Rugsėjo mėnesį išgąsdinti vairuotojai, kad už benzino litrą teks mokėti daugiau nei 5 Lt, gali šiek tiek atsipūsti. Degalų kainos pasiekė žemiausią ribą, skaičiuojant nuo vasaros pradžios.

Šiuo metu „Statoil“ degalinėje litras A95 benzino vidutiniškai parduodamas už 4,55 Lt, dyzelino – 4,45 Lt.

Mažmeninių degalų kainų kritimą iliustruoja didmeninės kuro kainos tendencijos. „Orlen Lietuva“ duomenimis, praėjusią savaitę A95 benzino kaina siekė 4,15 Lt/l, dar prieš savaitę – 4,08 Lt/l. Paskutinį pusmetį didmeninė benzino kaina savo aukštumas buvo pasiekusi liepos viduryje (4,49 Lt/l) ir rugsėjo pradžioje (4,46 Lt/l).

Orientacinė didmeninė dyzelino kaina praėjusią savaitę buvo 3,96 Lt/l, dar prieš savaitę – 3,95 Lt/l. Palyginimui, rugsėjo pradžioje ji siekė 4,2 Lt/l.

Kainą žemyn tempia ir vidinė konkurencija

Bendrovės „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas pabrėžė, kad mažmeninių kainų kritimas susijęs su dviem veiksniais – pasauline naftos kaina bei vidine konkurencija.

Pasak jo, šiuo metu degalų marža mažmeninėje prekyboje svyruoja nuo 5 iki 9 proc., tačiau 10 proc. niekaip neperlipa.

„Dabar turime apie 10 proc. kainų kritimą, nuo to laiko, kai benzino kainos buvo pakilę iki 5 Lt/l. Bet nuo to vairuotojai nepradėjo daugiau važinėti. Mokesčių inspekcijos duomenimis, benzino rinka ir toliau traukiasi“, - teigė jis. Vis dėlto pastebima, kad auga dyzelino paklausa.

„Statoil Fuel & Retail Lietuva” degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila taip pat nurodė tuos pačius veiksnius, lemiančius mažmeninės degalų kainos kritimą, tačiau, ar jau pasiektas kainų dugnas, prognozuoti nesiryžo.

„Sunku pasakyti, ar dugnas pasiektas, kai yra keli ribojantys veiksniai – produkto savikaina ir konkurencinė aplinka. Jei žiūrėsime iš pirmos pusės, tai atrodo, kad didmeninė kaina stabilizavosi, nebekrenta, o kaip tik pradeda judėti aukštyn. Todėl tikėtis didesnio mažėjimo sunku, bet visuomet yra konkurencija ir rinka dažnai pakoreguoja kainas sava linkme“, - komentavo pašnekovas.

Pasak S. Railos, didesnį degalų kainų kritimą gali pristabdyti ir stiprėjantis JAV doleris: „Didesnę įtaką kainos kritimui lėmė sumažėjęs JAV dolerio kursas, o ne naftos kaina. Tačiau jis pradeda po truputį kilti aukštyn, galima tikėtis, kad kaina pradės eiti kita linkme greičiausiu laikotarpiu“.

Prognozuoja džiugus artimiausius metus

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nusiteikęs optimistiškiau vairuotojų atžvilgiu dėl naftos kainų tendencijų.

Pasak jo, mažmeninės degalų kainos kritimui didelę įtaką turėjo atpigusi „brent“ rūšies nafta, kuri paskutinį mėnesį svyravo apie 105 JAV dolerius už barelį. Tai susiję su mažesniu nerimu dėl galimų karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose.

„Panašu, kad naujasis Irano prezidentas yra daug nuosaikesnis ir derybos dėl Irano branduolinių programų vyksta sklandžiau nei praeityje. Rizika, susijusi su Vakarų valstybių ir Irano konfliktu yra daug mažesnė, dėl to nematome naftos kainos šuoliavimo, kurį stebėjome prieš metus“, - komentavo analitikas.

Taip pat, pasak ekonomisto, vairuotojai turėtų džiaugtis ilgalaikėmis naftos kainos mažėjimo tendencijomis.

„Tai susiję su tuo, kad tokios valstybės, kaip JAV, kurios yra didelės naftos vartotojos, didelį savo naftos suvartojimo kiekį pakeitė skalūnų dujomis. Šiuo metu nemažai transporto priemonių (autobusų, vilkikų) JAV yra varomi nebe iš naftos pagamintu kuru, bet suskystintomis dujomis. Tai mažina bendrą naftos paklausą pasaulyje“, - aiškino N. Mačiulis.

Prie naftos kainos kritimo prisidėjo ir lėtesnis besivystančių rinkų augimas – Kinija, Indija, Indonezija. Jos, kaip svarbios naftos vartotojos, taip pat mažina pasaulinę paklausą, o pasiūloje jaučiamas stabilumas. Be to, paskutiniu metu nebuvo fiksuota didelių sutrikimų naftos pasiūloje.

„Matome ir tolimesnę naftos kainos mažėjimo tendenciją ir prognozuojame, kad artimiausius dvejus metus jos kaina turėtų nukristi žemiau 100 dolerių už barelį“, - teigė banko atstovas.