Dauguma tėvų vaikų ateitį sieja su užsieniu  

Drau­di­mo bend­ro­vė „PZU Lie­tu­va“, siek­da­ma pa­žvelg­ti­ į Lie­tu­vos šei­mų at­ei­ties pla­nus bei ga­li­mus de­mog­ra­fi­nius po­ky­čius, pa­si­tei­ra­vo vai­kus tu­rin­čių tė­vų, kur jie ma­to ge­res­nę sa­vo vai­kų at­ei­tį – Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je.

Ty­ri­mas par­odė, kad 42 proc. Lie­tu­vos žmo­nių įsi­ti­ki­nę, kad jų vai­kai su­si­kur­ti ge­res­nį gy­ve­ni­mą ga­li už­sie­ny­je, 14 proc. švie­ses­nes pers­pek­ty­vas ma­to Lie­tu­vo­je, o 44 proc. ne­tei­kia jo­kio pri­ori­te­to gy­ve­ni­mo vie­tai ir lai­min­ges­nio gy­ve­ni­mo ga­li­my­bių ne­sie­ja su kon­kre­čia ša­li­mi.

„Šian­dien Lie­tu­vo­je ma­to­me ke­lias ryš­kias šei­mų gy­ve­ni­mo ten­den­ci­jas. Ga­na daug šei­mų ne­gy­ve­na kar­tu, nes tė­vai dir­ba už­sie­ny­je ir iš ten rū­pi­na­si Lie­tu­vo­je li­ku­siais vai­kais. An­tra ver­tus, ne­ma­ža da­lis abi­tu­rien­tų iš­vyks­ta mo­ky­tis į už­sie­nį, o Lie­tu­vo­je lie­ka jų tė­vai, šei­ma ir drau­gai. Tai­gi to­kie at­stu­mai ti­krai ne­ku­ria ar­ti­mų šei­mos san­ty­kių. Ne­pai­sant to, ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tė­vų ma­no, kad jų vai­kai lai­min­gą gy­ve­ni­mą su­si­kurs ne Lie­tu­vo­je. Ty­ri­mas ro­do, kad to­kia nuo­sta­ta ne­ma­ža da­li­mi pri­klau­so nuo pa­čių tė­vų so­cia­li­nės ir fi­nan­si­nės pa­dė­ties bei pa­tir­ties ku­riant sa­vo gy­ve­ni­mą“, - ma­no „PZU Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ma­rius Jun­du­las.

Pa­sak jo, at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tuos žmo­nes, ku­rie sa­vo vai­kams at­ei­tį daž­niau ma­to Lie­tu­vo­je – tai yra 36-45 me­tų žmo­nės, gau­nan­tys di­des­nes pa­ja­mas, tu­rin­tys vers­lą ar va­do­vau­jan­tys vers­lo įmo­nėms, ūki­nin­kau­jan­tys.

M. Jun­du­lo ma­ny­mu, to­kia vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nių, au­gi­nan­čių mo­kyk­las lan­kan­čius vai­kus, nuo­sta­ta ro­do, kad sta­bi­lų gy­ve­ni­mą sa­vo­je ša­ly­je su­si­kū­rę žmo­nės ir sa­vo vai­kus ska­ti­na lik­ti Lie­tu­vo­je bei kur­ti at­ei­tį čia.

Jau­ni­mas (18-35 me­tų) ir vy­riau­si ša­lies žmo­nės (56 me­tų bei vy­res­ni) yra įsi­ti­ki­nę, kad vai­kams ge­riau iš­vyk­ti į už­sie­nį. Be to, vi­du­ti­nių ir že­mų pa­ja­mų gy­ven­to­jai, vi­du­ti­nės gran­dies spe­cia­lis­tai, tar­nau­to­jai, pen­si­nin­kai ir stu­den­tai di­des­nes vil­tis sie­ja su už­sie­nio ša­li­mis nei su Lie­tu­va.

„PZU Lie­tu­va“ va­do­vas pa­mi­nė­jo, kad apie 40 proc. pa­gy­ve­nu­sių tė­vų vis dar re­mia fi­nan­siš­kai sa­vo su­au­gu­sius vai­kus. Ne­ma­ža da­lis jų yra pa­si­ry­žu­si teik­ti fi­nan­si­nę par­amą, kol vai­kai pa­tys gaus pa­kan­ka­mas pa­ja­mas. Toks fi­nan­si­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas taip pat tu­ri ne­ma­žos įta­kos vy­res­nių žmo­nių nuo­sta­tai, kad vai­kai ge­riau gy­ven­tų už­sie­ny­je, o ne Lie­tu­vo­je.

www.anglija.lt

Drau­di­mo bend­ro­vė „PZU Lie­tu­va“, siek­da­ma pa­žvelg­ti­ į Lie­tu­vos šei­mų at­ei­ties pla­nus bei ga­li­mus de­mog­ra­fi­nius po­ky­čius, pa­si­tei­ra­vo vai­kus tu­rin­čių tė­vų, kur jie ma­to ge­res­nę sa­vo vai­kų at­ei­tį – Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je.

Ty­ri­mas par­odė, kad 42 proc. Lie­tu­vos žmo­nių įsi­ti­ki­nę, kad jų vai­kai su­si­kur­ti ge­res­nį gy­ve­ni­mą ga­li už­sie­ny­je, 14 proc. švie­ses­nes pers­pek­ty­vas ma­to Lie­tu­vo­je, o 44 proc. ne­tei­kia jo­kio pri­ori­te­to gy­ve­ni­mo vie­tai ir lai­min­ges­nio gy­ve­ni­mo ga­li­my­bių ne­sie­ja su kon­kre­čia ša­li­mi.

„Šian­dien Lie­tu­vo­je ma­to­me ke­lias ryš­kias šei­mų gy­ve­ni­mo ten­den­ci­jas. Ga­na daug šei­mų ne­gy­ve­na kar­tu, nes tė­vai dir­ba už­sie­ny­je ir iš ten rū­pi­na­si Lie­tu­vo­je li­ku­siais vai­kais. An­tra ver­tus, ne­ma­ža da­lis abi­tu­rien­tų iš­vyks­ta mo­ky­tis į už­sie­nį, o Lie­tu­vo­je lie­ka jų tė­vai, šei­ma ir drau­gai. Tai­gi to­kie at­stu­mai ti­krai ne­ku­ria ar­ti­mų šei­mos san­ty­kių. Ne­pai­sant to, ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tė­vų ma­no, kad jų vai­kai lai­min­gą gy­ve­ni­mą su­si­kurs ne Lie­tu­vo­je. Ty­ri­mas ro­do, kad to­kia nuo­sta­ta ne­ma­ža da­li­mi pri­klau­so nuo pa­čių tė­vų so­cia­li­nės ir fi­nan­si­nės pa­dė­ties bei pa­tir­ties ku­riant sa­vo gy­ve­ni­mą“, - ma­no „PZU Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ma­rius Jun­du­las.

Pa­sak jo, at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tuos žmo­nes, ku­rie sa­vo vai­kams at­ei­tį daž­niau ma­to Lie­tu­vo­je – tai yra 36-45 me­tų žmo­nės, gau­nan­tys di­des­nes pa­ja­mas, tu­rin­tys vers­lą ar va­do­vau­jan­tys vers­lo įmo­nėms, ūki­nin­kau­jan­tys.

M. Jun­du­lo ma­ny­mu, to­kia vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nių, au­gi­nan­čių mo­kyk­las lan­kan­čius vai­kus, nuo­sta­ta ro­do, kad sta­bi­lų gy­ve­ni­mą sa­vo­je ša­ly­je su­si­kū­rę žmo­nės ir sa­vo vai­kus ska­ti­na lik­ti Lie­tu­vo­je bei kur­ti at­ei­tį čia.

Jau­ni­mas (18-35 me­tų) ir vy­riau­si ša­lies žmo­nės (56 me­tų bei vy­res­ni) yra įsi­ti­ki­nę, kad vai­kams ge­riau iš­vyk­ti į už­sie­nį. Be to, vi­du­ti­nių ir že­mų pa­ja­mų gy­ven­to­jai, vi­du­ti­nės gran­dies spe­cia­lis­tai, tar­nau­to­jai, pen­si­nin­kai ir stu­den­tai di­des­nes vil­tis sie­ja su už­sie­nio ša­li­mis nei su Lie­tu­va.

„PZU Lie­tu­va“ va­do­vas pa­mi­nė­jo, kad apie 40 proc. pa­gy­ve­nu­sių tė­vų vis dar re­mia fi­nan­siš­kai sa­vo su­au­gu­sius vai­kus. Ne­ma­ža da­lis jų yra pa­si­ry­žu­si teik­ti fi­nan­si­nę par­amą, kol vai­kai pa­tys gaus pa­kan­ka­mas pa­ja­mas. Toks fi­nan­si­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas taip pat tu­ri ne­ma­žos įta­kos vy­res­nių žmo­nių nuo­sta­tai, kad vai­kai ge­riau gy­ven­tų už­sie­ny­je, o ne Lie­tu­vo­je.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: