Darbo netekęs emigrantas liko be bedarbio pašalpos ir JK, ir Lietuvoje - Anglija.lt
 

Darbo netekęs emigrantas liko be bedarbio pašalpos ir JK, ir Lietuvoje 

Nuo 2005 metų Vytautas (tikras vardas ir pavardė DELFI žinomi) gyveno ir dirbo JK. Jo darbovietę perkėlus į Indiją, liepą Vytautas liko be darbo. Vyras apsisprendė grįžti į Lietuvą.

Rugpjūčio pirmąją jis apsilankė vietinėje Northamptono darbo biržoje ir papasakojo savo situaciją tikėdamasis, kad gaus bedarbio pašalpą. Lietuvis paaiškino dėl finansinių sunkumų negalintis toliau nuomotis būsto JK ir todėl ketinantis persikelti gyventi į Lietuvą. Biržos darbuotojai esą paaiškino, kad išvykus iš JK bedarbio pašalpa nebus mokama - išmoka priklauso tuo atveju, jei asmuo yra JK ir ten ieško darbo.
Lietuviui patarta kreiptis į Lietuvos darbo biržą (LDB).

LDB Vytautas išgirdo, kad Lietuva bedarbio pašalpos nemokės - ją turi mokėti ta šalis, kurioje jis dirbo.

„Esu be jokio pragyvenimo šaltinio ir jaučiuosi neteisingai nuskriaustas: aš juk dirbau, mokėjau mokesčius, juk man, kaip ieškančiam darbo, turi priklausyti parama. JK nemoka jos todėl, kad nesu JK, o Lietuva atsisako mokėti sakydama, kad ją privalo mokėti JK. Kur yra ta vieninga Europos Sąjungos darbo rinka, kur ta skelbiama integracijos parama grįžtantiems į Lietuvą?“, - piktinosi vyras.

Dėl to, kad nebuvo suteikta reikalinga informacija, lietuvis parašė skundą į JK Valstybinę mokesčių inspekciją.

LDB: mokėti pašalpos negalime

Vytauto nupasakota situacija LDB yra žinoma. LDB EURES tarnybos koordinatorius Vytautas Juršėnas aiškina, kad asmenys, netekę darbo ES, dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo privalo kreiptis į tą valstybę narę, kurioje darbo neteko.
Tad Vytautas turėtų kreiptis į JK.

Pasak V. Juršėno, Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentuose yra apibrėžtos sąlygos, kuriomis bedarbio pašalpas gaunantis asmuo gali laikinai (iki 3 mėn., išimtiniais atvejais – iki 6 mėn.) ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje, išsaugodamas šią išmoką.

„Pagal piliečio pasakojimą galima spręsti, jog JK kompetentinga įstaiga jo neinformavo apie tokią galimybę“, - sakė V. Juršėnas. LDB atstovo teigimu, kadangi paskutinis Vytauto darbas buvo JK, o ne Lietuvoje, teritorinė darbo birža neturi teisinio pagrindo jam paskirti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Dėl susidariusios situacijos LDB specialistas kreipėsi į kolegas JK. Atsakymo kol kas negauta.

LDB bandė Vytautui padėti įgyvendinti kitą ES reglamentuose numatytą galimybę – susumuoti valstybėse narėse įgytą nedarbo draudimo stažą. Jei sulaukus informacijos iš JK pasitvirtintų, jog jo nedarbo draudimo stažas šioje šalyje bei stažas Lietuvoje susumavus sudaro bent 18 mėn. per paskutinius 36 mėn. ir atitiktų kitus išmokos gavimui Lietuvoje keliamus reikalavimus, jis galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą po to, kai padirbėtų Lietuvoje. Tuomet Lietuva būtų traktuojama kaip valstybė narė, kurioje Vytautas paskutinį kartą dirbo.

EK: išmokos ten, kur dirbai

Darbuotojų teises socialinio saugumo srityje užtikrina ES teisės aktai.
„Bedarbis turi reikalauti išmokų toje valstybėje narėje, kurioje paskutiniu metu dirbo. Kad gautų išmokas, asmuo turi atitikti nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas“, - aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Kai suderinamos visos būtinos procedūros dėl bedarbio išmokų mokėjimo, pašalpos gavėjas gali prašyti, kad jas pervestų į kitą valstybę narę, jei jis ketina į ją vykti ir ten ieškoti darbo.

Pasak G. Sudiko, sprendžiant iš situacijos apibūdinimo, Lietuvos institucijos elgėsi pagal ES teisės aktus. Jei Vytautas nebuvo pasirengęs priimti darbo pasiūlymo JK ir mažiausiai keturias savaites būti užsiregistravęs įdarbinimo agentūroje, JK neprivalėjo mokėti bedarbio išmokų.

G. Sudiko pastebėjimu, neaišku, ar į Lietuvą grįžtančiam tautiečiui JK buvo suteikta tiksli informacija.

www.anglija.lt

Nuo 2005 metų Vytautas (tikras vardas ir pavardė DELFI žinomi) gyveno ir dirbo JK. Jo darbovietę perkėlus į Indiją, liepą Vytautas liko be darbo. Vyras apsisprendė grįžti į Lietuvą.

Rugpjūčio pirmąją jis apsilankė vietinėje Northamptono darbo biržoje ir papasakojo savo situaciją tikėdamasis, kad gaus bedarbio pašalpą. Lietuvis paaiškino dėl finansinių sunkumų negalintis toliau nuomotis būsto JK ir todėl ketinantis persikelti gyventi į Lietuvą. Biržos darbuotojai esą paaiškino, kad išvykus iš JK bedarbio pašalpa nebus mokama - išmoka priklauso tuo atveju, jei asmuo yra JK ir ten ieško darbo.
Lietuviui patarta kreiptis į Lietuvos darbo biržą (LDB).

LDB Vytautas išgirdo, kad Lietuva bedarbio pašalpos nemokės - ją turi mokėti ta šalis, kurioje jis dirbo.

„Esu be jokio pragyvenimo šaltinio ir jaučiuosi neteisingai nuskriaustas: aš juk dirbau, mokėjau mokesčius, juk man, kaip ieškančiam darbo, turi priklausyti parama. JK nemoka jos todėl, kad nesu JK, o Lietuva atsisako mokėti sakydama, kad ją privalo mokėti JK. Kur yra ta vieninga Europos Sąjungos darbo rinka, kur ta skelbiama integracijos parama grįžtantiems į Lietuvą?“, - piktinosi vyras.

Dėl to, kad nebuvo suteikta reikalinga informacija, lietuvis parašė skundą į JK Valstybinę mokesčių inspekciją.

LDB: mokėti pašalpos negalime

Vytauto nupasakota situacija LDB yra žinoma. LDB EURES tarnybos koordinatorius Vytautas Juršėnas aiškina, kad asmenys, netekę darbo ES, dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo privalo kreiptis į tą valstybę narę, kurioje darbo neteko.
Tad Vytautas turėtų kreiptis į JK.

Pasak V. Juršėno, Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentuose yra apibrėžtos sąlygos, kuriomis bedarbio pašalpas gaunantis asmuo gali laikinai (iki 3 mėn., išimtiniais atvejais – iki 6 mėn.) ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje, išsaugodamas šią išmoką.

„Pagal piliečio pasakojimą galima spręsti, jog JK kompetentinga įstaiga jo neinformavo apie tokią galimybę“, - sakė V. Juršėnas. LDB atstovo teigimu, kadangi paskutinis Vytauto darbas buvo JK, o ne Lietuvoje, teritorinė darbo birža neturi teisinio pagrindo jam paskirti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Dėl susidariusios situacijos LDB specialistas kreipėsi į kolegas JK. Atsakymo kol kas negauta.

LDB bandė Vytautui padėti įgyvendinti kitą ES reglamentuose numatytą galimybę – susumuoti valstybėse narėse įgytą nedarbo draudimo stažą. Jei sulaukus informacijos iš JK pasitvirtintų, jog jo nedarbo draudimo stažas šioje šalyje bei stažas Lietuvoje susumavus sudaro bent 18 mėn. per paskutinius 36 mėn. ir atitiktų kitus išmokos gavimui Lietuvoje keliamus reikalavimus, jis galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą po to, kai padirbėtų Lietuvoje. Tuomet Lietuva būtų traktuojama kaip valstybė narė, kurioje Vytautas paskutinį kartą dirbo.

EK: išmokos ten, kur dirbai

Darbuotojų teises socialinio saugumo srityje užtikrina ES teisės aktai.
„Bedarbis turi reikalauti išmokų toje valstybėje narėje, kurioje paskutiniu metu dirbo. Kad gautų išmokas, asmuo turi atitikti nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas“, - aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Kai suderinamos visos būtinos procedūros dėl bedarbio išmokų mokėjimo, pašalpos gavėjas gali prašyti, kad jas pervestų į kitą valstybę narę, jei jis ketina į ją vykti ir ten ieškoti darbo.

Pasak G. Sudiko, sprendžiant iš situacijos apibūdinimo, Lietuvos institucijos elgėsi pagal ES teisės aktus. Jei Vytautas nebuvo pasirengęs priimti darbo pasiūlymo JK ir mažiausiai keturias savaites būti užsiregistravęs įdarbinimo agentūroje, JK neprivalėjo mokėti bedarbio išmokų.

G. Sudiko pastebėjimu, neaišku, ar į Lietuvą grįžtančiam tautiečiui JK buvo suteikta tiksli informacija.

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: