Galo su galu sunkiai suduriančių ir dėl to dirbančių studentų skaičius pastaruoju metu išaugo iki rekordinių aukštumų. Du iš penkių Britanijos universitetų studentų po paskaitų skuba ne namo, o į darbą – parodė banko „NatWest“ užsakymu atlikta apklausa.

Iš apklausos metu surinktų duomenų sprendžiama, kad studijas ir darbą derinantys studentai per akademinius metus uždirbs apie du milijardus svarų, tačiau dėl didėjančios infliacijos jų išlaidos už mokslą bei pragyvenimą sudarys 10,8 milijardo svarų – maždaug 500 milijonų svarų daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

„NatWest“ teigimu, 2008 metais nepilną darbo dieną trunkančius darbus po paskaitų dirbo maždaug 25 tūkstančiais studentų daugiau nei prieš metus. Iš viso tyrime apklausta 2,6 tūkstančio studentų iš 26 universitetų. Studentai dažniausiai dirbo asistentais parduotuvėse bei padavėjais baruose, tačiau nemažai jų plušėjo ir slaugos namuose, viešėjame transporte, teisinėse įmonėse, muziejuose, teatruose ar skambinimo centruose. Dalis jaunuolių papildomai užsidirbo ir iš fotografo, kirpėjo ar gelbėtojo darbų.

Nors daugelis universitetų tolerantiškai žiūri į studentų darbą, tačiau kelios švietimo įstaigos stengiasi užtikrinti, kad dėl papildomų darbų nenukentės studijos. Pavyzdžiui, kai kurių Oxfordo koledžų studentai prieš norėdami įsidarbinti, pirmiausiai turi gauti universiteto leidimą.

Nepaisant to, nemaža dalis Oxforde studijuojančio jaunimo po paskaitų dirbo įvairius darbus. Per savaitę jie vidutiniškai darbe praleido 13,7 valandos, tuo tarpu kai Portsmoutho studentai - 18,5, o Exeterio – 9,9 valandas.

Apklausos duomenimis, daugiausiai dirbančių studentų buvo Belfaste ir Dundee. Čia atitinkamai dirbo 64 ir 61 procentai universitete besimokančio jaunimo.
Iš 10,8 milijardo svarų, kuriuos, kaip manoma, per ateinančius mokslo metus išleis Britanijos studentai, 4 milijardai teks būsto nuomai, 1,2 milijardo – maistui, 864 milijonai - pramogoms, 489 milijonai - knygoms bei mokomajai literatūrai, 773 milijonai – cigaretėms. Beje, rūkalams jaunimas išleis gerokai mažiau nei prieš įsigaliojant draudimui rūkyti baruose, kuomet šiam žalingam įpročiui kasmet buvo išleidžiama 806 milijonai svarų.