Finansinė atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių didėja. Tai rodo per praėjusius metus padidėjęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų.

Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 metų ir 2011 metų III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6,6 proc.), Kauno r. (5,2 proc.) ir Kretingos (5,1 proc.) savivaldybėse.

Tačiau 15-oje savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko. Ryškiausias neigiamas pokytis – Pagėgių (5,5 proc.) ir Ignalinos (4,5 proc.) savivaldybėse.

Kaip teigė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė, kaip ir praėjusiais metais, didžiausią vidutinį atlyginimą – 1931 litų atskaičiavus mokesčius – gavo vilniečiai. Mažiausiai uždirbo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis vos viršijo 1200 litus.

O. Bložienės teigimu, didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išlieka didžiuosiuose miestuose, kur gyvena daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų – Vilniuje, Klaipėdoje – ar įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Jonavoje.

Ekonomistai pastebi, kad visose savivaldybėse apie 55 litais per mėnesį išaugo vidutinė senatvės pensija.

Sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensijos praėjusiais metais augo pradelsti gyventojų mokėjimai. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis.

Didžiausias sumas įsiskolinę yra kurortų ir didmiesčių gyventojai. Daugiausiai pradelstų mokėjimų užfiksuota Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausiai – Šilalės, Kuodo ir Kelmės rajonų savivaldybėse.

„Lyginant skirtingų savivaldybių pradelstus mokėjimus, matyti, kad įsiskolinimų pasiskirstymas šalyje labai netolygus. Tam įtakos turi darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius, nedarbas ir kiti veiksniai. Grėsminga situacija pastebima prastesniais rodikliais pasižyminčiuose savivaldybėse, kaip Kalvarijos. Čia darbo užmokestis yra vienas mažiausių šalyje, o bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus išaugo beveik 3 proc. ir daugiau nei 6 proc. viršijo šalies vidurkį“, – pasakojo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Kaip nevienodai praėjusiais metais skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis bei įsiskolinimai, taip skiriasi ir nedarbo tendencijos. 42 šalies savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis išaugo.

Dviženkliu šio rodiklio dydžiu išsiskiria net 46 savivaldybės. Sparčiausiai bedarbių daugėjo Visagino, Kazlų Rūdos savivaldybėse – po 4 proc. punktus. Didžiausias darbo ieškančių skaičius buvo Ignalinos (20,2 proc.), Alytaus r. (19,1 proc.) ir Zarasų (18,4 proc.) savivaldybėse. Geriausiai su nedarbu kovojo Kaišiadorių ir Vilniaus r. savivaldybės.

Nedarbui po truputį mažėjant, tirpsta ir emigruojančių srautai. 2011 m. lyginant su 2010 m., emigrantų skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Išvykstančių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, augo tik trijose savivaldybėse.

Kartu padidėjo skaičius gyventojų, kurie grįžta į tėvynę. Lyginant 2011 m. ir 2010 m. duomenis, imigrantų skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai.

„Žinoma, nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, kad sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausiai išvykstama ir į kai kurias daugiausiai imigruojama, leidžia daryti prielaidą, jog daugiausiai tai – grįžtantys lietuviai, Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajono savivaldybėms tenka daugiausiai imigrantų 1000 gyventojų“, – pridūrė O. Bložienė.