Dėl skolos išieškojimo prieš „Sodrą“ kovojusi emigrantė švenčia pergalę 

Vietoj to, kad padėtų emigrantams susigaudyti greit besikeičiančiuose įstatymuose, valstybinės Lietuvos institucijos linkusios grasinti ir bauginti.

Neseniai „Sodra“ išplatino dar vieną žinią, kurioje emigrantai paskutinį kartą raginami pasitikrinti, ar nėra skolingi valstybei dėl Privalomo sveikatos draudimo (PSD). Šiuo metu Lietuvos institucijos, ieškančios valstybei skolingų emigrantų, turi dar vieną įrankį – skolas gali išieškoti su Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės pagalba.

Istorija, nutikusi Rimai R. (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė Anglija.lt redakcijai žinomi), kuri po beveik 20 metų gyvenimo Anglijoje sužinojo, kad yra skolinga „Sodrai“, gali būti perspėjantis signalas tiems, kuriems gresia priverstinis PSD mokesčio išieškojimas.

Rimos atveju skola „Sodrai“ buvo paskaičiuota dėl socialinio draudimo įmokų. Ji nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į teismą.

„Man tai buvo didžiausia kalėdinė dovana“, – prisipažįsta moteris, praeitų metų pabaigoje sužinojusi, kad Vyriausiasis administracinis teismas panaikino ankstesniojo teismo sprendimą, kuriuo ji buvo įpareigota sumokėti „Sodrai“ neaišku kaip susidariusią skolą.

Skolos reikalauti atvyko JK pareigūnas

Beveik dvidešimt metų JK gyvenanti moteris sako buvusi priblokšta, kai jos namuose apsilankęs JK vyriausybės pareigūnas pranešė, kad ji Lietuvai skolinga daugiau kaip 3 tūkst. eurų.

„Man kojas pakirto, vos infarkto negavau. Seniai su Lietuva nebeturiu jokių reikalų ir še tau – mokėk skolą. Kai paprašiau įrodymų, kodėl turiu mokėti, man parodė kažkokį raštą, kuriame sakoma, kad esu skolinga už socialinį draudimą“.

Dokumentas, kurį Rimai pateikė pareigūnas, buvo Susigrąžinimo prašymas ir (arba) prašymas imtis atsargumo priemonių, ES sistemoje įvardintas kaip Forma R017.

Tai yra suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje ES narėje, į kurią kreipiasi kita Bendrijos narė, priėmusi sprendimą dėl skolos išieškojimo.

Rima R. pareigūnui pasakė norinti išsiaiškinti, iš kur ši skola, ir paprašė atidėti skolos mokėjimą.

„JK pareigūnai supratingi. Aš pasakiau, kad ketinu kreiptis į teismą ir užginčyti skolą, ir jie sutiko laukti, kol bus teismo sprendimas.“

Skolos išieškojimas - po 10 metų

Pasiskambinusi į „Sodrą“ moteris sužinojo, kad 2015 metų vasario mėnesį buvo priimtas sprendimas priverstine tvarka į socialinio draudimo fondą išieškoti 3153 eurus.

Moteris kreipėsi į „Sodros“ fondo valdybą, kad atšauktų, jos nuomone, neteisėtą sprendimą, tačiau gavo atsakymą, kad sprendimas teisėtas – esą ji pagal to meto įstatymus privalėjo mokėti mokesčius.

„2001 metais išsideklaravau iš Lietuvos, pranešiau savo adresą JK, kuris nesikeitė iki 2013 metų, tačiau jie nieko man neatsiuntė, jokios žinios, kad likau skolinga, o po daugiau kaip 10 metų viską perdavė JK vyriausybei. Net jeigu būčiau buvusi skolinga, man nebuvo suteikta galimybė susitvarkyti“, – sako Rima.

Moteris nusprendė lengvai nepasiduoti. Ji susirado mokesčių sistemą gerai išmanantį advokatą. Šis parengė ieškinį, ginčijantį „Sodros“ sprendimą skaičiuoti socialinio draudimo mokesčius net už tą laikotarpį, kai individuali Rimos įmonė realiai nevykdė jokios veiklos, neatliko finansinių operacijų per atsiskaitomąją sąskaitą ar grynųjų pinigų operacijų per kasą, o jos savininkė nuo 1999 metų buvo išvykusi gyventi į užsienį.

Oficialiai įmonė buvo likviduota 2006 metais. Sumokėjus privalomus mokesčius ir tuo metu žinomus įsiskolinimus, įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Nei tada, nei vėliau Rima jokios informacijos apie mokestinius įsipareigojimus „Sodrai“ ar Mokesčių inspekcijai negavo.

Remiantis faktiniais duomenimis, įrodančiais, kad įmonė realiai neveikė, o jos savininkė tuo metu realiai gyveno užsienyje, Rima užginčijo „Sodros“ reikalavimą.
Visgi Kauno apygardos administracinis teismas atmetė prašymą panaikinti „Sodros“ sprendimą dėl priverstinio mokestinės skolos išreikalavimo.

„Aš vykau į Lietuvą sirgdama gripu, su aukšta temperatūra, norėjau, kad kuo greičiau būtų išspręsta ši situacija, tačiau teismas visai nesigilino į mano ieškinį, nesiaiškino konkrečių aplinkybių ir faktų; pareiškė, kad „Sodra“ teisi, ir viskas“, – prisimena moteris.

Valdžios atstovai visada teisūs?

Rima prisipažįsta neturėjusi daug vilčių, kad bylą laimės, nes Lietuvoje neįprasta, kad teismai gintų žmogų, o ne biurokratus. Nepaisant to, moteris užsispyrė eiti iki galo ir Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė apeliaciniam teismui.

Skunde Apeliaciniam teismui buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad po to, kai 2006 metais įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, daugiau kaip 8 metus „Sodra“ nieko nedarė ir teisme nepateikė jokių duomenų, liudijančių apie aktyvius veiksmus kontroliuojant įsiskolinimų išieškojimą.

Be to, administracinis aktas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta pradėti išieškojimo procedūrą, nebuvo pagrįstas objektyviais faktais ar dokumentais, nemotyvuotas jo teisėtumas.

Teismas išnagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriame nėra jokių motyvų, nors to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas. Kadangi pats sprendimas iš esmės neteisėtas, negali būti teisėtas ir jam pritariantis „Sodros“ fondo valdybos sprendimas. Dėl šios priežasties jis buvo panaikintas.

„Tai man buvo didžiausia kalėdinė dovana, – sako Rima. – Nors giliai širdyje tikėjau teisingumu, bet daug vilčių, kad laimėsiu, nedėjau. Aišku, vargu ar būtų pavykę, jei ne mano advokatas, kuris puikiai išmano mokestinę teisę. Bet vis viena galutinis žodis priklauso teismui ir lemia tai, ar teisėjai yra linkę iš esmės gilintis į bylą“.

Rima sako, kad pavieniam individui sunku kovoti su galinga valstybine institucija, nes Lietuvoje tebegalioja įsitikinimas, kad valdžios atstovai visada teisūs. Tačiau, jos manymu, palankų teismo sprendimą galėjo lemti pasikeitusi Vyriausybė.

„Galbūt atsirado nuojauta, kad naujoji valdžia į žmonių nusiskundimus žiūrės daug rimčiau, gal atsirado baimė daryti klaidas, o gal tiesiog Vilniaus apygardos teismas atidesnis žmonių skundams nei kiti, bet man tai sugrąžino tikėjimą teisingumu“, – sako Rima.

Atsidūrė „juodajame sąraše“

Bylą laimėjusi moteris šiuo metu skuba išversti teismo sprendimą į anglų kalbą, kad galėtų kuo greičiau pateikti jį JK vyriausybės institucijoms.

„Pasekmės labai nemalonios. JK mokesčių inspekcija mane įtraukė į skolininkų sąrašą, o tai reiškia, kad sugadinta mano kredito istorija ir gali atsiliepti imant paskolą. Net po to, kai pateiksiu teismo sprendimą, kad skola man buvo paskaičiuota neteisėtai, vis vien mano duomenų bazėje šis įrašas tebėra ir nežinau, kiek laiko turės praeiti, kol mano reputacija bus atstatyta“, – sako Rima.

Ši istorija emigrantams iš Lietuvos dar kartą primena tai, kad prieš trejetą metų visos Europos Sąjungos šalys subendrino su mokesčiais susijusias duomenų bazes, todėl, atsiradus reikalui, vienos šalies mokesčių inspekcija gali gauti duomenis, esančius kitos šalies mokesčių inspekcijos duomenų bazėje.

„Mano atveju socialinio draudimo skola buvo neteisingai paskaičiuota, tačiau žinau žmonių, kurie tikrai liko neatsiskaitę Lietuvoje ir čia atvykę galvoja, kad niekas jų neras. Tai visiems, kas nors kiek skolingi, patarčiau susitvarkyti skolas kuo greičiau, nes vis tiek išieškos per JK valstybės institucijas.

Ir visi, kurie gauna pensijas Lietuvoje, bet jas nuslepia, kad čia gautų pašalpas, tegu būna atsargūs, nes bet kada tai gali išaiškėti. Aišku, visų iš eilės netikrina, nes valdininkai čia turi daug darbo, bet anksčiau ar vėliau tiems, kas čia gyvena ir naudojasi tuo, kas jiems nepriklauso, gali blogai baigtis“, teigė moteris.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

Vietoj to, kad padėtų emigrantams susigaudyti greit besikeičiančiuose įstatymuose, valstybinės Lietuvos institucijos linkusios grasinti ir bauginti.

Neseniai „Sodra“ išplatino dar vieną žinią, kurioje emigrantai paskutinį kartą raginami pasitikrinti, ar nėra skolingi valstybei dėl Privalomo sveikatos draudimo (PSD). Šiuo metu Lietuvos institucijos, ieškančios valstybei skolingų emigrantų, turi dar vieną įrankį – skolas gali išieškoti su Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės pagalba.

Istorija, nutikusi Rimai R. (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė Anglija.lt redakcijai žinomi), kuri po beveik 20 metų gyvenimo Anglijoje sužinojo, kad yra skolinga „Sodrai“, gali būti perspėjantis signalas tiems, kuriems gresia priverstinis PSD mokesčio išieškojimas.

Rimos atveju skola „Sodrai“ buvo paskaičiuota dėl socialinio draudimo įmokų. Ji nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į teismą.

„Man tai buvo didžiausia kalėdinė dovana“, – prisipažįsta moteris, praeitų metų pabaigoje sužinojusi, kad Vyriausiasis administracinis teismas panaikino ankstesniojo teismo sprendimą, kuriuo ji buvo įpareigota sumokėti „Sodrai“ neaišku kaip susidariusią skolą.

Skolos reikalauti atvyko JK pareigūnas

Beveik dvidešimt metų JK gyvenanti moteris sako buvusi priblokšta, kai jos namuose apsilankęs JK vyriausybės pareigūnas pranešė, kad ji Lietuvai skolinga daugiau kaip 3 tūkst. eurų.

„Man kojas pakirto, vos infarkto negavau. Seniai su Lietuva nebeturiu jokių reikalų ir še tau – mokėk skolą. Kai paprašiau įrodymų, kodėl turiu mokėti, man parodė kažkokį raštą, kuriame sakoma, kad esu skolinga už socialinį draudimą“.

Dokumentas, kurį Rimai pateikė pareigūnas, buvo Susigrąžinimo prašymas ir (arba) prašymas imtis atsargumo priemonių, ES sistemoje įvardintas kaip Forma R017.

Tai yra suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje ES narėje, į kurią kreipiasi kita Bendrijos narė, priėmusi sprendimą dėl skolos išieškojimo.

Rima R. pareigūnui pasakė norinti išsiaiškinti, iš kur ši skola, ir paprašė atidėti skolos mokėjimą.

„JK pareigūnai supratingi. Aš pasakiau, kad ketinu kreiptis į teismą ir užginčyti skolą, ir jie sutiko laukti, kol bus teismo sprendimas.“

Skolos išieškojimas - po 10 metų

Pasiskambinusi į „Sodrą“ moteris sužinojo, kad 2015 metų vasario mėnesį buvo priimtas sprendimas priverstine tvarka į socialinio draudimo fondą išieškoti 3153 eurus.

Moteris kreipėsi į „Sodros“ fondo valdybą, kad atšauktų, jos nuomone, neteisėtą sprendimą, tačiau gavo atsakymą, kad sprendimas teisėtas – esą ji pagal to meto įstatymus privalėjo mokėti mokesčius.

„2001 metais išsideklaravau iš Lietuvos, pranešiau savo adresą JK, kuris nesikeitė iki 2013 metų, tačiau jie nieko man neatsiuntė, jokios žinios, kad likau skolinga, o po daugiau kaip 10 metų viską perdavė JK vyriausybei. Net jeigu būčiau buvusi skolinga, man nebuvo suteikta galimybė susitvarkyti“, – sako Rima.

Moteris nusprendė lengvai nepasiduoti. Ji susirado mokesčių sistemą gerai išmanantį advokatą. Šis parengė ieškinį, ginčijantį „Sodros“ sprendimą skaičiuoti socialinio draudimo mokesčius net už tą laikotarpį, kai individuali Rimos įmonė realiai nevykdė jokios veiklos, neatliko finansinių operacijų per atsiskaitomąją sąskaitą ar grynųjų pinigų operacijų per kasą, o jos savininkė nuo 1999 metų buvo išvykusi gyventi į užsienį.

Oficialiai įmonė buvo likviduota 2006 metais. Sumokėjus privalomus mokesčius ir tuo metu žinomus įsiskolinimus, įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Nei tada, nei vėliau Rima jokios informacijos apie mokestinius įsipareigojimus „Sodrai“ ar Mokesčių inspekcijai negavo.

Remiantis faktiniais duomenimis, įrodančiais, kad įmonė realiai neveikė, o jos savininkė tuo metu realiai gyveno užsienyje, Rima užginčijo „Sodros“ reikalavimą.
Visgi Kauno apygardos administracinis teismas atmetė prašymą panaikinti „Sodros“ sprendimą dėl priverstinio mokestinės skolos išreikalavimo.

„Aš vykau į Lietuvą sirgdama gripu, su aukšta temperatūra, norėjau, kad kuo greičiau būtų išspręsta ši situacija, tačiau teismas visai nesigilino į mano ieškinį, nesiaiškino konkrečių aplinkybių ir faktų; pareiškė, kad „Sodra“ teisi, ir viskas“, – prisimena moteris.

Valdžios atstovai visada teisūs?

Rima prisipažįsta neturėjusi daug vilčių, kad bylą laimės, nes Lietuvoje neįprasta, kad teismai gintų žmogų, o ne biurokratus. Nepaisant to, moteris užsispyrė eiti iki galo ir Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė apeliaciniam teismui.

Skunde Apeliaciniam teismui buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad po to, kai 2006 metais įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, daugiau kaip 8 metus „Sodra“ nieko nedarė ir teisme nepateikė jokių duomenų, liudijančių apie aktyvius veiksmus kontroliuojant įsiskolinimų išieškojimą.

Be to, administracinis aktas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta pradėti išieškojimo procedūrą, nebuvo pagrįstas objektyviais faktais ar dokumentais, nemotyvuotas jo teisėtumas.

Teismas išnagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriame nėra jokių motyvų, nors to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas. Kadangi pats sprendimas iš esmės neteisėtas, negali būti teisėtas ir jam pritariantis „Sodros“ fondo valdybos sprendimas. Dėl šios priežasties jis buvo panaikintas.

„Tai man buvo didžiausia kalėdinė dovana, – sako Rima. – Nors giliai širdyje tikėjau teisingumu, bet daug vilčių, kad laimėsiu, nedėjau. Aišku, vargu ar būtų pavykę, jei ne mano advokatas, kuris puikiai išmano mokestinę teisę. Bet vis viena galutinis žodis priklauso teismui ir lemia tai, ar teisėjai yra linkę iš esmės gilintis į bylą“.

Rima sako, kad pavieniam individui sunku kovoti su galinga valstybine institucija, nes Lietuvoje tebegalioja įsitikinimas, kad valdžios atstovai visada teisūs. Tačiau, jos manymu, palankų teismo sprendimą galėjo lemti pasikeitusi Vyriausybė.

„Galbūt atsirado nuojauta, kad naujoji valdžia į žmonių nusiskundimus žiūrės daug rimčiau, gal atsirado baimė daryti klaidas, o gal tiesiog Vilniaus apygardos teismas atidesnis žmonių skundams nei kiti, bet man tai sugrąžino tikėjimą teisingumu“, – sako Rima.

Atsidūrė „juodajame sąraše“

Bylą laimėjusi moteris šiuo metu skuba išversti teismo sprendimą į anglų kalbą, kad galėtų kuo greičiau pateikti jį JK vyriausybės institucijoms.

„Pasekmės labai nemalonios. JK mokesčių inspekcija mane įtraukė į skolininkų sąrašą, o tai reiškia, kad sugadinta mano kredito istorija ir gali atsiliepti imant paskolą. Net po to, kai pateiksiu teismo sprendimą, kad skola man buvo paskaičiuota neteisėtai, vis vien mano duomenų bazėje šis įrašas tebėra ir nežinau, kiek laiko turės praeiti, kol mano reputacija bus atstatyta“, – sako Rima.

Ši istorija emigrantams iš Lietuvos dar kartą primena tai, kad prieš trejetą metų visos Europos Sąjungos šalys subendrino su mokesčiais susijusias duomenų bazes, todėl, atsiradus reikalui, vienos šalies mokesčių inspekcija gali gauti duomenis, esančius kitos šalies mokesčių inspekcijos duomenų bazėje.

„Mano atveju socialinio draudimo skola buvo neteisingai paskaičiuota, tačiau žinau žmonių, kurie tikrai liko neatsiskaitę Lietuvoje ir čia atvykę galvoja, kad niekas jų neras. Tai visiems, kas nors kiek skolingi, patarčiau susitvarkyti skolas kuo greičiau, nes vis tiek išieškos per JK valstybės institucijas.

Ir visi, kurie gauna pensijas Lietuvoje, bet jas nuslepia, kad čia gautų pašalpas, tegu būna atsargūs, nes bet kada tai gali išaiškėti. Aišku, visų iš eilės netikrina, nes valdininkai čia turi daug darbo, bet anksčiau ar vėliau tiems, kas čia gyvena ir naudojasi tuo, kas jiems nepriklauso, gali blogai baigtis“, teigė moteris.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: