Dešimt pragaištingų poelgių užsienyje - Anglija.lt
 

Dešimt pragaištingų poelgių užsienyje 

1. „Nykščiai aukštyn“ Irane

Lietuvoje ir kitose vakarų pasaulio šalyse iškeldamas nykščius paprasčiausiai parodysi, kad puikiai leidi laiką ar tiesiog, kad viskas einasi gerai. Bet Irane toks gestas, vadinamas bilakh, yra baisus įžeidimas, kurį tiesiogiai galima išversti kaip „atsisėsk ant šito!“

Kitas gestas, kurio vertėtų vengti, yra amerikietiškasis „OK“ – į ratą sujungtas smilius su nykščiu. Tarp visų tautų nardytojų žinomas kaip „man viskas gerai“, Turkijoje ir Brazilijoje šis ženklas reiškia, kad lyginate pašnekovą su nepadoriausia jo anatomijos dalimi. Tai verta prisiminti, kai nardysite Ilha Grande vandenyse, teigia britų laikraštis „The Guardian“.

2. Patapšnoti kieno nors galvą Tailande

Budistiškose šalyse galva laikoma šventa kūno vieta, sielos krėslu. Tad viršugalvio palietimas laikomas rimtu įžeidimu, net jei tiesiog glostote vaiką.

Kitas judesys, kurio geriau vengti – rodymas pirštu, laikomas storžievišku ir Malaizijoje, jei kumštį sugniaužiate, o pirštu bedate į viršų. Filipinuose rodyti į objektą patartina nukreipiant į jį akis ar sučiauptas lūpas.

3. Airiją minėti kaip vieną iš Britanijos salų

Užsienyje pokalbių spąstai dažniausiai slypi iš pažiūros nekaltose politinėse temose. Paklauskite australų apie aborigenų situaciją, kinų – apie žmogaus teises, Indijoje pasiteiraukite apie vyrų žudomas žmonas arba Ispanijoje užveskite pokalbį apie bulių kovas ir iškart rizikuojate įžeisti žmogų keturiskart stipriau.

Amerikiečiai, kurie supainioja Airiją su viena Britanijos salų ar panūsta išsiaiškinti, kodėl Dublino bare atsiskaitoma ne svarais, o eurais, netruks apie tai sužinoti. Kai kalbatės su lankomos šalies žmonėmis, visuomet protingiausia apsiriboti maisto, vaikų, sporto ar gražaus kraštovaizdžio temomis. Retai suklysite, maloniai atsiliepdami apie ką tik suvalgytą patiekalą, pagirdami vietinės ar nacionalinės futbolo komandos meistriškumą.

4. Apsilankyti argentinietiškame barbekiu, apsirengus kaip meksikiečių žirgų išjodinėtoju

Yra tokių keliautojų, kurie negali atsispirti pagundai apsirengti „kaip vietiniai“ arba taip, kaip jie įsivaizduoja rengiantis vietinius. Žinoma, dėvėti pusiau permatomą dekoruotą palaidinę, vadinamą barong Tagolog Filipinuose arba batiką Indonezijoje yra visiškai normalu. Bet argentiniečiams europietis, į vakaro barbekiu atkeliaujantis pasipuošęs gaucho arba tautiniu indėno kostiumu, jiems atrodo taip pat absurdiškai, kaip mums atrodo amerikiečiai su kiltais ir dūdmaišiais.

5. Avėti batus japonų namuose ar šventykloje

Ne tik Japonijoje, bet ir visuose Rytuose turėtumėte žaibiškai nusiauti batus. Japonijoje jums dažnai pasiūlys įsispirti į šlepetes, su kuriomis nueisite nuo durų iki svetainės. Ten jas reikėtų nusiimti prieš užlipant ant tatami – nendrių kilimo. Taip pat tose vietose svarbu vilkėti geras švarias kojines, o išeidami nesumaišykite kieno nors kito įspiriamų šlepečių su savomis.

Šiais metais Rajasthano mieste Elizabeth Hurley padarė didžiulę klaidą, atsisakydama nusiauti batus prieš įeinant į mandapą (šventą vedybų vietą) per savo pačios vestuves.

6. Į vokiečių rengiamą vakarienę nusinešti 12 suvyniotų raudonų gvazdikų

„The Guardian“ įspėja: gėlės gali pasirodyti puiki dovana, pamaloninanti šeimininkę, bet būkite atsargūs: įvairiose šalyse tam tikras gėlių skaičius, rūšis ir spalva gali sukelti nemalonių asociacijų. Raudoni gvazdikai Vokietijoje, Lenkijoje ir Švedijoje nešami į laidotuves, taip pat Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Turkijoje naudojamos chrizantemos.

Austrijoje ir Prancūzijoje raudonos rožės rodo romantišką dėmesį, o Meksikoje ir Čilėje geltonos gėlės žymi užuojautą ar išsiskyrimą. Vokietijoje, Švedijoje ir Lenkijoje gėlių puokštė turėtų būti įteikta be vyniojamo popieriaus. Nelyginis žiedų skaičius nelaimę neša Kinijoje ir Indonezijoje, o lyginis – Indijoje, Turkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

7. Atvirkščiai ištarti šeimininko vardą Kinijoje

Susipainioti tarp vardų labai lengva. Tolimuosiuose Rytuose mūsų tvarka apverčiama aukštyn kojomis, pirma sakant pavardę, paskui vidurinįjį paveldėtą vardą ir galiausiai duotąjį vardą. Tad poną Li Wong Chee Pekine pavadinti ponu Chee skambės maždaug taip pat, kaip poną Džoną Viljamą Smitą Londone pavadinti Ponu Džonu.

Bet reikalai nėra tokie paprasti: kad neklaidintų užsieniečių, kai kurie kinai pakeičia savo vardų tvarką, kai bendrauja su Vakarais. Tad ponas Li Wong Chee gali iš tiesų būti Li Chee iš Wongų šeimos.

8. Arabui šeimininkui įteikti konjako butelį, įvilktą paršo odos laikiklyje

Tai būtų dvigubas įžeidimas. Jei musulmonai geria, jie tikrai to nedaro viešai, tad atkreipdamas dėmesį į šeimininko asmeninius santykius su Armagnaco ar Glenfiddicho buteliu pasielgsite išties netinkamai.

Kaip ir šuo, arabiškose šalyse kiaulė laikoma nešvariu gyvūnu, tad, kad ir koks dailus ir išskirtinis jūsų parinktas butelio dėklas, kiaulės oda laikoma tikru įžeidimu.

Iš esmės užsienyje prieš teikdamas dovanas turėtumėte visada pasitarti su vietiniais: laikrodis neša nelaimę Kinijoje, bet kas su kompanijos emblema Kolumbijoje laikoma pigiu, o Korėjoje jiems nepatinka gauti prekes su užrašu „pagaminta Korėjoje“.

9. Gerti ar valgyti, kai sakomas tostas Gruzijoje arba Azerbaidžane

Tostai geriant yra labai rimtai priimami visoje šiaurės Europoje, Rusijoje ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Skandinavijoje ar Vokietijoje reikėtų žiūrėti sugėrovui į akis, sakant Skål arba Prost! Rusijoje degtinę reikėtų išgerti vienu gurkšniu.

Toliau į pietus, Gruzijoje ir Azerbaidžane, tostai gali trukti valandų valandas, palydimi Tamados – tostų vadovo. Kalbėtis su kaimynu ar siurbčioti gėrimą, kol kas nors sako tostą, greit atneš nepasitenkinimą ir pakeltus sugėrovų antakius.

10. Stačiomis įsmeigti valgymo lazdeles į ryžius Kinijoje arba Japonijoje

Lazdeles reikėtų laikyti atstumu du trečdaliai nuo smaigalio: kuo toliau nuo maisto, tuo rafinuotesni būsite laikomi. Nederėtų perverti maisto lazdelėmis, sukryžiuoti jų vienos su kita ar palikti jas skirtingose dubens pusėse, rodyti jomis į žmones, bandyti jomis arčiau prisitraukti dubenėlį ar – blogiausia, ką galite padaryti – stačiomis įsmeigti lazdeles į ryžius. Kitaip jums teks susipažinti su japoniškų laidotuvių ritualo mimika.

1. „Nykščiai aukštyn“ Irane

Lietuvoje ir kitose vakarų pasaulio šalyse iškeldamas nykščius paprasčiausiai parodysi, kad puikiai leidi laiką ar tiesiog, kad viskas einasi gerai. Bet Irane toks gestas, vadinamas bilakh, yra baisus įžeidimas, kurį tiesiogiai galima išversti kaip „atsisėsk ant šito!“

Kitas gestas, kurio vertėtų vengti, yra amerikietiškasis „OK“ – į ratą sujungtas smilius su nykščiu. Tarp visų tautų nardytojų žinomas kaip „man viskas gerai“, Turkijoje ir Brazilijoje šis ženklas reiškia, kad lyginate pašnekovą su nepadoriausia jo anatomijos dalimi. Tai verta prisiminti, kai nardysite Ilha Grande vandenyse, teigia britų laikraštis „The Guardian“.

2. Patapšnoti kieno nors galvą Tailande

Budistiškose šalyse galva laikoma šventa kūno vieta, sielos krėslu. Tad viršugalvio palietimas laikomas rimtu įžeidimu, net jei tiesiog glostote vaiką.

Kitas judesys, kurio geriau vengti – rodymas pirštu, laikomas storžievišku ir Malaizijoje, jei kumštį sugniaužiate, o pirštu bedate į viršų. Filipinuose rodyti į objektą patartina nukreipiant į jį akis ar sučiauptas lūpas.

3. Airiją minėti kaip vieną iš Britanijos salų

Užsienyje pokalbių spąstai dažniausiai slypi iš pažiūros nekaltose politinėse temose. Paklauskite australų apie aborigenų situaciją, kinų – apie žmogaus teises, Indijoje pasiteiraukite apie vyrų žudomas žmonas arba Ispanijoje užveskite pokalbį apie bulių kovas ir iškart rizikuojate įžeisti žmogų keturiskart stipriau.

Amerikiečiai, kurie supainioja Airiją su viena Britanijos salų ar panūsta išsiaiškinti, kodėl Dublino bare atsiskaitoma ne svarais, o eurais, netruks apie tai sužinoti. Kai kalbatės su lankomos šalies žmonėmis, visuomet protingiausia apsiriboti maisto, vaikų, sporto ar gražaus kraštovaizdžio temomis. Retai suklysite, maloniai atsiliepdami apie ką tik suvalgytą patiekalą, pagirdami vietinės ar nacionalinės futbolo komandos meistriškumą.

4. Apsilankyti argentinietiškame barbekiu, apsirengus kaip meksikiečių žirgų išjodinėtoju

Yra tokių keliautojų, kurie negali atsispirti pagundai apsirengti „kaip vietiniai“ arba taip, kaip jie įsivaizduoja rengiantis vietinius. Žinoma, dėvėti pusiau permatomą dekoruotą palaidinę, vadinamą barong Tagolog Filipinuose arba batiką Indonezijoje yra visiškai normalu. Bet argentiniečiams europietis, į vakaro barbekiu atkeliaujantis pasipuošęs gaucho arba tautiniu indėno kostiumu, jiems atrodo taip pat absurdiškai, kaip mums atrodo amerikiečiai su kiltais ir dūdmaišiais.

5. Avėti batus japonų namuose ar šventykloje

Ne tik Japonijoje, bet ir visuose Rytuose turėtumėte žaibiškai nusiauti batus. Japonijoje jums dažnai pasiūlys įsispirti į šlepetes, su kuriomis nueisite nuo durų iki svetainės. Ten jas reikėtų nusiimti prieš užlipant ant tatami – nendrių kilimo. Taip pat tose vietose svarbu vilkėti geras švarias kojines, o išeidami nesumaišykite kieno nors kito įspiriamų šlepečių su savomis.

Šiais metais Rajasthano mieste Elizabeth Hurley padarė didžiulę klaidą, atsisakydama nusiauti batus prieš įeinant į mandapą (šventą vedybų vietą) per savo pačios vestuves.

6. Į vokiečių rengiamą vakarienę nusinešti 12 suvyniotų raudonų gvazdikų

„The Guardian“ įspėja: gėlės gali pasirodyti puiki dovana, pamaloninanti šeimininkę, bet būkite atsargūs: įvairiose šalyse tam tikras gėlių skaičius, rūšis ir spalva gali sukelti nemalonių asociacijų. Raudoni gvazdikai Vokietijoje, Lenkijoje ir Švedijoje nešami į laidotuves, taip pat Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Turkijoje naudojamos chrizantemos.

Austrijoje ir Prancūzijoje raudonos rožės rodo romantišką dėmesį, o Meksikoje ir Čilėje geltonos gėlės žymi užuojautą ar išsiskyrimą. Vokietijoje, Švedijoje ir Lenkijoje gėlių puokštė turėtų būti įteikta be vyniojamo popieriaus. Nelyginis žiedų skaičius nelaimę neša Kinijoje ir Indonezijoje, o lyginis – Indijoje, Turkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

7. Atvirkščiai ištarti šeimininko vardą Kinijoje

Susipainioti tarp vardų labai lengva. Tolimuosiuose Rytuose mūsų tvarka apverčiama aukštyn kojomis, pirma sakant pavardę, paskui vidurinįjį paveldėtą vardą ir galiausiai duotąjį vardą. Tad poną Li Wong Chee Pekine pavadinti ponu Chee skambės maždaug taip pat, kaip poną Džoną Viljamą Smitą Londone pavadinti Ponu Džonu.

Bet reikalai nėra tokie paprasti: kad neklaidintų užsieniečių, kai kurie kinai pakeičia savo vardų tvarką, kai bendrauja su Vakarais. Tad ponas Li Wong Chee gali iš tiesų būti Li Chee iš Wongų šeimos.

8. Arabui šeimininkui įteikti konjako butelį, įvilktą paršo odos laikiklyje

Tai būtų dvigubas įžeidimas. Jei musulmonai geria, jie tikrai to nedaro viešai, tad atkreipdamas dėmesį į šeimininko asmeninius santykius su Armagnaco ar Glenfiddicho buteliu pasielgsite išties netinkamai.

Kaip ir šuo, arabiškose šalyse kiaulė laikoma nešvariu gyvūnu, tad, kad ir koks dailus ir išskirtinis jūsų parinktas butelio dėklas, kiaulės oda laikoma tikru įžeidimu.

Iš esmės užsienyje prieš teikdamas dovanas turėtumėte visada pasitarti su vietiniais: laikrodis neša nelaimę Kinijoje, bet kas su kompanijos emblema Kolumbijoje laikoma pigiu, o Korėjoje jiems nepatinka gauti prekes su užrašu „pagaminta Korėjoje“.

9. Gerti ar valgyti, kai sakomas tostas Gruzijoje arba Azerbaidžane

Tostai geriant yra labai rimtai priimami visoje šiaurės Europoje, Rusijoje ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Skandinavijoje ar Vokietijoje reikėtų žiūrėti sugėrovui į akis, sakant Skål arba Prost! Rusijoje degtinę reikėtų išgerti vienu gurkšniu.

Toliau į pietus, Gruzijoje ir Azerbaidžane, tostai gali trukti valandų valandas, palydimi Tamados – tostų vadovo. Kalbėtis su kaimynu ar siurbčioti gėrimą, kol kas nors sako tostą, greit atneš nepasitenkinimą ir pakeltus sugėrovų antakius.

10. Stačiomis įsmeigti valgymo lazdeles į ryžius Kinijoje arba Japonijoje

Lazdeles reikėtų laikyti atstumu du trečdaliai nuo smaigalio: kuo toliau nuo maisto, tuo rafinuotesni būsite laikomi. Nederėtų perverti maisto lazdelėmis, sukryžiuoti jų vienos su kita ar palikti jas skirtingose dubens pusėse, rodyti jomis į žmones, bandyti jomis arčiau prisitraukti dubenėlį ar – blogiausia, ką galite padaryti – stačiomis įsmeigti lazdeles į ryžius. Kitaip jums teks susipažinti su japoniškų laidotuvių ritualo mimika.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: