūsų paslaugų dėka, įsidarbino 218 tūkst. žmonių. Tai yra gana nemažas skaičius, aišku, dalis jų taip pat pradėjo darbą pagal verslo liudijimą.

Reikia neužmiršti, kad nemaža dalis bedarbių yra nemotyvuotų, kurie nenori niekur įsidarbinti. Taigi priėjimas prie kiekvieno bedarbio yra individualus. Yra sudaromas individualaus užimtumo planas ir vėliau Darbo biržos specialistas privalo sekti, kaip jam sekasi įgyvendinti tuos tikslus, kaip jam sekasi savarankiškai ieškoti darbo. Čia reikia, kad bedarbis ir pats norėtų rasti darbą ir specialistas būtų pakankamai motyvuotas surasti jam darbo vietą.

Kas tai yra individualaus užimtumo planas?

Specialistas susipažįsta su žmogaus galimybėmis, jo įgytomis žiniomis. Jeigu specialistas mato, kad darbo rinkoje labai nedaug jam trūksta iki vienos ar kitos paklausios profesijos, galbūt specialistas gali jam parekomenduoti vienokius ar kitokius mokymus. Neseniai darbą praradusius žmones stengiamės kuo greičiau grąžinti į darbo rinką, nes, kuo trumpiau žmogus neturi darbo, tuo jo įsidarbinimo galimybės yra didesnės.

Kiek yra nemotyvuotų darbuotojų?

Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra nemotyvuotas žmogus. Šiai dienai net 59 proc. registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengimo. Ar galima visus juos vadinti nemotyvuotais? Ne. Galbūt jų gyvenimo kelyje buvo vienokie ar kitokie sunkumai, dėl kurių jie šiandien to pasirengimo neturi. Lygiai taip pat, jei žmogus turi gerą profesiją, jo negali iš karto vadinti motyvuotu, nes galbūt jo ta profesija šiandien rinkoje nėra pakankamai gerai apmokama.
Taigi aiškios ribos nėra, bet iš tam tikrų skaičių galima susidaryti įspūdį, kad dalis labiau nori darbo, o dalis – mažiau.

Ar daug tarp bedarbių yra jaunų žmonių?

Iš viso registruotų jaunų bedarbių yra 32 tūkst. – tai sudaro mažiau nei 10 proc. visų bedarbių. Tai yra mažesnis vidurkis už Lietuvos vidurkį. Ir, kaip buvęs darbdavys aš jums pasakysiu, kad mieliau įdarbinčiau jauną žmogų. Ar jūs prie baro norėtumėte matyti barmenę, kuriai iki pensijos liko dveji metai arba sunkų darbą medienos ruošos srityje dirbantį senuką, kuris jau nelabai pajėgus dirbti lygiai su jaunu žmogumi?

Darbo rinkoje, jeigu paklausinėtumėte darbdavių, jaunimas turi daug daugiau pranašumų įsidarbinti negu pagyvenę žmonės. Jauni žmonės kartais neturi įgūdžių, tačiau tai nėra kliūtis įsidarbinti.

Pavydžiui, vykdėme projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“ (valstybė padeda darbdaviui išlaikyti darbo vietą). Dalyvavo 6000 žmonių, apie 80 proc. išliko darbo rinkoje. Programa vykdyta nuo 2010 metų liepos. Dabar programa yra pasibaigusi, bet yra sudaryta  Vyriausybės darbo grupė dėl jaunimo nedarbo mažinimo, tai, manome, kad ateityje tokia priemonė tikrai bus, nes ji yra pasiteisinusi. Programos biudžetas buvo 22 mln. Lt, manome, kad ji turėtų būti ne mažesnė. Tai priklausys nuo galimybių.

Ar pakanka su bedarbiais dirbančio personalo? Pasižiūrėjus į eiles darbo biržose, panašu, kad nelabai.

Kalbant mūsų ankstesnę struktūrą iki reformos, tai tikrai matėsi, kad žmonių, dirbančių tiesiogiai su bedarbiais klientais, skaičius buvo ir nepakankamas, ir netolygiai išsidėstęs per visą Lietuvą. Kai kuriuose miesteliuose specialistai buvo mažiau apkrauti, o, pavyzdžiui, Vilniaus darbo birža, kur yra užregistruota trečdalis visų Lietuvos bedarbių, tai pajėgumai ir šiai dienai nėra pakankami.

Kitas dalykas, kurį artimiausiu metu reikia daryti, tai yra mūsų specialistų rezultatus surišti su darbo apmokėjimo sistema, tokiu būdu ir motyvuojant mūsų žmones pasiekti geresnių rezultatų. Nes yra specialistų, kurie dirba nuo pat įstaigos įkūrimo pradžios, tačiau per visą tą laikotarpį nebuvo paskatinti. Skatinimas valstybės tarnyboje, palyginti su privačiu verslu, yra labai netobulas ir nesuteikiantis motyvacijos. Aišku, paskutiniai metai ir nebuvo tie, kada buvo galima daug lėšų skirti papildomiems atlyginimams.

Iš kur gaunate informaciją apie laisvas darbo vietas?

Skelbia darbdaviai. Jie kreipiasi į mus dėl darbuotojų paieškos. Net yra įpareigojimas darbdaviams pagal Darbo kodeksą skelbti apie laisvas darbo vietas. Tačiau tai yra toks iš seniau likęs reikalavimas ir tokio mechanizmo nėra.

Turime atskirus skyrius, kurie nuolat palaiko ryšius su darbdaviais.

Pagal darbo biržos prognozes, dabar kas dešimtas registruotas jaunas žmogus turi aukštąjį išsilavinimas. Tarp baigusiųjų yra daugiausiai įgijusių verslo vadybos, teisės, ekonomikos specialybes. Daugiausiai pasiūlymų buvo registruota pardavėjams, transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, virėjams.

Darbo biržos vadovas primena, kad užsienyje nėra prestižinių ir neprestižinių darbų, o vertinami sunkius darbus dirbantys žmonės.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

Šių metų vasario pirmą dieną Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruota 239 tūkst. bedarbių – tai 11,6 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Specialistai prognozuoja, kad pernai sparčiai mažėjęs nedarbas šiemet tokiomis geromis žiniomis nedžiugins. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis sako, kad darbą šalyje sunku susirasti vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, darbo neranda ir tie, kurie mano, kad eiti gatvių šluoti yra negarbinga.

Lietuvos darbo biržos direktorius pasakoja, kad be kitų savo funkcijų, darbo birža kasmet skelbia trumpalaikes prognozes dėl specialistų rinkoje poreikio. Šios prognozės sudaromos remiantis darbdavių apklausos rezultatais. Prognozė reikalinga pačiai darbo biržai - organizuojant mokymus nekvalifikuotiems darbo biržos klientams, neprognozuodama ši įstaiga net negalėtų pasiūlyti adekvačių mokymo kursų.

Kaip vyksta bedarbių mokymas?

Mes patys bedarbių nemokom, mes perkam paslaugą iš įstaigų, kurios turi teisę verstis ta veikla. Tai gali būti tiek švietimo įstaigos, tiek darbdavys, jeigu jis turi licenciją mokymui.

Mokymo pati prasmė nuo šių metų stipriai keičiasi. Anksčiau mokymo įstaigos pasirinkime pats bedarbis nedalyvaudavo, dabar įstatyme yra numatyta teisė pasirinkti mokymo įstaigą pagal savo norą, reitingą, mokymo įstaigos prestižą tuo pačiu metu gaunant tam tikrą sumą pinigų, kuria bedarbis gali sumokėti už mokymą. Ta pinigų suma bus mokama tiesiai mokymo įstaigai.

Labai didelis dėmesys bus skiriamas trišalėms sutartims. Tai yra, kai darbdavys, darbo birža ir bedarbis pasirašys sutartį ir darbdavys bus įpareigotas apmokyti bedarbį, išlaikyti jo darbo vietą tam tikrą laiką.
Taip pat bus numatomos ir dvišalės sutartys tarp bedarbio ir darbo biržos, jei bedarbis norės pradėti individualią veiklą. Tarkime, jis norės būti kirpėju ir turės galimybę įgyti šių žinių. Tikimės, kad jų įgijęs jis nebebus mūsų klientas.

Kas turi galimybę patekti į Darbo biržos mokymus? Kokie kriterijai taikomi kandidatams?

Jie turi turėti papildomo rėmimo požymių. Žmogus turi būti arba ilgalaikis bedarbis, jei vyresnis žmogus – darbo biržoje turi būti registruotas metus, jei jaunas – pusmetį.

Kiek žmonių suranda darbą po mokymų?

52 proc. pagal kvalifikaciją. Tai yra gana nemažas procentas, bet sunku pasakyti, kokiai daliai tie mokymai buvo naudingi. Sakyti, kad likusiai daliai mokymai nebuvo naudingi, irgi negalima.

Kaip dirbate su bedarbiais?

Svarbiausia yra nustatyti teisingai žmogaus poreikį ir jo galimybes atitikti vieną ar kitą darbo pasiūlymą. Žvelgiant per 2011 metus, vienokių ar kitokių mūsų paslaugų dėka, įsidarbino 218 tūkst. žmonių. Tai yra gana nemažas skaičius, aišku, dalis jų taip pat pradėjo darbą pagal verslo liudijimą.

Reikia neužmiršti, kad nemaža dalis bedarbių yra nemotyvuotų, kurie nenori niekur įsidarbinti. Taigi priėjimas prie kiekvieno bedarbio yra individualus. Yra sudaromas individualaus užimtumo planas ir vėliau Darbo biržos specialistas privalo sekti, kaip jam sekasi įgyvendinti tuos tikslus, kaip jam sekasi savarankiškai ieškoti darbo. Čia reikia, kad bedarbis ir pats norėtų rasti darbą ir specialistas būtų pakankamai motyvuotas surasti jam darbo vietą.

Kas tai yra individualaus užimtumo planas?

Specialistas susipažįsta su žmogaus galimybėmis, jo įgytomis žiniomis. Jeigu specialistas mato, kad darbo rinkoje labai nedaug jam trūksta iki vienos ar kitos paklausios profesijos, galbūt specialistas gali jam parekomenduoti vienokius ar kitokius mokymus. Neseniai darbą praradusius žmones stengiamės kuo greičiau grąžinti į darbo rinką, nes, kuo trumpiau žmogus neturi darbo, tuo jo įsidarbinimo galimybės yra didesnės.

Kiek yra nemotyvuotų darbuotojų?

Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra nemotyvuotas žmogus. Šiai dienai net 59 proc. registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengimo. Ar galima visus juos vadinti nemotyvuotais? Ne. Galbūt jų gyvenimo kelyje buvo vienokie ar kitokie sunkumai, dėl kurių jie šiandien to pasirengimo neturi. Lygiai taip pat, jei žmogus turi gerą profesiją, jo negali iš karto vadinti motyvuotu, nes galbūt jo ta profesija šiandien rinkoje nėra pakankamai gerai apmokama.
Taigi aiškios ribos nėra, bet iš tam tikrų skaičių galima susidaryti įspūdį, kad dalis labiau nori darbo, o dalis – mažiau.

Ar daug tarp bedarbių yra jaunų žmonių?

Iš viso registruotų jaunų bedarbių yra 32 tūkst. – tai sudaro mažiau nei 10 proc. visų bedarbių. Tai yra mažesnis vidurkis už Lietuvos vidurkį. Ir, kaip buvęs darbdavys aš jums pasakysiu, kad mieliau įdarbinčiau jauną žmogų. Ar jūs prie baro norėtumėte matyti barmenę, kuriai iki pensijos liko dveji metai arba sunkų darbą medienos ruošos srityje dirbantį senuką, kuris jau nelabai pajėgus dirbti lygiai su jaunu žmogumi?

Darbo rinkoje, jeigu paklausinėtumėte darbdavių, jaunimas turi daug daugiau pranašumų įsidarbinti negu pagyvenę žmonės. Jauni žmonės kartais neturi įgūdžių, tačiau tai nėra kliūtis įsidarbinti.

Pavydžiui, vykdėme projektą „Būk aktyvus darbo rinkoje“ (valstybė padeda darbdaviui išlaikyti darbo vietą). Dalyvavo 6000 žmonių, apie 80 proc. išliko darbo rinkoje. Programa vykdyta nuo 2010 metų liepos. Dabar programa yra pasibaigusi, bet yra sudaryta  Vyriausybės darbo grupė dėl jaunimo nedarbo mažinimo, tai, manome, kad ateityje tokia priemonė tikrai bus, nes ji yra pasiteisinusi. Programos biudžetas buvo 22 mln. Lt, manome, kad ji turėtų būti ne mažesnė. Tai priklausys nuo galimybių.

Ar pakanka su bedarbiais dirbančio personalo? Pasižiūrėjus į eiles darbo biržose, panašu, kad nelabai.

Kalbant mūsų ankstesnę struktūrą iki reformos, tai tikrai matėsi, kad žmonių, dirbančių tiesiogiai su bedarbiais klientais, skaičius buvo ir nepakankamas, ir netolygiai išsidėstęs per visą Lietuvą. Kai kuriuose miesteliuose specialistai buvo mažiau apkrauti, o, pavyzdžiui, Vilniaus darbo birža, kur yra užregistruota trečdalis visų Lietuvos bedarbių, tai pajėgumai ir šiai dienai nėra pakankami.

Kitas dalykas, kurį artimiausiu metu reikia daryti, tai yra mūsų specialistų rezultatus surišti su darbo apmokėjimo sistema, tokiu būdu ir motyvuojant mūsų žmones pasiekti geresnių rezultatų. Nes yra specialistų, kurie dirba nuo pat įstaigos įkūrimo pradžios, tačiau per visą tą laikotarpį nebuvo paskatinti. Skatinimas valstybės tarnyboje, palyginti su privačiu verslu, yra labai netobulas ir nesuteikiantis motyvacijos. Aišku, paskutiniai metai ir nebuvo tie, kada buvo galima daug lėšų skirti papildomiems atlyginimams.

Iš kur gaunate informaciją apie laisvas darbo vietas?

Skelbia darbdaviai. Jie kreipiasi į mus dėl darbuotojų paieškos. Net yra įpareigojimas darbdaviams pagal Darbo kodeksą skelbti apie laisvas darbo vietas. Tačiau tai yra toks iš seniau likęs reikalavimas ir tokio mechanizmo nėra.

Turime atskirus skyrius, kurie nuolat palaiko ryšius su darbdaviais.

Pagal darbo biržos prognozes, dabar kas dešimtas registruotas jaunas žmogus turi aukštąjį išsilavinimas. Tarp baigusiųjų yra daugiausiai įgijusių verslo vadybos, teisės, ekonomikos specialybes. Daugiausiai pasiūlymų buvo registruota pardavėjams, transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, virėjams.

Darbo biržos vadovas primena, kad užsienyje nėra prestižinių ir neprestižinių darbų, o vertinami sunkius darbus dirbantys žmonės.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: