Debatai parodė, kiek partijos nutuokia apie šalies problemas - Anglija.lt
 

Debatai parodė, kiek partijos nutuokia apie šalies problemas 

Ekspertai pareiškė, kad sekmadienio vakarą vykusiuose debatuose apie sveikatos apsaugą ir švietimą geriausiai pasirodė valdančiosios koalicijos atstovai, o silpniausia buvo Drąsos kelio partijos vedlė N.Venckienės komanda, rašo www.15min.lt.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas Seimo rinkimams skirtus debatus "Lyderių forumas", teigia, kad solidžiausiai pasirodė Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio vadovai, kurie kalbėjo apie žmonių paskatas bei pademonstravo ketverių metų įdirbį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir kiti ekspertai teigė debatuose pasigedę konkretumo. Anot R.Dargio, buvo daug bendrų frazių, pasakymų, bet konkrečių dalykų, kaip reikėtų spręsti problemas, kad ir medikų kyšininkavimo, nenuskambėjo.

Geriausiai padėtį suvokia valdantieji

Ekonomistė Aušra Maldeikienė pareiškė, kad politikų atsakymai akivaizdžiai rodo, jog geriausiai realias problemas suvokia TS-LKD atstovai.

"Swedbank vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė išskyrė Liberalų sąjūdžio atstovus dėl jų pasiūlytų idėjų.

Anot N.Mačiulio, liberalų sąjūdžio atstovai konkrečioms problemoms siūlė konkrečius sprendimus. Dėl jų efektyvumo galima diskutuoti, tačiau, anot eksperto, gerai jau tai, kad siūlymai buvo konkretūs.

"Jie tikrai pasiūlė konkrečių priemonių, galinčių išspręsti problemas sveikatos apsaugos sistemoje.

Pavyzdžiui, viena iš priemonių – priemokų gydytojams legalizavimas, suteikti daugiau galimybių privačiam sektoriui konkuruoti su valstybinėmis gydymo įstaigomis, įteisinti savanorišką sveikatos draudimą", – sakė N.Mačiulis.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad liberalai, teikdami siūlymus per šiuos debatus, atspindėjo savo ideologiją: „Kaip liberalai jie akcentavo, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama privačioms medicinoms paslaugoms."

Pasak R.Dargio, pasiūlymas dėl ligonių krepšelio rodo, jog Liberalų sąjūdis ieško sprendimų, ką reikėtų keisti, kad iš esmės sutvarkytų situaciją.

Ištekliai riboti. Kai kuriems tai - naujiena

Anot N.Mačiulio, kitų partijų atstovai šiuo atveju tesiūlė primityvius problemų sprendimo būdus – suteikti mokesčių lengvatas arba reguliuoti kainas.

„Apskritai galima pastebėti, kad dauguma partijų, ypač opozicinių, lyderių neturi išteklių ribotumo suvokimo. Tas kartojasi ne tik šių debatų, bet ir visų praėjusių debatų metu. Labai gerai pastebėjo premjeras Andrius Kubilius – kad jei per visas septynias laidas išgirstų partijų pasiūlymai didinti finansavimą atskiroms sritimis būtų įgyvendinti, tai neužtektų dvigubai didesnio nei dabartinis valstybės biudžetas.
Deja, kalbant apie kiekvieną valstybės sritį, siūloma didinti finansavimą, bet užmirštoma pasakyti, iš kur valstybė gaus lėšų visoms valstybėms viešosioms paslaugos teikti”, – kalbėjo N.Mačiulis.

Vertindama premjero A.Kubiliaus kalbas apie sveiką gyvenimo būdą, profilaktiką ir ligų prevenciją, naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė pasigedo aiškumo, ką valdžia turėtų padaryti dėl to.

Ji taip pat suabejojo, ar Vyriausybės vadovui vertėjo didžiuotis įvestu privalomu sveikatos draudimo mokesčiu, nes, pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, jį įvedus iš pradžių kilo sąmyšis, žmones ištiko šokas.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka stebėjosi, kad valdantieji vis kalba, ką darys ir neprisimena, kad ketverius metus jau buvo valdžioje.

„Jie pasigiria dėl aukštojo mokslo reformos, bet jie yra sukritikuoti ir Konstitucinio Teismo užfiksuota pažeidimų, tai ten nelabai reikėtų girtis”, – priminė ekspertas.

Iš opozicijos - populizmas

Opozicinių partijų - "Tvarka ir teisingumas", Darbo partijos, Socialdemokratų partijos - atstovams ekspertai turėjo priekaištų dėl populizmo ir paviršutiniškų sprendimų siūlymų.

"Swedbank" vyr.ekonomistas N.Mačiulis pabrėžė, kad minėtų partijų atstovai, kalbėdami apie švietimą, prisispyrę akcentavo ne kokybę, o kiekybę ir siūlė viską reguliuoti ir planuoti, tarsi jaustų nostalgiją planinei sovietmečio ekonomikai.

R.Vilpišauskui užkliuvo silpni "Tvarkos ir teisingumo" atstovo Valentino Mazuronio pasisakymai švietimo ir sveikatos klausimais. Jais politikas pasisakė fragmentiškai ir sprendimų siūlė gana mažai.

M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, V.Mazuronis laikėsi tos pačios nuostatos kaip per ankstesnius debatus – kritikuoti valdančiuosius, akcentuoti problemas, pačiam nelabai ką pasiūlant.

Pasak A.Maldeikienės, socialdemokratai pasidavė pagundai žarstyti pažadus, nepasakant, iš kur ims pinigų jiems įgyvendinti. Natūralu, kad norėtųsi sužinoti, iš kur tie pinigai atsiras.

Kai kurių debatų dalyvių pasisakymus apie situaciją mokykloje ekonomistė vadino "švariu populizmu", pabrėždama, kad Lietuva švietimui išleidžia pakankamai daug, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau norimo rezultato – nėra.

„[M]es kasmet skiriame lėšų daugiau negu vidutiniškai Europoje, ko, beje, niekas nepasakė – kur dingsta pinigai, kai skiriame daugiau negu pačios turtingiausios šalys, procentaliai nuo BVP.

Aš manyčiau, kad yra labai brangūs viešieji pirkimai, o pats mokymo procesas dažnai apleistas – vadovėliai brangūs, lentos brangios, programos brangios, o pinigų pačiam darbui nebelabai ir lieka", – kalbėjo A.Maldeikienė.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė prisipažino nesupratusi, kaip socialdemokratai ketina išlaikyti tą patį gydymo įstaigų skaičių ir tuo pačiu kalba apie būtinybę efektyvinti medicinos paslaugas.

Kita vertus, jai nauja pasirodė Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus išsakyta mintis, kad valstybė aukštosioms mokykloms turėtų teikti užsakymus, į kokias specialybes kiek studentų priimti.

Žurnalistės vertinimu, gana silpnai atrodė ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Kalbant apie sveikatos apsaugą jį gelbėjo šią sritį gerai išmananti parlamentarė Dangutė Mikutienė, tuo metu švietimui „darbiečiai” stipraus eksperto neturėjo, o pačiam V.Uspaskichui "buvo per daug sudėtinga susidoroti su užduotimi”.

R.Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos vadovas pasielgė sąžiningai sakydamas, kad rinkėjams būtina pasakyti aiškiai, kad, pvz. ligoninės kiekvienoje gatvėje nepastatysime, ir kad reikia daryti pasirinkimus tarp prieinamumo ir lėšų panaudojimo. Kita vertus, neigiamai politologas įvertino V.Uspaskicho pasisakymą, jog dėl aukštojo mokslo reformos turėjo sutarti visos partijos. Pasak R.Vilpišausko, kadangi susitarimas buvo pasirašytas, tai rodo V.Uspaskichą nežinojus apie diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos.

Išmanymo ir pasirengimo trūksta Drąsos kelio partijai

Ekspertai vieningai sutarė, kad prasčiausiai debatuose pasirodė ir labiausiai išmanymo politikoje stokoja Drąsos kelio partija ir jos vedlė, buvusi teisėja, Neringa Venckienė.

Anot ekonomistės A.Maldeikienės, aiškėja, kad Drąsos kelio partijoje - visiškas chaosas, partijos nariai ir vadovė menkai nutuokia apie mokestinius klausimus. Politologas R.Vilpišauskas buvo tiesesnis - anot jo, Drąsos kelio partijos atstovų pasisakymai rodo, kad daugelis jų "nesuvokia problemų esmės".

Anot N.Mačiulio, sunku ką nors gero pasakyti apie partiją, neturinčią nei pozicijos, nei nuomonės, nei ekspertų, debatuose dalyvaujančią nė nepasirengus ir žadėti mokestines reformas nė nesuprantant išteklių ribotumo ir tik primityviai suvokiant problemas.

www.anglija.lt

Ekspertai pareiškė, kad sekmadienio vakarą vykusiuose debatuose apie sveikatos apsaugą ir švietimą geriausiai pasirodė valdančiosios koalicijos atstovai, o silpniausia buvo Drąsos kelio partijos vedlė N.Venckienės komanda, rašo www.15min.lt.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas Seimo rinkimams skirtus debatus "Lyderių forumas", teigia, kad solidžiausiai pasirodė Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio vadovai, kurie kalbėjo apie žmonių paskatas bei pademonstravo ketverių metų įdirbį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir kiti ekspertai teigė debatuose pasigedę konkretumo. Anot R.Dargio, buvo daug bendrų frazių, pasakymų, bet konkrečių dalykų, kaip reikėtų spręsti problemas, kad ir medikų kyšininkavimo, nenuskambėjo.

Geriausiai padėtį suvokia valdantieji

Ekonomistė Aušra Maldeikienė pareiškė, kad politikų atsakymai akivaizdžiai rodo, jog geriausiai realias problemas suvokia TS-LKD atstovai.

"Swedbank vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis ir naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė išskyrė Liberalų sąjūdžio atstovus dėl jų pasiūlytų idėjų.

Anot N.Mačiulio, liberalų sąjūdžio atstovai konkrečioms problemoms siūlė konkrečius sprendimus. Dėl jų efektyvumo galima diskutuoti, tačiau, anot eksperto, gerai jau tai, kad siūlymai buvo konkretūs.

"Jie tikrai pasiūlė konkrečių priemonių, galinčių išspręsti problemas sveikatos apsaugos sistemoje.

Pavyzdžiui, viena iš priemonių – priemokų gydytojams legalizavimas, suteikti daugiau galimybių privačiam sektoriui konkuruoti su valstybinėmis gydymo įstaigomis, įteisinti savanorišką sveikatos draudimą", – sakė N.Mačiulis.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad liberalai, teikdami siūlymus per šiuos debatus, atspindėjo savo ideologiją: „Kaip liberalai jie akcentavo, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama privačioms medicinoms paslaugoms."

Pasak R.Dargio, pasiūlymas dėl ligonių krepšelio rodo, jog Liberalų sąjūdis ieško sprendimų, ką reikėtų keisti, kad iš esmės sutvarkytų situaciją.

Ištekliai riboti. Kai kuriems tai - naujiena

Anot N.Mačiulio, kitų partijų atstovai šiuo atveju tesiūlė primityvius problemų sprendimo būdus – suteikti mokesčių lengvatas arba reguliuoti kainas.

„Apskritai galima pastebėti, kad dauguma partijų, ypač opozicinių, lyderių neturi išteklių ribotumo suvokimo. Tas kartojasi ne tik šių debatų, bet ir visų praėjusių debatų metu. Labai gerai pastebėjo premjeras Andrius Kubilius – kad jei per visas septynias laidas išgirstų partijų pasiūlymai didinti finansavimą atskiroms sritimis būtų įgyvendinti, tai neužtektų dvigubai didesnio nei dabartinis valstybės biudžetas.
Deja, kalbant apie kiekvieną valstybės sritį, siūloma didinti finansavimą, bet užmirštoma pasakyti, iš kur valstybė gaus lėšų visoms valstybėms viešosioms paslaugos teikti”, – kalbėjo N.Mačiulis.

Vertindama premjero A.Kubiliaus kalbas apie sveiką gyvenimo būdą, profilaktiką ir ligų prevenciją, naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė pasigedo aiškumo, ką valdžia turėtų padaryti dėl to.

Ji taip pat suabejojo, ar Vyriausybės vadovui vertėjo didžiuotis įvestu privalomu sveikatos draudimo mokesčiu, nes, pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, jį įvedus iš pradžių kilo sąmyšis, žmones ištiko šokas.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka stebėjosi, kad valdantieji vis kalba, ką darys ir neprisimena, kad ketverius metus jau buvo valdžioje.

„Jie pasigiria dėl aukštojo mokslo reformos, bet jie yra sukritikuoti ir Konstitucinio Teismo užfiksuota pažeidimų, tai ten nelabai reikėtų girtis”, – priminė ekspertas.

Iš opozicijos - populizmas

Opozicinių partijų - "Tvarka ir teisingumas", Darbo partijos, Socialdemokratų partijos - atstovams ekspertai turėjo priekaištų dėl populizmo ir paviršutiniškų sprendimų siūlymų.

"Swedbank" vyr.ekonomistas N.Mačiulis pabrėžė, kad minėtų partijų atstovai, kalbėdami apie švietimą, prisispyrę akcentavo ne kokybę, o kiekybę ir siūlė viską reguliuoti ir planuoti, tarsi jaustų nostalgiją planinei sovietmečio ekonomikai.

R.Vilpišauskui užkliuvo silpni "Tvarkos ir teisingumo" atstovo Valentino Mazuronio pasisakymai švietimo ir sveikatos klausimais. Jais politikas pasisakė fragmentiškai ir sprendimų siūlė gana mažai.

M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, V.Mazuronis laikėsi tos pačios nuostatos kaip per ankstesnius debatus – kritikuoti valdančiuosius, akcentuoti problemas, pačiam nelabai ką pasiūlant.

Pasak A.Maldeikienės, socialdemokratai pasidavė pagundai žarstyti pažadus, nepasakant, iš kur ims pinigų jiems įgyvendinti. Natūralu, kad norėtųsi sužinoti, iš kur tie pinigai atsiras.

Kai kurių debatų dalyvių pasisakymus apie situaciją mokykloje ekonomistė vadino "švariu populizmu", pabrėždama, kad Lietuva švietimui išleidžia pakankamai daug, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau norimo rezultato – nėra.

„[M]es kasmet skiriame lėšų daugiau negu vidutiniškai Europoje, ko, beje, niekas nepasakė – kur dingsta pinigai, kai skiriame daugiau negu pačios turtingiausios šalys, procentaliai nuo BVP.

Aš manyčiau, kad yra labai brangūs viešieji pirkimai, o pats mokymo procesas dažnai apleistas – vadovėliai brangūs, lentos brangios, programos brangios, o pinigų pačiam darbui nebelabai ir lieka", – kalbėjo A.Maldeikienė.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė prisipažino nesupratusi, kaip socialdemokratai ketina išlaikyti tą patį gydymo įstaigų skaičių ir tuo pačiu kalba apie būtinybę efektyvinti medicinos paslaugas.

Kita vertus, jai nauja pasirodė Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus išsakyta mintis, kad valstybė aukštosioms mokykloms turėtų teikti užsakymus, į kokias specialybes kiek studentų priimti.

Žurnalistės vertinimu, gana silpnai atrodė ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Kalbant apie sveikatos apsaugą jį gelbėjo šią sritį gerai išmananti parlamentarė Dangutė Mikutienė, tuo metu švietimui „darbiečiai” stipraus eksperto neturėjo, o pačiam V.Uspaskichui "buvo per daug sudėtinga susidoroti su užduotimi”.

R.Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos vadovas pasielgė sąžiningai sakydamas, kad rinkėjams būtina pasakyti aiškiai, kad, pvz. ligoninės kiekvienoje gatvėje nepastatysime, ir kad reikia daryti pasirinkimus tarp prieinamumo ir lėšų panaudojimo. Kita vertus, neigiamai politologas įvertino V.Uspaskicho pasisakymą, jog dėl aukštojo mokslo reformos turėjo sutarti visos partijos. Pasak R.Vilpišausko, kadangi susitarimas buvo pasirašytas, tai rodo V.Uspaskichą nežinojus apie diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos.

Išmanymo ir pasirengimo trūksta Drąsos kelio partijai

Ekspertai vieningai sutarė, kad prasčiausiai debatuose pasirodė ir labiausiai išmanymo politikoje stokoja Drąsos kelio partija ir jos vedlė, buvusi teisėja, Neringa Venckienė.

Anot ekonomistės A.Maldeikienės, aiškėja, kad Drąsos kelio partijoje - visiškas chaosas, partijos nariai ir vadovė menkai nutuokia apie mokestinius klausimus. Politologas R.Vilpišauskas buvo tiesesnis - anot jo, Drąsos kelio partijos atstovų pasisakymai rodo, kad daugelis jų "nesuvokia problemų esmės".

Anot N.Mačiulio, sunku ką nors gero pasakyti apie partiją, neturinčią nei pozicijos, nei nuomonės, nei ekspertų, debatuose dalyvaujančią nė nepasirengus ir žadėti mokestines reformas nė nesuprantant išteklių ribotumo ir tik primityviai suvokiant problemas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: