Dėl pensinio amžiaus ilginimo lietuviai darbe mirti nenorėtų - Anglija.lt
 

Dėl pensinio amžiaus ilginimo lietuviai darbe mirti nenorėtų 


Peticiją prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų internete per keletą savaičių pasirašė bemaž 40 tūkst. žmonių. Anot jų, pas mus dar nėra užtikrinta socialinė gerovė vyresnio amžiaus žmonėms, taigi Lietuva kol kas nėra pajėgi šiuo požiūriu lygintis į Vakarų šalis. „Darbe mirti tikrai nenorėčiau...“ – ironizavo vienas iš pasirašiusiųjų.

„Mes, Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje – iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė pensijinio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačių pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos Sąjungos senbuvių socialinės gerovės lygiu, todel reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų“, – rašoma trumpame peticijos tekste.

Jį jau pasirašė maždaug 38 tūkst. žmonių. Parašus žadama rinkti iki liepos.
Kai kurie pasirašiusieji paliko ir po repliką valdžiai ar kitokį komentarą: „Jau 2 metai, kaip turėjau būti pensijoje ir naudotis visomis pensininko nuolaidomis. Tai nesuvokiama – dar kartą mano kartai prailginti išėjimą į pensiją“, „Pagal šalyje vykdomą socialinę politiką, medicininio aptarnavimo lygį, tai lygu tautos genocidui“, „Tragedija, už ką gyventi, jei jau netoli man pensija, o darbo neturiu“.

Ne vienas iš pasirašiusiųjų sarkastiškai pastebi, kad vis vėlinant pensinį amžių žmonės jo gali tiesiog nesulaukti: „Juk geriau, kad pensininkai mirtų ir negautų pensijos, ane? Juokingi jūs...“, „Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis pagal statistiką – 64 metai. Tai pensijas pradės mokėti praėjus 3 metams po mirties. Kam ji man tada bus reikalinga?“, „Aš nenoriu su grabu ateiti į darbą“.
Kai kurie siūlė valdžiai rinktis kitokias priemones: „Užsienyje trumpina pensinį amžių ir taip sudaro daugiau darbo vietų jaunimui, kad neemigruotų ateities mokesčių mokėtojai“, „Pirmiausiai pasirūpinkime darbo vietomis, tik po to vėlinkite pensinio amžiaus ribą.“

„Gerai tiems, kas nieko darbe neveikia, tie gali dirbti iki 101 metų, o kam dirbti reikia ir jei dar sunkus fizinis darbas... Absurdas kažkoks, ne visi sveikatos dirbti turi sulaukę 50“, – tvirtina vienas iš peticiją pasirašiusių žmonių.
„Ar mokytojas, sulaukęs 67 m., bus energingas dirbti su jaunais žmonėmis? Tokių senų mokytojų nenorės rinktis mokinių tėvai .Reikia pagalvolti ir apie pensines išlygas mokytojams“, – siūlo kitas.

Vyriausybei prakalbus apie pensinio amžiaus ilginimą, pedagogai prieš kurį laiką pasiūlė sudaryti galimybę jiems anksčiau išeiti į pensiją. Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokytojai, kaip pareigūnai, teisėjai ar policininkai, galėtų anksčiau išeiti į vadinamąją stažinę pensiją.

Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina nuo 60 metų, vyrai – nuo 62,5 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiūliusi šį amžių pavėlinti iki 65-erių.
Premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos radijui sakė, jog dėl to Vyriausybė turėtų apsispręsti iki balandžio pabaigos, tuomet socialinio draudimo sistemos reforma keliaus į Seimą.

2008 m. duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 66,3 metų, moterų – 77,6 metų. Ekonomikos ekspertai įspėja, kad tai paliestų visą darbo rinką: pigtų darbo jėga, pagilėtų jaunimo įsidarbinimo problemos, kiltų nepatogumų į darbą po motinystės atostogų norinčioms grįžti moterims.

Jei pensinis amžius bus ilginamas nepasibaigus sunkmečiui, Lietuva išvys jaunimą į užsienį, sumenkins savo darbo jėgos konkurencingumą bei pademonstruos, kad valstybei nieko nereiškia krizės naštą užkrauti ant silpniausių visuomenės narių pečių. Tokios nuomonės apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą pensinį amžių laipsniškai ilginti iki 65 metų laikosi „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Beje, Estijos parlamentas neseniai nusprendė, kad 2026-aisiais pensinis amžius bus 65 metai. Šiuo metu Estijoje vyrai į pensiją išeina 63 metų, moterys - 60,5 metų.
Eglė Digrytė



Peticiją prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų internete per keletą savaičių pasirašė bemaž 40 tūkst. žmonių. Anot jų, pas mus dar nėra užtikrinta socialinė gerovė vyresnio amžiaus žmonėms, taigi Lietuva kol kas nėra pajėgi šiuo požiūriu lygintis į Vakarų šalis. „Darbe mirti tikrai nenorėčiau...“ – ironizavo vienas iš pasirašiusiųjų.

„Mes, Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje – iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė pensijinio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačių pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos Sąjungos senbuvių socialinės gerovės lygiu, todel reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų“, – rašoma trumpame peticijos tekste.

Jį jau pasirašė maždaug 38 tūkst. žmonių. Parašus žadama rinkti iki liepos.
Kai kurie pasirašiusieji paliko ir po repliką valdžiai ar kitokį komentarą: „Jau 2 metai, kaip turėjau būti pensijoje ir naudotis visomis pensininko nuolaidomis. Tai nesuvokiama – dar kartą mano kartai prailginti išėjimą į pensiją“, „Pagal šalyje vykdomą socialinę politiką, medicininio aptarnavimo lygį, tai lygu tautos genocidui“, „Tragedija, už ką gyventi, jei jau netoli man pensija, o darbo neturiu“.

Ne vienas iš pasirašiusiųjų sarkastiškai pastebi, kad vis vėlinant pensinį amžių žmonės jo gali tiesiog nesulaukti: „Juk geriau, kad pensininkai mirtų ir negautų pensijos, ane? Juokingi jūs...“, „Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis pagal statistiką – 64 metai. Tai pensijas pradės mokėti praėjus 3 metams po mirties. Kam ji man tada bus reikalinga?“, „Aš nenoriu su grabu ateiti į darbą“.
Kai kurie siūlė valdžiai rinktis kitokias priemones: „Užsienyje trumpina pensinį amžių ir taip sudaro daugiau darbo vietų jaunimui, kad neemigruotų ateities mokesčių mokėtojai“, „Pirmiausiai pasirūpinkime darbo vietomis, tik po to vėlinkite pensinio amžiaus ribą.“

„Gerai tiems, kas nieko darbe neveikia, tie gali dirbti iki 101 metų, o kam dirbti reikia ir jei dar sunkus fizinis darbas... Absurdas kažkoks, ne visi sveikatos dirbti turi sulaukę 50“, – tvirtina vienas iš peticiją pasirašiusių žmonių.
„Ar mokytojas, sulaukęs 67 m., bus energingas dirbti su jaunais žmonėmis? Tokių senų mokytojų nenorės rinktis mokinių tėvai .Reikia pagalvolti ir apie pensines išlygas mokytojams“, – siūlo kitas.

Vyriausybei prakalbus apie pensinio amžiaus ilginimą, pedagogai prieš kurį laiką pasiūlė sudaryti galimybę jiems anksčiau išeiti į pensiją. Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokytojai, kaip pareigūnai, teisėjai ar policininkai, galėtų anksčiau išeiti į vadinamąją stažinę pensiją.

Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina nuo 60 metų, vyrai – nuo 62,5 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiūliusi šį amžių pavėlinti iki 65-erių.
Premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos radijui sakė, jog dėl to Vyriausybė turėtų apsispręsti iki balandžio pabaigos, tuomet socialinio draudimo sistemos reforma keliaus į Seimą.

2008 m. duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 66,3 metų, moterų – 77,6 metų. Ekonomikos ekspertai įspėja, kad tai paliestų visą darbo rinką: pigtų darbo jėga, pagilėtų jaunimo įsidarbinimo problemos, kiltų nepatogumų į darbą po motinystės atostogų norinčioms grįžti moterims.

Jei pensinis amžius bus ilginamas nepasibaigus sunkmečiui, Lietuva išvys jaunimą į užsienį, sumenkins savo darbo jėgos konkurencingumą bei pademonstruos, kad valstybei nieko nereiškia krizės naštą užkrauti ant silpniausių visuomenės narių pečių. Tokios nuomonės apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą pensinį amžių laipsniškai ilginti iki 65 metų laikosi „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Beje, Estijos parlamentas neseniai nusprendė, kad 2026-aisiais pensinis amžius bus 65 metai. Šiuo metu Estijoje vyrai į pensiją išeina 63 metų, moterys - 60,5 metų.
Eglė Digrytė


 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: