Savo laikraštyje ne kartą esame rašę apie tai, kad nemažai lietuvių yra tekę nukentėti nuo darbdavių – jiems neišmokami atlyginimai arba įdarbinimo agentūros iš uždarbio išskaičiuoja pernelyg didelius mokesčius už apgyvendinimo ar transporto paslaugas. Ir nors apie darbuotojų teises galima gauti nemažai informacijos – ne vien anglų, bet ir lietuvių kalbomis, patiems čia gyventi atvykusiems lietuviams visa tai nelabai rūpi. Kaltų ieškoti puolama tada, kai kas nors atsitinka.

Neseniai „Infozonoje“ (š.m. Nr. 33) skelbtame straipsnyje „Apgauti lietuviai iš Kings Lyno į Londoną traukė pėsti“ pasakojome apie tris apgautus, be pinigų ir dokumentų paliktus ir į Lietuvą su labdaringos organizacijos pagalba sugrąžintus žmones. Kalbantis su šiais brandaus amžiaus, vaikus jau išauginusiais vyrais buvo keista matyti jų bejėgiškumą ir nesugebėjimą apsiginti nuo išnaudotojų. Paklausus, kodėl niekur nesikreipė ir nesiskundė, vienas jų paaiškino: „Pasikalbėjom su ten seniau gyvenančiais, tai visi sakė - nieko tu nepadarysi.“

Numoja ranka

Klubo „Savi“ vadovės Kristinos Mačiulienės nuomone, nėra taip, kad darbuotojų teisės lietuviams nerūpėtų, tačiau daugelis netiki, kad jas galima apginti. Yra ir kitų priežasčių, kodėl į savo teises numojama ranka. „Kalbėjau su viena mergina, kuri neseniai atvyko iš Lietuvos. Ji guodėsi, kad darbdavys prie jos priekabiauja. Pasakiau, kad į tai čia labai rimtai žiūrima ir kad yra institucijos, kur galima kreiptis, o ji sako: “Žinau aš savo teises, bet man įsidarbinti padėjo draugė, kuri kartu dirba, nenoriu, kad jai būtų nemalonumų, geriau kur kitur darbo pasiieškosiu“, – pasakoja K.Mačiulienė.

Anglijoje jau daugiau kaip dešimt metų gyvenančios moters pastebėjimu, žmonės dažnai nežino, kur kreiptis dėl darbuotojų teisių pažeidimų, išskyrus nebent nemokamas konsultacijas teikiantį Gyventojų konsultacijų biurą (angl. Citizens Advice Bureau).

„Tie, kurie anksčiau čia atvažiavę buvo nelegalai, įprato, kad gali mokėti už darbą, gali nemokėti, gali nesiskaityti – tokia psichologinė nuostata yra daug kam išlikusi. Be to, žmonės brangina savo darbą arba bijo. Dažniausiai jie tarpusavyje pasikalba, pasiguodžia ir numoja ranka.“

Reikia darbo, o ne teisių

Siekdama pasitikslinti, ar lietuviai žino darbuotojų teises, atlikau nedidelį eksperimentą: paskambinau maždaug dviem dešimtims šiuo metu darbo ieškančių lietuvių, klausdama, ar jie sutiktų dirbti be darbo sutarties, gauti atlyginimą, mažesnį nei minimumas, ar mokėti už iš piršto laužtas, nebūtinas paslaugas. Du trečdaliai nė nesiteiraudami, ar mano pasiūlymai rimti, sutiko su bet kokiomis sąlygomis, kad tik gautų darbą. Ir beveik visi nė kiek nenustebdavo išgirdę, kai už įdarbinimo paslaugas paprašydavau mokesčio. Išaiškėjus, kad skambina tyrimą atliekanti žurnalistė, pašnekovai reaguodavo skirtingai. Bet kokio darbo ieškojęs jaunuolis, paklaustas, ar jis žino savo, kaip darbuotojo, teises, atšovė, kad dabar jam rūpi gauti darbą, o teisės palauks. Buvo ir tokių, kurie teigė į darbo pasiūlymus žiūrintys atsargiai, nes jau yra tekę nukentėti nuo nesąžiningų darbdavių. Bet dažniausias atsakymas buvo toks, kad šiuo metu svarbiausia „užsikabinti“, o pradėję dirbti būtinai paprašytų darbo sutarties.

„Negali dabar daug reikalauti“, – vyraujančias darbo ieškotojų nuotaikas atskleidė darbo fabrikuose ar viešbučiuose ieškanti moteris. Viena iš kalbintų darbo ieškotojų pripažino, kad neturi pakankamai žinių, kokios yra darbuotojų teisės Anglijoje. „Gal tokios kaip Lietuvoje, juk Europos Sąjunga? Jeigu prireiktų, ieškočiau, kur kreiptis. Mano draugė kartą sakė, kad ieškojo informacijos dėl savo teisių, tai kažkas jai patarė kreiptis į Lietuvos ambasadą, o kai ten paskambino, buvo pasakyta – ieškokite internete.“

Sąlygas diktuoja darbdaviai

Dauguma lietuvių, iškilus problemai, dažniausiai kreipiasi į lietuviškas konsultacines firmas, tačiau tokią, kuri į savo paslaugų sąrašą būtų įtraukusi darbuotojų teisių klausimus, surasti nelengva. Neseniai įsteigtos teisines konsultacijas teikiančios firmos „Alternative Servicies Consultants“ direktorė Marija Staškūnienė sakė, kad darbo teisių klausimais žmonės į jų firmą retai kreipiasi. „Mes teikiame tokias paslaugas, kokioms yra poreikis. Ginti savo teises, matyt, žmonės dar nepribrendo.“

Jos nuomone, svarbiausias dalykas, ką turi padaryti kiekvienas darbuotojas – atidžiai perskaityti savo darbo sutartį prieš ją pasirašydamas. „Dažnai niekas tokio dalyko neskaito, ypač kas surašyta smulkiomis raidėmis, tačiau tai svarbiausias dokumentas, kuriuo remiamasi sprendžiant darbo ginčus“, - teigė M.Staškūnienė.

Teisės studijas JK baigusi moteris paaiškino, kad pačioje sutartyje turi būti nurodyta, kur kreiptis kilus nesutarimams su darbdaviu, ir jei sutartyje tokio punkto nėra, reikėtų pasidomėti, ar įdarbinanti firma yra legali. Tačiau ji pripažino, kad sąlygas – žinoma, nustatytų įstatymų ribose – diktuoja darbdaviai, ypač tada, kai nedarbas yra toks didelis kaip dabar.

Nesusipažinę su įstatymais

Kad iš kitų šalių atvykę darbininkai neretai yra išnaudojami, pripažįsta ir JK vyriausybė. Neseniai vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 50 proc. žmonių mano, jog įdarbinimo agentūra gali imti užmokestį už įdarbinimą. Tai rodo, kad imigrantai darbininkai nėra susipažinę su įstatymais, kurie draudžia už įdarbinimą imti pinigus.

Rugsėjo 23 dieną vykusios spaudos konferencijos, skirtos lengvai pažeidžiamų darbuotojų teisėms, metu atsakydamas į „Infozonos“ klausimą, ar JK vyriausybė darė kokį nors tyrimą siekdama išsiaiškinti, koks yra imigrantų iš Rytų Europos šalių, tarp jų ir lietuvių, aktyvumas ginant savo teises, ministras Tony Youngas sakė, kad jis neturi informacijos, ar tokio pobūdžio tyrimai buvo kada daryti, bet pripažino, jog imigrantai neskuba ginti savo teisių. „Apie pažeidimus neskuba pranešti ne vien lietuviai, bet apskritai dauguma darbininkų nelinkę skųstis ir pradėti ginčus - jie būgštauja, kaip tai gali paveikti jų ryšius su darbdaviais, jų darbo sąlygas. O jei darbininkai yra atvykę iš kitos šalies – tai dar labiau apsunkina reikalus. Trukdo kalbos barjeras, jie nėra įsitikinę, kad bus sąžiningai gilinamasi į jų situaciją.“

Ministras pabrėžė, kad itin svarbu, jog žmonės įsisąmonintų, kad jei čia jie dirba legaliai, jų teisės yra ginamos lygiai taip pat, kaip ir kiekvieno vietinio darbininko.
Konferencijos metu buvo pristatyta nauja vyriausybės iniciatyva – nemokama pagalbos linija, kuria paskambinus galima gauti informacijos bet kokiais darbuotojų teisų klausimais ir pranešti apie darbuotojų teisių pažeidimus.

Zita Čepaitė