Skelbiama, kad krizė jau baigėsi ir matomi ekonomikos atsigavimo ženklai. O kaip su darbais? Ar jų daugės? Ir kada? Skaičiai nedžiugina. Bedarbystė JK pasiekė 8 proc., Lietuvoje – apie 18 proc., Europos šalyse ir Amerikoje – 9,6 proc. Bedarbystės mastai kelia didžiulį nerimą. Ką daryti, kaip išgyventi?

Žinios apie darbo rinką nieko gero nežada. JK nacionalinė statistikos agentūra gegužės mėnesį paskelbė, kad darbo ieškančiųjų skaičius Britanijoje siekia 2,5 mln. – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 15 metų. Taip pat pranešama, kad šiuo metu yra daugiau kaip 8 milijonai ekonomiškai neaktyvių žmonių ir 1 milijonas dirbančių ne visą darbo dieną bei negalinčių įsidarbinti pilnai. O jei situacija kai kam dar neatrodo pakankamai bloga – ji greitai taps blogesnė. Ekspertai teigia, kad numatomi biudžeto karpymai sumažins darbo vietų viešajame sektoriuje, tad galima tikėtis, kad bedarbystė augs šiais ir, panašu, dar ir kitais metais.

Lietuviai darbų ieško JK
Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos biuras skelbia, kad šių metų pradžioje Britanijoje darbo ieškojo daugiau lietuvių nei pernai. Registruotų darbuotojų iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais, JK padaugėjo 46 proc.
Šie skaičiai pateikiami Darbuotojų registre (angl. „Worker Registration Scheme“, WRS), kuriame per mėnesį turi pasižymėti naują darbą susiradusieji darbuotojai iš 8 naujų Europos Sąjungos narių. Per pirmąjį 2010-ųjų ketvirtį jame užregistruoti 3 710 darbuotojai iš Lietuvos. 2009-ųjų pradžioje tokių buvo 2 535.
Šie skaičiai rodo, kiek atvykusių ar čia gyvenančių lietuvių per pastarąjį laikotarpį surado naują darbą, tačiau kiek yra ieškančių ir nerandančių darbo – nežino niekas.

Situacija nedžiugina
Nuo 2004 m įdarbinimo srityje besidarbuojantis ir 2006-aisiais įsteigęs savo įdarbininmo agentūrą Pranas Preidžius sako, kad situacija darbo rinkoje nedžiugina. „Aš daugiausia specializuojuosi įdarbinimo statybose srityje. Šiemet, iškart po Naujųjų metų, lyg ir buvo pastebimas šioks toks pagerėjimas, tačiau maždaug apie kovo mėnesį viskas sustojo ir vėl grįžo į praeitų metų pabaigos lygį. Laikomės dabar taip, kad naujų darbo vietų neatsiranda, buvusių irgi neprarandame.“

Cambridge įsikūrusios įdarbininmo agentūros „Trade recruitment (Eastern) Ltd“ direktorius teigia, kad prieš krizę įdarbinimas statybose nuo sausio mėnesio paprastai padidėdavo apie 30–40 proc. „Palyginus su tais laikais, nuosmukis įdarbinimo srityje didžiulis. Gal ir daugiau būtume kritę, tačiau išlaiko seni klientai, su kuriais dirbu jau maždaug 6–7 metai. Tie seni klientai – tai stiprios kompanijos, kurių darbo apimtys nors ir sumažėjo, bet nesužlugo“, – sako P.Preidžius.

P.Preidžiaus teigimu, „anais gerais laikais“ jo vadovaujama agentūra įdarbindavo daug užsieniečių, ypač iš Rytų bloko šalių – lietuvių, lenkų, slovakų, tačiau dabar daugiau įdarbina anglus.
„Prasidėjus krizei, dar kurį laiką anglai lūkuriavo, ieškojo geresnių darbų ir uždarbių. Tačiau vėliau situacija pasikeitė: anglai, siekdami išlaikyti šeimas ir mokėti paskolas, pradėjo imti tokį darbą, kokį pasiūlydavai, nesiginčijo ir dėl atlyginimo. O lietuviai atvirkščiai – rinkosi, galvojo, per mažai moka, neisiu, palauksiu, gal ką geriau pasiūlys“, – darbininkų elgesio pasikeitimus aiškina P.Preidžius.

Anglais pasitiki labiau
Išeitų, kad tas mitas, jog anglai tinginiai, gyvena iš pašalpų ir kad tik imigrantai visus darbus nudirba, netiesa?
- Aišku, yra žmonių, kurie gyvena iš pašalpų, jų tėvai taip gyveno ir tokie žmonės neims jokio darbo, kokį bepasiūlytum. Bet dabar jau ir „benefitininkai“ darbo ima teirautis, tik aišku, kai pasiūlai, jie neima, bet jiems reikia parodyti, kad ieško darbo. O dirbantys anglai, kai bėda prispaudžia, nesėdi rankas sudėję. Gerais laikais mes iki 15 svarų per valandą mokėdavome, o dabar už 9 svarus net ir subrendę, patirtį turintys anglai sutinka dirbti. Mes labiau pasitikime anglais, jie daugiau įsipareigojimų turi, pasiėmę būsto paskolas, ir jie stengiasi geriau dirbti. Ir aišku, kad jei anglą įdarbinsi, nekils jokių problemų dėl kalbos, dėl to, kad ką nors ne taip suprato ar ne tą pasakė, nebus įtampų dėl tautybės, kaip kartais nutinka statybose. Mums ramiau, kai vietinius įdarbiname, negu kad atvykėlius. Kadangi mes dirbame kaip agentūra, t. y., aš moku darbuotojui už valandas, o mums moka klientas, taigi svarbu, kad klientas būtų patenkintas

O lietuviai, ar dažnai kreipiasi ieškodami darbo?
- Lietuviai be abejo kreipiasi, gaunu žinučių ar skambučių. Ypač pastaruoju metu padaugėjo, per pažįstamus sužinoję kreipiasi, prašo įdarbinti. Bet kad aš dabar jau nebegaliu padėti, nebeturiu kur įdarbinti net patikimų darbuotojų, kurie yra užsirekomendavę kaip geri, atsakingi darbininkai.

Tai dabar darbuotojų iš Rytų šalių nebeieškote?
- Seniau mes aktyviai skelbėmės lietuviškuose ar lenkiškuose laikraščiuose, nes trūko darbuotojų. Dabar skelbimų nebededame, nebent kartais į „Jobcentro“ puslapį, kurį gali visi, ir vietiniai, ir atvykėliai, skaityti. Ir tai, skelbimus dedame tik tada, jei darbuotojo reikia kuriame nors Anglijos rajone, kur, pavyzdžiui, kompanija turi užsakymą, o mes tame rajone neturime darbininkų. O šiaip dirbame su tais, kurie jau yra mūsų agentūros darbuotojai.

Bet aš pasklaidžiau skelbimų puslapius ir suradau nemažai lietuviškų skelbimų, kuriuose sakoma – 100 proc darbas, surandame per 2–4 savaites ir pan.?Paskaičius tuos skelbimus, susidaro įspūdis, jog čia darbų pilna. Kaip jūs patartumėte, ar tikėti tokiais skelbimais?
- Na, negaliu apie visus sakyti, kad sukčiai, bet tikrai yra daug netiesos. Nežinau, kaip žemės ūkyje, gal ten kitokia situacija, ypač prasidėjus sezoniniams darbams, bet tose srityse, kur aš įdarbinu, t. y., statybose ir fabrikuose, tai ten darbų nėra. Absoliučiai per daug norinčių dirbti yra čia ir tiems, kurie atvyksta, yra labai nelengva.

Ką daryti? Negi sėdėti rankas sudėjus?
- Galėčiau patarti tik tiek – nepasikliauti aklai skelbimais ar įdarbinimo tarpininkais ir patiems labai gerai viską pasitikrinti. O jeigu kas turi šeimos narių, draugų ar pažįstamų, kurie čia dirba ir jau žino, kaip ir kas, klausti jų, gal girdėjo, kas ieško darbuotojų, kad patarpininkautų dėl įsidarbinimo. Nes būna, kad atsiranda kokia darbo vieta, ir tada galima bandyti tiesiai kreiptis, o pasitikėti, kad darbą suras agentūra – nelabai vaisingas kelias.

Bedarbystė kelia nerimą
Visoje Europos Sąjungoje darbo neturi maždaug 23 mln. žmonių. Vien per pastaruosius metus nedirbančių asmenų skaičius padidėjo 3,1 mln. žmonių. Nedarbas daugelio Europos šalių gyventojams šiuo metu yra opiausia problema. Tai parodė tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 13 tūkst. Europos gyventojų.
Apklausos duomenimis, susirūpinimą dėl nedarbo šiemet išreiškė 43 proc. europiečių. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2009-aisiais ir 19 proc. daugiau nei 2008-aisiais – pasaulinės ekonominės krizės išvakarėse.

Zita Čepaitė