Statistikos departamento paskelbta žinia apie itin sparčiai augantį Lietuvos žmonių vidutinį darbo užmokestį (VDU) ekonomikos analitikus paskatino dairytis priežasčių ir suabejoti pernelyg aktyvaus šio dydžio viešinimo prasmingumu, vengiant įsisukančių nepagrįstų gyventojų lūkesčių.

Ateityje toks spartus VDU augimas neprognozuojamas.

Šių metų antrąjį ketvirtį VDU (neatskaičius mokesčių) Lietuvoje buvo 771,9 euro, arba 8,1 proc. didesnis, negu atitinkamą 2015 m. laikotarpį. Valstybės sektoriaus įmonių darbuotojai per mėnesį uždirbo vidutiniškai 783,2 euro, o privačiose įmonėse – 766,1 euro. Vis dėlto privačiame sektoriuje VDU per metus augo beveik dvigubai sparčiau negu valstybiniame – atitinkamai 9,4 ir 5,9 procento.

Panašiai didėjo ir į rankas gaunamos algos, kurios antrąjį ketvirtį siekė vidutiniškai 600,8 euro ir per metus padidėjo 8,5 procento. Valstybinio sektoriaus įmonių darbuotojai per mėnesį gavo vidutiniškai po 608,8 euro, o privataus – 596,7 euro. Valstybiniame sektoriuje „į rankas“ gauta vidutiniškai 6,3 proc. daugiau, o privačiame – 9,7 proc. daugiau.

Dar didesniu tempu VDU kilo antrąjį šių metų ketvirtį – per tris mėnesius 3,2 procento: valstybiniame – 2,7 proc., o privačiame – 3,5 procento.

Ne laiškams rašyti

Po Statistikos departamento pranešimo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis replikavo: „Velnias detalėse“. Jo nuomone, privačiame sektoriuje algos itin sparčiai kyla, be kitų priežasčių, ir dėl padidėjusio „Sodros“ ir, matyt, Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio privačioms įmonėms, kuriose didžioji darbuotojų dalis gauna minimalią mėnesio algą (MMA), t.y., anot ekonomisto, „toms, kurios perka daug vokelių, bet nesiunčia laiškų“. Anot jo, dėl tokio dėmesio daugelis įmonių persigalvojo ir sumažino „išlaidas vokams“, dėl to VDU rodiklį iš pradžių padidinusios bent 1,5 procento.

„Nordea“ banko vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad vengdami nemalonumų, algas „vokeliuose“ įpratę mokėti įmonių vadovai, matyt, pradėjo daugiau atlyginimų mokėti oficialiai. Jo nuomone, visiškai tikėtina, kad prie oficialiai skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio pridėjus „šešėlinius“, reali mėnesio alga Lietuvoje sudarytų apie 1000 eurų.

„Mums nereikėtų bijoti, jei vidutinis darbo užmokestis augtų „šešėlio“ sąskaita“, – sako analitikas ir pažymi, kad to būtų lengviau pasiekti ir ekonomika būtų sveikesnė, jei valstybė ryžtųsi sumažinti darbo apmokestinimą.

Yra ir „kaltesnių“

Vis dėlto ekonomikos analitikai įžvelgia ir „kaltesnių“ dėl neįprastai spartaus VDU augimo per metus ir pirmiausia – antrąjį šių metų ketvirtį. Tai minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas beveik dešimtadaliu kas pusmetį. Kaip žinoma, MMA nuo šių metų sausio buvo padidinta nuo 325 iki 350 eurų. Būtent dėl to panašiai VDU galėtų padidėti ir antrąjį pusmetį – juk nuo liepos 1 d. MMA padidinta iki 380 eurų.

Ž. Mauricas vardija, kad prie atlyginimų kilimo taip pat prisideda tai, kad smarkiai sumažėjo nedarbo lygis, keliuose sektoriuose trūksta darbuotojų, todėl darbdaviai daugiau motyvuoja darbuotojus aukštesniu atlyginimu.

Kita vertus, kaip teigia N. Mačiulis, atlyginimų augimą 5–6 proc. per metus lemia kainos, įmonių produktyvumo, pelno augimas ir darbuotojų derybinės galios didėjimas.

Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis taip pat tvirtina, kad prie dabartinio darbuotojų trūkumo pastebimai prisideda nuo krizės pabaigos iki dabar vykstanti darbo emigracija. Jis primena, kad nuo 2012 metų dėl nepalankaus emigracijos ir imigracijos skirtumo Lietuva neteko apie 87,8 tūkst. gyventojų – tai 6 proc. darbo jėgos.

LB ekonomistas pažymi, kad Lietuvoje jaunimas pradeda dirbti sulaukęs maždaug 22 metų, tad 2012 metais darbuotojų gretas galėjo papildyti 57 tūkstančiai 1990-aisiais gimusių asmenų, tačiau dalis jų emigravo arba nusprendė nedirbti. „Šiais metais prisijungti galėjo tik 42 tūkst. gimusiųjų 1993 metais. Ateityje į darbo rinką įsiliejančio jaunimo turėtų būti dar mažiau, pavyzdžiui, 2024 metais – tik 30 tūkstančių“, – perspėja T. Šiaudvytis.

Ž. Mauricas įžvelgia, kad Lietuvoje, skirtingai negu kitose ES valstybėse, prie VDU augimo unikaliai prisideda jaunimas: „Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, 25–35 metų darbuotojai uždirba daugiau, negu išeinantieji į pensiją. Didesnę dalį sudaro daugiau uždirbantis jaunimas“, – teigia analitikas.

Vidurkiai apgavikai

„Nordea“ analitiko nuomone, Lietuvoje ir ekonomistai, ir politikai, ir ypač visuomenė per daug sureikšmina statistinius vidurkius, tarp kurių – ir VDU.

„Visiškai normalu, kai VDU auga 5 procentais, bet tai nereiškia, kad tiek gali didėti atlyginimas kiekvienam darbuotojui, dirbančiam tą patį darbą. Juk įsikūrus įmonėms, galinčioms mokėti daugiau, didėja ir vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje neproporcingai mažai uždirba vyresni žmonės ir neproporcingai daug – jauni. Jei jaunas darbuotojas uždirba 1000 eurų, tai nėra blogai, tačiau algos vidurkis gali šį tą pasakyti analitikui, bet nieko nesako tam, kuris algą gauna. Tik tiek, kad gaunančius mažas algas ir tuos, kurių alga nesikeičia, šis rodiklis erzina, o uždirbančius tūkstantį ar kelis, skatina be reikalo didžiuotis, – sako analitikas. – Iš tikrųjų, dabar darbo užmokesčio dydžiu Lietuva tik vejasi ypatingai aukšto produktyvumo laikotarpį, buvusį paskutinius keletą metų iki krizės. Bet nereikia perlenkti atlyginimų kilimo lazdos ir jis augs žymiai nuosaikiau. Bet jei VDU augs mažiau negu 4 procentais, tai būtų blogas ženklas.“

Ž. Maurico įsitikinimu, iš tiesų racionalu ir naudinga būtų statistinį VDU lyginti skirtingais pjūviais: pagal specialybes, kvalifikaciją, ūkio šakas, galų gale pagal gyvenamą vietovę ir panašiai.

SEB banko analitikas Tadas Povilauskas įvertino, kad labiausiai per metus atlyginimus pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – antrąjį ketvirtį jų VDU atlyginimas buvo 13,7 proc. didesnis negu prieš metus. „Šiame sektoriuje beveik kas trečias darbuotojas gauna minimalią ar net mažesnę algą, todėl pastarieji MMA didinimai darė didelę įtaką vidutinės algos kilimui. Beje, antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigos sulaukė 10 proc. daugiau svečių negu prieš metus, todėl šiuo metu didėja ir ateityje dar didės darbuotojų poreikis“, – prognozuoja T. Polvilauskas.

Jis teigia, jog nestebina ir darbo užmokesčio augimas informacijos, ryšių bei apdirbamosios gamybos sektoriuose, nes juose sunkiausia pritraukti naujos kvalifikuotos darbo jėgos. O energetikos sektoriuje algos auga lėčiau, nes šio sektoriaus plėtra nurimusi, o vidutinis darbo užmokestis jame yra vienas didžiausių Lietuvoje, todėl algas darbuotojams energetikos bendrovės kelia atsargiai.

VDU augs lėčiau

Ž. Mauricas, kaip ir dauguma kitų analitikų, įsitikinęs, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje taip sparčiai neaugs. „Šiemet augimas gali siekti 8 proc., 2017 metais – apie 6 proc., o 2018 metais – 4 proc. – maždaug tiek galėtų augti ir Lietuvos ekonomika“, – išsako jis banko prognozes.

Analitikas neabejoja, kad VDU toliau augs, bet perspėja, kad perlenkus lazdą, kitu galu trenktų nepagrįstai kylančios prekių ir paslaugų kainos, tačiau blogas ženklas būtų VDU augimas mažiau negu 4 procentais.

Pasak jo, vertinant VDU dydį, itin patogu žvelgti į BVP ir VDU santykį. Šveicarijoje šis aukščiausias, Graikijoje – žemiausias, o Lietuvoje – tarp žemųjų.

T. Šiaudvyčio duomenimis, Lietuvoje darbo užmokestis per paskutinius trejus metus augo vidutiniškai beveik 5 proc. kasmet – gerokai sparčiau nei darbo našumas, kuris kasmet padidėdavo tik apie 1,2 procento.

Kazimieras Šliužas