Mažiausiai du vilniečiai nukentėjo patikėję pažadais, kad Norvegijoje jų laukia gerai apmokamas darbas statybų sektoriuje. Lietuvoje įmonę turintis asmuo juos viliojo atvykti į svečią šalį, nupirko kelto bilietų, bet po trijų savaičių darbo nesumokėjo algos ir liepė per kelias valandas išsikraustyti iš jų gyvenamo būsto.

„Mes su kolega paskelbėme, kad atliekame įvairius apdailos ir statybos darbus. Netrukus sulaukėme skambučio, jog mus nori įdarbinti įmonė Lietuvoje, kuri komandiruos darbams į Norvegiją. Žadėtas 8-10 tūkst. litų “į rankas” mėnesio atlyginimas, kompensacijos už sunaudotą kurą, nemokamas gyvenimas išnuomotame name ir kas keletą mėnesių kelionės į Lietuvą, kurias darbą siūlęs asmuo vadino atostogomis“, - pasakoja Norvegijoje beveik tris savaites be sutarties dirbęs vilnietis.

Jis sako iškart nepatikėjęs tokiu geru pasiūlymu ir ėmė tikrinti informaciją ir ieškoti papildomų duomenų: įmonė „Norgestas“, įkurta šiemet rugsėjį, jam atrodė kaip Norvegijoje gyvenančio Almanto Kuklio, bendrovės direktoriaus ir savininko, smulkus verslas, pradėtas po keleto gyvenimo metų užsienyje. Įmonė yra įregistruota Mažeikiuose.

„Apie įmonę ieškojau duomenų internete, bet nieko blogo neradau, profesionaliai bendravome su nauju darbdaviu kalbėdami apie darbus ir reikalingus įrankius, jis dar mums davė naudingų patarimų, pavyzdžiui, važiuojant iš Lietuvos nusipirkti daugiau mėsos, ją užšaldyti ir šaltkrepšiuose atsivežti – taip pirmosiomis darbo savaitėmis sutaupysime maistui, šaldikliuose turėdami gaminių iš Lietuvos“, - sakė jis.

Nukentėjęs vilnietis prisimena, jog ir toliau abejojo, ar darbdavio ketinimai rimti, todėl nesutiko keliauti vien už savo pinigus ir paprašė nupirkti kelto bilietą iš Ventspilio į Norvegiją. Gavęs patvirtinimo žinutę, kad bilietai yra nupirkti, jis paskambino į Ventspilio bilietų terminalą ir pasitikrino, ar bilietai yra rezervuoti jo vardu.

„Kai paskambinau paklausti dėl bilietų, mane užtikrino, kad bilietai yra nupirkti mano vardu, tuomet pasitikėjimo atsirado daugiau“, - dėsto vilnietis.

Gyveno name, įrenginėjo priestatą

Su kolega atvykę į Norvegiją vyrai susitiko su darbdaviu, kuris juos apgyvendino name. Gyvenimo sąlygos atrodė tinkamos: 2-3 žmonės turėjo po kambarį, namas buvo įrengtas. Be to, jame gyveno ir daugiau žmonių, atvykusių dirbti Almantui.

„Kitą dieną nuvykome į Norvegijos bendrovės biurą, ten buvo užsirašyti mūsų duomenys: vardai, pavardės, gimimo metai, drabužių dydžiai, kad būtų galima išduoti darbinę aprangą, taip pat sąskaitų numeriai. Tačiau darbo sutartys nebuvo sudarytos, motyvuojant tuo, kad mes būsime įdarbinti Lietuvoje, o Almantas netrukus skris į Lietuvą ir sutvarkys mūsų įdarbinimo dokumentus“, - prisimena vilnietis.

Dirbti į Norvegiją buvo atvykę ir daugiau lietuvių, taip pat latvių ir lenkų, kurių vardai buvo surašomi Norvegijos bendrovės biure, prie sienos pritvirtintoje lentoje. Pabendravus su vienu iš jų, naujai atvykę žmonės sužinojo, kad vienas darbuotojų šiai įmonei jau dirba 3-4 mėnesius. Jis sakė, jog jau buvo grįžęs į Lietuvą atostogų, ir dabar dirbo trečio vizito metu. Tiesa, tuomet šis darbuotojas pasiskundė, jog jam sumokami ne visi pažadėti pinigai, tačiau apie 6 tūkst. litų kas mėnesį pavyksta atidėti.

Norvegijoje dirbęs lietuvis pasakoja, kad dėl atlygio su naujuoju darbdaviu buvo sutarta: pažadėta, jog žmonėms pinigai bus mokami, kai tik jie pabaigs didesnius darbus, pavyzdžiui, paklos grindis, gipso kartonu aptrauks sienas, pakabins lubas ir taip toliau. Pirmasis objektas buvo netoli: lietuviai ėmėsi įrenginėti jų gyvenamo namo priestatą.

Tačiau jau pirmąją savaitę, kai Almantas, žadėjęs išskristi į Lietuvą tvarkyti dokumentų, to nepadarė, vilniečiams vėl kilo įtarimų.

Padirbėję savaitę vyrai ėmė klausinėti, kada bus mokamas atlyginimas už darbus. Tuomet prasidėjo pažadai: už kelių dienų, vėliau, ateinantį penktadienį ir t.t. Pastato vidų įrengusiems darbuotojams buvo skirtas naujas darbas: pakeisti stogo čerpes. Tačiau šiam darbui jie neturėjo nei pastolių, nei šalmų, nei apsauginių diržų. Truputį padirbėję su stogu, vyrai nusprendė daugiau neberizikuoti savo sveikata ir gyvybe bei ant apšerkšnijusių čerpių nelipti. Taip pat jie iškėlė ultimatumą ir darbdaviui: nebus pinigų, nebus ir darbo. Nesulaukę žadėto užmokesčio, žmonės nustojo dirbti.

Tai sužinojęs atvyko darbdavys Almantas ir ėmė juos įkalbinėti grįžti prie stogo remonto, vėliau prie darbų grįžti kalbino ir, kaip jiems buvo pristatyta, juos samdančios Norvegijos bendrovės vadovo sūnus. Į Lietuvą grįžęs nukentėjęs vilnietis prisimena, jog Norvegijos įmonė buvo įsikūrusi Osle, vadinosi „DANO RIV OG BYGG“.

„Mes atidirbome tris savaites ir jau ketvirtą savaitę nuo pirmadienio nėjom į darbą. Ketvirtos savaitės trečiadienį ir atvažiavo Norvegijos įmonės vadovo sūnus kalbinti grįžti į darbą. Paklaustas, kiek jis mums ketina sumokėti, jis atsakė, jog nežino ir kad jam reikia pasižiūrėti popierius biure. Sulaukėme pažado, jog sumą pasakys ketvirtadienį 9 val. ryto, bet ryte jis nepaskambino, o telefonas buvo išjungtas. Tada mes nuvažiavome į darbo vietą“, - pasakojo pašnekovas.

Į statybvietę atvyko ne tik darbininkai, bet ir Norvegijos darbo saugos inspektorius, kuris apklausė objekte buvusius nelegalius darbuotojus, nufotografavo darbo vietą. Tuomet lietuviai sužinojo, kad statomo objekto kaimynai kreipėsi į tarnybas informuodami, jog žmonės dirba nesaugiai: be šalmų ir apsaugos diržų. Be to, iš kitų lietuvių Norvegijoje jie sužinojo, kad ši veikla yra apskųsta ir mokesčių inspektoriams.

„Į įvykio vietą atvykęs vienas biure mus priėmusių norvegų prieš inspektorių apsimetė, kad mūsų nepažįsta, o aš asmeniškai su juo keletą dienų prieš patikrinimą buvau surinkinėjęs baldus. Po Norvegijos tarnybos vizito į objektą mes išvykome į savo gyvenamąją vietą ir sulaukėme skambučio, kad iki 17 valandos turime išsikraustyti, kitaip mums iškvies policiją. Neplanavome niekur kraustytis, bet vėliau sulaukėme grasinimų, kad mums padės išsikraustyti – buvome tik dviese, todėl sunerimome. Apie pusę šešių baigėme susirinkti daiktus ir pajudėjome link Lietuvos, nes supratome, kad pinigų nebeatgausime“, - apgailestavo vilnietis.

Jis skaičiuoja, kad kartu su kolega kelionei ir kitoms papildomoms išlaidoms per tris savaites išleido apie 8 tūkst. litų.

Darbo inspekcija laukia skundo

Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija panašių istorijų yra girdėjusi ne vieną.

„Situaciją galima įvertinti labai paprastai: žmones apgavo. Jokie darbo santykiai be darbo sutarčių yra negalimi, nepaisant to, kur yra dirbama: Lietuvoje, Norvegijoje ar bet kur kitur. Tokių praktikų kaip be sutarties nuvešime, parodysime, kaip dirbti, ar pažiūrėsime, kaip dirbate, įstatymai nenumato ir tai nėra teisėta“, - sako vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Jis primena, kad nuo pat pirmos dienos, žmonės, kurie pradeda vykdyti darbines funkcijas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra specialistai, ar juos dar norima patikrinti, turi būti įdarbinami su darbo sutartimi.

„Įstatymai numato sutartinę sąlygą – išbandymo laikotarpį. Jo metu galima patikrinti, kaip žmonės dirba, o jeigu tas darbas netinka, jie gali būti atleisti supaprastinta tvarka be išeitinių išmokų“, - teigia inspektorius.

Pasak jo, Norvegijos tarnybų vizitas į statybų objektą, kur dirbo nelegalūs darbuotojai ir jų apklausa, yra vienas iš būdų įrodyti, kad statybose dirbo neteisėtai samdomi žmonės.

„Jeigu tuo reikalu dabar užsiima Norvegijos darbo inspekcija arba Norvegijos mokesčių tarnyba, jie turi atlikti tyrimą ir imtis veiksmų. Neabejotina, žmonės Norvegijoje ne šiaip sugalvoję dirba, bet, matyt, yra jų darbo užsakovai – subjektai Norvegijoje. Manau, kad pagal Norvegijos įstatymus prieš juos ir turi būti imtasi priemonių, - konstatavo V. Mačiulaitis. - Be jokios abejonės, nukentėję žmonės dėl Lietuvoje veikiančios įmonės veiklos turi kreiptis ir į Lietuvos darbo inspekciją, tam, kad būtų atliktas tyrimas, situaciją būtų galima įvertinti ir imtis administracinių priemonių.“

Mokesčių inspekcija jau pradėjo domėtis

Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Mažeikių poskyrio vedėja Vidija Krasauskienė patvirtino, jog mokesčių administratorius žino apie šių metų rugsėjį A. Kuklio įregistruotą įmonę ,,Norgestas“, tačiau ji iki šiol nepateikė jokių duomenų apie įmonės veiklą. Bendrovei jau išsiųsti du pranešimai iš Mokesčių inspekcijos.

„Norint atgauti nesumokėtą darbo užmokestį, gyventojai turi teisę kreiptis į apylinkės teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo civiline tvarka. Tuo tarpu, jei įmonės darbuotojai dirbo nesudarę darbo sutarčių, jie turi teisę žodžiu, raštu arba pasitikėjimo telefonu kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, taip pat į Valstybinę darbo inspekciją“, - primena specialistė.

Pasak V. Krasauskienės, svarbu, kad kreipiantis būtų pateikta kuo daugiau įrodymų bei aplinkybių apie atliktą darbą be sutarties.

„Mokesčių administratorius, gavęs tokio turinio pranešimą, imsis priemonių nurodytiems pažeidimams nustatyti. Atsižvelgiant į išaiškintas aplinkybes bei įrodymus bus sprendžiama dėl atsakingų asmenų atsakomybės - mokestinės, administracinės - taikymo, o nustačius baudžiamojo nusikaltimo požymių – dėl medžiagos perdavimo ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai“, - dėstė ji.

Advokatai be darbo sutarties siūlo nevažiuoti

Advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokatas Tomas Bagdanskis pataria į užsienį vykti tik pasirašius darbo sutartį ir turint darbo sutarties egzempliorių, nes dokumentai bus garantija, kad darbuotojas turi teisinį išvykti svetur.

„Antra, labai svarbu, kad būtų aiškios kitos sąlygos: kiek uždirbs, kas atsitiks, jei darbdavys neturės darbo, kur gyvens, kaip keliaus į darbą, kokias kitas išlaidas patirs. Paprastai darbdaviai tokias sąlygas darbuotojams nustato raštu, tai galima reikalauti tai aptarti ir darbo sutartyje“, - sako jis.

Trečias patarimas: išsiaiškinti, ar apie įdarbinimą buvo pranešta „Sodrai“ arba užsienio įmonės atitinkamoms valstybinėms institucijoms.

„Pasitaiko atvejų, kad darbo sutartį darbuotojas turi, o valstybės institucijoms apie darbą nėra pranešta“, - įspėja teisininkas.

Dar vienas patarimas yra pasidomėti įmone: paieškoti su ja dirbusių žmonių, įsivertinti įmonės reputaciją, mokumą, kad kilus ginčui būtų iš ko prisiteisti patirtus nuostolius ir negautą algą.