Darbo ieškotojų tyko spąstai 

Skundžiasi įdarbinimo agentūromis

Per pastaruosius penkerius metus nemažai lietuvių ne tik nedarbo, bet ir mažų pajamų, nepasitenkinimo gyvenimu ar net asmeninių santykių problemas spręsti įprato išvykdami į svečią šalį. Daliai į Angliją atvykstančių žmonių darbą užsienyje rasti padėdavo čia jau gyvenantys pažįstami, tačiau daug kam vienintelė išeitis būdavo kreiptis į lietuvišką įdarbinimo agentūrą.

Besiskundžiančių, kad agentūrų pažadai toli gražu neatitinka realybės, daug buvo anksčiau, nemažėja ir dabar.

“Viena įdarbinimo agentūra veža žmones skinti gėles Anglijoje. 1500 litų už viską, nuveža į vietą, apgyvendina, bet ten sugrūsti žmonės gyvena po šešis viename vagone, vyrai ir moterys kartu. Šildymo nėra, kai papučia stiprus vėjas, judina visą vagoną, nes darbovietė yra netoli vandenyno. Kai nori užsidirbti, nesvarbu kur gyveni. Eini į darbą net kai stiprus vėjas siaučia, permirksti kiaurai, rankos atšąla net nejauti daugiau skausmo. Gėles nėra taip lengva skinti: reikia matuoti, jei per trumpai nuskynei – šiandien nieko neuždirbai. O skynimas irgi nelengvas, specialias gumytes reikia naudoti surišimui, bet jos labai pavojingos – pjausto rankas. Neduok Dieve, nueisi paprašyti pirštinių, pasakys “nepatinka, eik sau”. Bet kur reikia eiti?” – skundėsi laiške redakcijai šiuo metu jau Londone gyvenanti Jurgita, kuri pagal įdarbinimo agentūros skelbimą atvyko iš Lietuvos skinti gėlių. Kitais atvejais būna dar blogiau. Į redakciją paskambinusi moteris pasakojo apie dvi merginas, kurios sumokėjusios įdarbinimo agentūrai atvyko į Angliją, bet niekas jų nepasitiko ir nei žadėto darbo, nei kur nakvoti jos nerado.

“Aštuoniolikos metų mergaitės – kur joms dėtis? Tad mano draugė, kuri su jomis susipažino pakeliui, naktį važiavo jų pasiimti ir priglaudė trumpam”, – pasakojo šiuo metu Olandijoje gyvenanti Laima, kuri šiuo metu pati žvalgosi galimybės rasti darbą Anglijoje, nes po metų gyvenimo Olandijoje norėtų čia grįžti. Ji sakė pabandžiusi susiskambinti su įdarbinimo agentūra, mat prieš išvykdama turėjo neblogą darbą ir tikėjosi, kad gal pavyks jį susigrąžinti. Tačiau paaiškėjo, kad toji agentūra per pusę metų neteko trijų fabrikų, kuriuos aprūpindavo darbuotojais, nes jie užsidarė.

Darbą suranda už pinigus

Dar viena populiari paieškų vieta - skelbimų puslapiai, kurie, beje, yra vieni iš skaitomiausių internetinėse užsienio lietuviams skirtose svetainėse. “Užsiregistruodami sumokate ir per 5-10 dienų mes jums pasiūlome darbą! Jei nenorite mokėti - prašau kreiptis į nemokamas įdarbinimo agentūras ir laukti darbo mėnesiais! Netiesa, kad darbo nėra - jo mažiau! Mes ne visi mokame kalbą, neturime ryšių, todėl ir rasti darbą sunkiau”, – tai tik vienas iš daugelio viliojančių skelbimų. Ir tik pačiam darbo ieškotojui spręsti, ar tikėti, kad sumokėjus iš anksto darbą gausi greičiau negu tada, kai moki už darbą jį gavęs, nes vadinamosios nemokamos agentūros nėra už dyka – tik jos pasiima savo procentą ne iš įdarbinto asmens, o iš darbdavio. Anglijos įstatymai įdarbinimo agentūroms draudžia imti pinigus už įdarbinimą, bet tarpininkai tai dažnai vadina kitaip – registracijos ar dokumentų sutvarkymo mokesčiu.

Darbą merginoms ir moterims surasti padedanti Gražina sako, kad ji bendradarbiauja su keliomis įdarbinimo agentūromis, kurios siunčia žmones dirbti į fabrikus. Ji pati užsiima kambarių nuoma Rytų Londone ir suteikia darbą tiems žmonėms, kurie pas ją apsigyvena. “Atvažiuoja žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, juos apgyvendinu ir padedu įsidarbinti. Aišku, už tai imu mokestį, 50 svarų, nes ir pokalbiai telefonu, ir dokumentų tvarkymas kainuoja, be to, dažnai reikia atvažiavusius žmones pasitikti, nuvesti į agentūrą, palydėti iki darbovietės, nes nieko čia atvykę nesusigaudo”, – pasakojo jau trejus metus tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikianti moteris. Šiuo metu ji apsiima darbus surasti tik moterims ir merginoms. “Su darbais vyrams – visai bėda. Anksčiau statybose ar viešbučiuose galėjai rasti darbų, o dabar – ne. Jauniems vaikinams nebent į automobilių plovyklas pas albanus, bet jie labai mažai moka, po tris svarus per valandą. Moterims irgi keliami didesni reikalavimai nei anksčiau. Dauguma darbų – pakavimo fabrikuose, bet agentūros jau renkasi, kad moterys būtų jaunesnės nei 45 metų amžiaus, kad mokėtų angliškai”, - sako Gražina.

Gražina teigė atvykusi į Londoną prieš šešerius metus ir tada pati ieškojo darbo panašiais keliais. “Buvo sunkiau, nes nieko nežinojau ir nesusigaudžiau, bet kita vertus lengviau, nes darbų pasiūla buvo daug didesnė, o dabar darbų mažiau, darbo ieškančių – daugiau”, – lygina moteris.

Ji sakė sutikusi žmonių, kurie ieškodami darbo susidūrė su apgavikais. “Be to, man irgi skambina, klausia, kiek jums reikia moterų, mes surasime. Siūlo, kad man už kiekvieną įdarbintą moterį sumokės po 50 svarų, o patys, kaip išsiaiškinau, ima keturis kartus daugiau. Jie tiesiog paima iš žmogaus pinigus ir nieko konkretaus nepasiūlo”, – pasakojo Gražina.

Renka asmeninius duomenis

Neretai galima aptikti ir skelbimų, siūlančių darbą fabrike ar gamykloje. Paprastai rašoma, kad žmonių reikia daug, tad visas skelbimas skamba labai rimtai. Pavyzdžiui: “Ieškome 300 žmonių dirbti televizorių gamykloje… Atlyginimas nuo 1500 svarų per mėnesį, darbo valandos palankios visiems. Jūsų duomenys bus patikrinti policijos skyriuje, tai vadinama “criminal record”. Jei jus sudomino šis darbo pasiūlymas, prašome parašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, asmens kodą, socialinio draudimo numerį, ar turite vaikų (jei taip – jų vardus ir gimimo metus), adresą, ar gaunate kokias nors pašalpas, ar turite banko sąskaitą.”

Visa tai, kas išvardyta šiame skelbime, Anglijos žiniasklaidoje yra vadinama “asmeniniais duomenimis”, kuriuos žmonės raginami laikyti paslaptyje, nes jais pasinaudodami nusikaltėliai gali padaryti daug žalos. “Tai labai svarbūs asmens tapatybės duomenys, - sakė buhalterinės firmos „Eurobaltika” direktorė Olga Jachimovič. – Pavyzdžiui, jeigu kas nors žino jūsų socialinio draudimo numerį (angl. National Insurance Number), adresą, vardą, pavardę ir gimimo datą, gali tai panaudoti, kad už jus susigrąžintų neva permokėtus mokesčius. Turint duomenis apie vaikus, galima apgaule pasisavinti vadinamąsias vaikų pašalpas, galima net kreditinę kortelę tokius duomenis atskleidusio žmogau vardu internetu gauti”, – perspėja O.Jachimovič.

JK įdarbinimo įstatymai labai griežti ir darbdavys prieš įdarbindamas asmenį neturi teisės teirautis net tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, amžius – vien už tokį klausimą jis gali atsidurti teisme, nes tai vadinama diskriminacija dėl amžiaus. Be to, jei darbdaviui yra atskleidžiami asmeniniai įdarbinto asmens duomenys, yra pasirašoma sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigoja šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims. Taip bandoma apsaugoti žmones nuo pastaruoju metu itin plintančio sukčiavimo pasinaudojant kito žmogaus tapatybe. Šiuo metu, kai darbo klausimai labai opūs ir kai žmonės linkę daryti bet ką, kad gautų bent kokį darbą, sukčiai surado dar vieną būdą, kaip išvilioti asmeninius duomenis.

Vilioja lengvu uždarbiu

Darbą siūlančiuose puslapiuose galima aptikti ir tokių skelbimų: “Siūlau sėkmingai ir greitai užsidirbti pinigų, tereikia turėti banko kortą.” Išsamesnis paaiškinimas pateikiamas paskambinus nurodytu telefonu. Atsiliepęs vaikinas gana sąžiningai papasakoja, kaip vyksta verslas. “Ant jūsų sąskaitos „užpilam pinigus”, - žvaliai pranešė iš balso jaunas vyras, iš karto paaiškindamas, kad tai nelegalu. Pasiteiravęs, kokia mano banko kortelė, jis sakė, kad galėtų pervesti 10 tūkst. svarų, iš kurių kortelės turėtojui atitenka sutartas procentas po to, kai pinigai išimami. Ar yra kokių pavojų? “Ne, - paaiškino vaikinas. – Nebent bankas gali uždaryti kortelę ir tai ne visada. Kartais jie net nepastebi, kad pinigai buvo pervesti.” Kadangi tai vadinama “pinigų plovimu”, pasiteiravau, ar nebaisu, kad susidomės policija. Vyriškas balsas paaiškino, kad jokių problemų per tuos trejus metus, kiek jis užsiima šia veikla, nekilo. Jis sakė, kad žmonių, tokiu būdu panūdusių užsidirbti pinigų, niekada netrūko, o šiuo metu jų gerokai padaugėjo. “Na, žmonės darbų netenka, neturi iš ko nuomą susimokėti, maisto už ką nusipirkti, tai skambina ir tokiu būdu užsidirba”, – neslėpė vyras.

O.Jachimovič paaiškino, kad uždarydamas sąskaitą kiekvienas bankas daro įrašą, dėl kokios priežasties ta ar kita sąskaita buvo uždaryta. Šie duomenys yra prieinami ir kitiems bankams, todėl jei sąskaita uždaryta dėl tokių rimtų priežasčių, kaip, pavyzdžiui, asmeninis bankrotas ar pinigų plovimas, gali nutikti, jog joks bankas naujos sąskaitos neatidarys mažiausiai trejus metus. “Tai nėra toks nekaltas dalykas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Problemos dėl sąskaitos, tai viena, bet kita – tas, kuris leidžia naudotis savo banko sąskaita pinigų plovimui, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir gauti kriminalinį įrašą”, – patikino buhalterines paslaugas teikiančios firmos direktorė.

Zita Čepaitė

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Skundžiasi įdarbinimo agentūromis

Per pastaruosius penkerius metus nemažai lietuvių ne tik nedarbo, bet ir mažų pajamų, nepasitenkinimo gyvenimu ar net asmeninių santykių problemas spręsti įprato išvykdami į svečią šalį. Daliai į Angliją atvykstančių žmonių darbą užsienyje rasti padėdavo čia jau gyvenantys pažįstami, tačiau daug kam vienintelė išeitis būdavo kreiptis į lietuvišką įdarbinimo agentūrą.

Besiskundžiančių, kad agentūrų pažadai toli gražu neatitinka realybės, daug buvo anksčiau, nemažėja ir dabar.

“Viena įdarbinimo agentūra veža žmones skinti gėles Anglijoje. 1500 litų už viską, nuveža į vietą, apgyvendina, bet ten sugrūsti žmonės gyvena po šešis viename vagone, vyrai ir moterys kartu. Šildymo nėra, kai papučia stiprus vėjas, judina visą vagoną, nes darbovietė yra netoli vandenyno. Kai nori užsidirbti, nesvarbu kur gyveni. Eini į darbą net kai stiprus vėjas siaučia, permirksti kiaurai, rankos atšąla net nejauti daugiau skausmo. Gėles nėra taip lengva skinti: reikia matuoti, jei per trumpai nuskynei – šiandien nieko neuždirbai. O skynimas irgi nelengvas, specialias gumytes reikia naudoti surišimui, bet jos labai pavojingos – pjausto rankas. Neduok Dieve, nueisi paprašyti pirštinių, pasakys “nepatinka, eik sau”. Bet kur reikia eiti?” – skundėsi laiške redakcijai šiuo metu jau Londone gyvenanti Jurgita, kuri pagal įdarbinimo agentūros skelbimą atvyko iš Lietuvos skinti gėlių. Kitais atvejais būna dar blogiau. Į redakciją paskambinusi moteris pasakojo apie dvi merginas, kurios sumokėjusios įdarbinimo agentūrai atvyko į Angliją, bet niekas jų nepasitiko ir nei žadėto darbo, nei kur nakvoti jos nerado.

“Aštuoniolikos metų mergaitės – kur joms dėtis? Tad mano draugė, kuri su jomis susipažino pakeliui, naktį važiavo jų pasiimti ir priglaudė trumpam”, – pasakojo šiuo metu Olandijoje gyvenanti Laima, kuri šiuo metu pati žvalgosi galimybės rasti darbą Anglijoje, nes po metų gyvenimo Olandijoje norėtų čia grįžti. Ji sakė pabandžiusi susiskambinti su įdarbinimo agentūra, mat prieš išvykdama turėjo neblogą darbą ir tikėjosi, kad gal pavyks jį susigrąžinti. Tačiau paaiškėjo, kad toji agentūra per pusę metų neteko trijų fabrikų, kuriuos aprūpindavo darbuotojais, nes jie užsidarė.

Darbą suranda už pinigus

Dar viena populiari paieškų vieta - skelbimų puslapiai, kurie, beje, yra vieni iš skaitomiausių internetinėse užsienio lietuviams skirtose svetainėse. “Užsiregistruodami sumokate ir per 5-10 dienų mes jums pasiūlome darbą! Jei nenorite mokėti - prašau kreiptis į nemokamas įdarbinimo agentūras ir laukti darbo mėnesiais! Netiesa, kad darbo nėra - jo mažiau! Mes ne visi mokame kalbą, neturime ryšių, todėl ir rasti darbą sunkiau”, – tai tik vienas iš daugelio viliojančių skelbimų. Ir tik pačiam darbo ieškotojui spręsti, ar tikėti, kad sumokėjus iš anksto darbą gausi greičiau negu tada, kai moki už darbą jį gavęs, nes vadinamosios nemokamos agentūros nėra už dyka – tik jos pasiima savo procentą ne iš įdarbinto asmens, o iš darbdavio. Anglijos įstatymai įdarbinimo agentūroms draudžia imti pinigus už įdarbinimą, bet tarpininkai tai dažnai vadina kitaip – registracijos ar dokumentų sutvarkymo mokesčiu.

Darbą merginoms ir moterims surasti padedanti Gražina sako, kad ji bendradarbiauja su keliomis įdarbinimo agentūromis, kurios siunčia žmones dirbti į fabrikus. Ji pati užsiima kambarių nuoma Rytų Londone ir suteikia darbą tiems žmonėms, kurie pas ją apsigyvena. “Atvažiuoja žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, juos apgyvendinu ir padedu įsidarbinti. Aišku, už tai imu mokestį, 50 svarų, nes ir pokalbiai telefonu, ir dokumentų tvarkymas kainuoja, be to, dažnai reikia atvažiavusius žmones pasitikti, nuvesti į agentūrą, palydėti iki darbovietės, nes nieko čia atvykę nesusigaudo”, – pasakojo jau trejus metus tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikianti moteris. Šiuo metu ji apsiima darbus surasti tik moterims ir merginoms. “Su darbais vyrams – visai bėda. Anksčiau statybose ar viešbučiuose galėjai rasti darbų, o dabar – ne. Jauniems vaikinams nebent į automobilių plovyklas pas albanus, bet jie labai mažai moka, po tris svarus per valandą. Moterims irgi keliami didesni reikalavimai nei anksčiau. Dauguma darbų – pakavimo fabrikuose, bet agentūros jau renkasi, kad moterys būtų jaunesnės nei 45 metų amžiaus, kad mokėtų angliškai”, - sako Gražina.

Gražina teigė atvykusi į Londoną prieš šešerius metus ir tada pati ieškojo darbo panašiais keliais. “Buvo sunkiau, nes nieko nežinojau ir nesusigaudžiau, bet kita vertus lengviau, nes darbų pasiūla buvo daug didesnė, o dabar darbų mažiau, darbo ieškančių – daugiau”, – lygina moteris.

Ji sakė sutikusi žmonių, kurie ieškodami darbo susidūrė su apgavikais. “Be to, man irgi skambina, klausia, kiek jums reikia moterų, mes surasime. Siūlo, kad man už kiekvieną įdarbintą moterį sumokės po 50 svarų, o patys, kaip išsiaiškinau, ima keturis kartus daugiau. Jie tiesiog paima iš žmogaus pinigus ir nieko konkretaus nepasiūlo”, – pasakojo Gražina.

Renka asmeninius duomenis

Neretai galima aptikti ir skelbimų, siūlančių darbą fabrike ar gamykloje. Paprastai rašoma, kad žmonių reikia daug, tad visas skelbimas skamba labai rimtai. Pavyzdžiui: “Ieškome 300 žmonių dirbti televizorių gamykloje… Atlyginimas nuo 1500 svarų per mėnesį, darbo valandos palankios visiems. Jūsų duomenys bus patikrinti policijos skyriuje, tai vadinama “criminal record”. Jei jus sudomino šis darbo pasiūlymas, prašome parašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, asmens kodą, socialinio draudimo numerį, ar turite vaikų (jei taip – jų vardus ir gimimo metus), adresą, ar gaunate kokias nors pašalpas, ar turite banko sąskaitą.”

Visa tai, kas išvardyta šiame skelbime, Anglijos žiniasklaidoje yra vadinama “asmeniniais duomenimis”, kuriuos žmonės raginami laikyti paslaptyje, nes jais pasinaudodami nusikaltėliai gali padaryti daug žalos. “Tai labai svarbūs asmens tapatybės duomenys, - sakė buhalterinės firmos „Eurobaltika” direktorė Olga Jachimovič. – Pavyzdžiui, jeigu kas nors žino jūsų socialinio draudimo numerį (angl. National Insurance Number), adresą, vardą, pavardę ir gimimo datą, gali tai panaudoti, kad už jus susigrąžintų neva permokėtus mokesčius. Turint duomenis apie vaikus, galima apgaule pasisavinti vadinamąsias vaikų pašalpas, galima net kreditinę kortelę tokius duomenis atskleidusio žmogau vardu internetu gauti”, – perspėja O.Jachimovič.

JK įdarbinimo įstatymai labai griežti ir darbdavys prieš įdarbindamas asmenį neturi teisės teirautis net tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, amžius – vien už tokį klausimą jis gali atsidurti teisme, nes tai vadinama diskriminacija dėl amžiaus. Be to, jei darbdaviui yra atskleidžiami asmeniniai įdarbinto asmens duomenys, yra pasirašoma sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigoja šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims. Taip bandoma apsaugoti žmones nuo pastaruoju metu itin plintančio sukčiavimo pasinaudojant kito žmogaus tapatybe. Šiuo metu, kai darbo klausimai labai opūs ir kai žmonės linkę daryti bet ką, kad gautų bent kokį darbą, sukčiai surado dar vieną būdą, kaip išvilioti asmeninius duomenis.

Vilioja lengvu uždarbiu

Darbą siūlančiuose puslapiuose galima aptikti ir tokių skelbimų: “Siūlau sėkmingai ir greitai užsidirbti pinigų, tereikia turėti banko kortą.” Išsamesnis paaiškinimas pateikiamas paskambinus nurodytu telefonu. Atsiliepęs vaikinas gana sąžiningai papasakoja, kaip vyksta verslas. “Ant jūsų sąskaitos „užpilam pinigus”, - žvaliai pranešė iš balso jaunas vyras, iš karto paaiškindamas, kad tai nelegalu. Pasiteiravęs, kokia mano banko kortelė, jis sakė, kad galėtų pervesti 10 tūkst. svarų, iš kurių kortelės turėtojui atitenka sutartas procentas po to, kai pinigai išimami. Ar yra kokių pavojų? “Ne, - paaiškino vaikinas. – Nebent bankas gali uždaryti kortelę ir tai ne visada. Kartais jie net nepastebi, kad pinigai buvo pervesti.” Kadangi tai vadinama “pinigų plovimu”, pasiteiravau, ar nebaisu, kad susidomės policija. Vyriškas balsas paaiškino, kad jokių problemų per tuos trejus metus, kiek jis užsiima šia veikla, nekilo. Jis sakė, kad žmonių, tokiu būdu panūdusių užsidirbti pinigų, niekada netrūko, o šiuo metu jų gerokai padaugėjo. “Na, žmonės darbų netenka, neturi iš ko nuomą susimokėti, maisto už ką nusipirkti, tai skambina ir tokiu būdu užsidirba”, – neslėpė vyras.

O.Jachimovič paaiškino, kad uždarydamas sąskaitą kiekvienas bankas daro įrašą, dėl kokios priežasties ta ar kita sąskaita buvo uždaryta. Šie duomenys yra prieinami ir kitiems bankams, todėl jei sąskaita uždaryta dėl tokių rimtų priežasčių, kaip, pavyzdžiui, asmeninis bankrotas ar pinigų plovimas, gali nutikti, jog joks bankas naujos sąskaitos neatidarys mažiausiai trejus metus. “Tai nėra toks nekaltas dalykas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Problemos dėl sąskaitos, tai viena, bet kita – tas, kuris leidžia naudotis savo banko sąskaita pinigų plovimui, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir gauti kriminalinį įrašą”, – patikino buhalterines paslaugas teikiančios firmos direktorė.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: