Kartais kalbos apie Išganytojo pergalę ir džiaugsmą, kad buvo nugalėta mirtis, atrodo labai tolimos visam tam, ką matome savo aplinkoje. Dažnai susidaro įspūdis, kad pergalę švenčia ne gėris, o blogis, ne garbė, o sukčiavimas, ne sąžiningumas, bet noras kuo daugiau laimėti kito sąskaita. Blogiausia, kad tai pagundai pasiduodame mes – tikintys Dievą – žmonės.

Derėtų mums prisiminti, krikščionis nebūtinai turi atrodyti geresnis, stipresnis ar gudresnis.

Krikščionis – tai žmogus, tikintis ir pasitikintis Dievu, kad Jis neapleidžia pasaulio, bet palaiko jį žmonių pastangomis.

sveiki sulaukę šventų Velykų – gražiausios ir prasmingiausios pavasario šventës, įkvepiančios tikėti prisikėlimo stebuklu, sujungiančios visa, kas gyva, tikra ir amžina.

Velykos suartina mus visus, ištirpdo atstumus tarp valstybių, skatina bendrystės ir gerumo jausmą. Jos stiprina laisvės pojūtį, suteikia naujų vilčių ir jėgų, noro dirbti ir kurti.

Sveikindami atgimstančią gyvybę ir bundančią gamtą, vieni kitiems linkėkime atsinaujinimo ir tikėjimo savimi – savo idėjomis, siekiais ir galimybėmis.

Vertinkime ir saugokime tai, ką šiandien turime ir dėl ko stengiamės kiekvieną dieną. Meile ir dėmesiu apgaubkime mums brangius žmones.

Tegul lietuviškas Velykų margutis šiandien būna pats gražiausias ir stipriausias.