Dėl atominės įstatymo linkę kreiptis į KT - Anglija.lt
 

Dėl atominės įstatymo linkę kreiptis į KT 

Seimas gali prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo nariai po pateikimo pritarė siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijos punktui, kuris teigia, kad valstybė gina vartotojų interesus bei sąžiningą konkurenciją. Kaip sakė Seimo narys Julius Veselka, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, Atominės elektrinės įstatymu nepatenkinta dauguma visuomenės – ne tik piliečiai, bet ir verslo pasaulis.

„Šiuo įstatymu patenkinta vienintelė valdančioji dauguma. Ir ta su išimtimis. Iš verslo pasaulio patenkinta vienintelė „Vilniaus prekyba“, – teigė J. Veselka. – Viena pagrindinių rinkos ekonomikos sąlygų – skaidri konkurencija. Šio įstatymo atveju to nebuvo“.

Anot jo, tie, kurie įsitikinę, kad įstatymas pagrįstas, turėtų pripažinti, kad vienintelė išeitis iš šių nesutarimų – Konstitucinio Teismo sprendimas.

„Jei jau bus monopolija, geriau valstybinė, nes ją gali kontroliuoti valstybinės institucijos. Šiuo atveju įteisinama privačios kompanijos kontrolė valstybės kapitalui“, – kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.

Tačiau socialdemokratė Birutė Vėsaitė tikina, kad šiame kreipimesi į KT stinga teisinių argumentų.

„Ruošiant kreipimąsi reikėjo teisiškai raštingiau jį pateikti, bet tikriausiai pritrūko argumentų.

KT gali atsisakyti priimti kreipimąsi, jei jis negrindžiamas teisiniais argumentais. Taip yra ir šiuo atveju“, – aiškino Seimo narė.

Tačiau J. Veselka tikino, kad prašyme nurodyti konkretūs įstatymai ir konkrečios Konstitucijos dalys, kurioms jie prieštarauja.

J. Veselkos frakcijos kolega Egidijus Klumbys kreipimąsi į KT vertina kaip paskutinę galimybę bandant „sustabdyti įžūlų korupcinį projektą“.

„Šitą ginčą, kuris gali užsitęsti dar ilgus metus, reikia galutinai išspęsti, o šio ginčo arbitru gali būti tik KT“, – teigė E. Klumbys.

Tačiau B. Vėsaitė šią iniciatyvą vertina kaip priešrinkiminį spektaklį ir pabrėžia, jog delsimas statyti atominę jėgainę yra nusikaltimas prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius.

„Žinome, kokioje dramatiškoje padėtyje galime atsirasti po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Rusijos politika „skaldyk ir valdyk“ randa palaikymą Seime – Rusija duoda suprasti, kad Lietuvai nereikia statyti atominės elektrinės. Nepasiduokime trečiųjų šalių spaudimui“, – ragino B. Vėsaitė.

Kad Seimas kreiptųsi į KT, pritarė 52 Seimo nariai, prieš pasisakė 17, susilaikė 21.

lrt.lt
Wikipedia.org nuotrauka

Seimas gali prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo nariai po pateikimo pritarė siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijos punktui, kuris teigia, kad valstybė gina vartotojų interesus bei sąžiningą konkurenciją. Kaip sakė Seimo narys Julius Veselka, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, Atominės elektrinės įstatymu nepatenkinta dauguma visuomenės – ne tik piliečiai, bet ir verslo pasaulis.

„Šiuo įstatymu patenkinta vienintelė valdančioji dauguma. Ir ta su išimtimis. Iš verslo pasaulio patenkinta vienintelė „Vilniaus prekyba“, – teigė J. Veselka. – Viena pagrindinių rinkos ekonomikos sąlygų – skaidri konkurencija. Šio įstatymo atveju to nebuvo“.

Anot jo, tie, kurie įsitikinę, kad įstatymas pagrįstas, turėtų pripažinti, kad vienintelė išeitis iš šių nesutarimų – Konstitucinio Teismo sprendimas.

„Jei jau bus monopolija, geriau valstybinė, nes ją gali kontroliuoti valstybinės institucijos. Šiuo atveju įteisinama privačios kompanijos kontrolė valstybės kapitalui“, – kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.

Tačiau socialdemokratė Birutė Vėsaitė tikina, kad šiame kreipimesi į KT stinga teisinių argumentų.

„Ruošiant kreipimąsi reikėjo teisiškai raštingiau jį pateikti, bet tikriausiai pritrūko argumentų.

KT gali atsisakyti priimti kreipimąsi, jei jis negrindžiamas teisiniais argumentais. Taip yra ir šiuo atveju“, – aiškino Seimo narė.

Tačiau J. Veselka tikino, kad prašyme nurodyti konkretūs įstatymai ir konkrečios Konstitucijos dalys, kurioms jie prieštarauja.

J. Veselkos frakcijos kolega Egidijus Klumbys kreipimąsi į KT vertina kaip paskutinę galimybę bandant „sustabdyti įžūlų korupcinį projektą“.

„Šitą ginčą, kuris gali užsitęsti dar ilgus metus, reikia galutinai išspęsti, o šio ginčo arbitru gali būti tik KT“, – teigė E. Klumbys.

Tačiau B. Vėsaitė šią iniciatyvą vertina kaip priešrinkiminį spektaklį ir pabrėžia, jog delsimas statyti atominę jėgainę yra nusikaltimas prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius.

„Žinome, kokioje dramatiškoje padėtyje galime atsirasti po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Rusijos politika „skaldyk ir valdyk“ randa palaikymą Seime – Rusija duoda suprasti, kad Lietuvai nereikia statyti atominės elektrinės. Nepasiduokime trečiųjų šalių spaudimui“, – ragino B. Vėsaitė.

Kad Seimas kreiptųsi į KT, pritarė 52 Seimo nariai, prieš pasisakė 17, susilaikė 21.

lrt.lt
Wikipedia.org nuotrauka

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: