Elementariąsias daleles tiriantys fizikai trečiadienį tikisi smarkiai praplėsti žinių ribas, kai 100 metrų gylyje bus įjungta milžiniška mašina, turinti atskleisti sunkiausiai atskleidžiamas medžiagos paslaptis.

Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) bus atliktas iki šiol sudėtingiausias mokslinis eksperimentas - subatominių dalelių srautai bus paleisti skrieti beveik šviesos greičiu ir nukreipti priešingomis kryptimis susidurs vienas su kitu.

Šis bandymas taip pat gali pagrįsti arba paneigti kai kurias naująsias erdvėlaikio teorijas ir atsakyti į klausimą, ar lygiagrečiai su mūsų Visata yra kitas matmuo arba matmenys.

Kad šis milžiniškas projektas būtų užbaigtas, prireikė beveik dviejų dešimtmečių, 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13 mlrd. litų) ir 5 tūkst. mokslininkų inžinierių ir technikų armijos iš beveik trisdešimties šalių.

Trečiadienį 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pirmieji protonai paleisti skrieti 27 kilometrų ilgio žiediniu tuneliu, įrengtu abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (European Organisation for Nuclear Research, CERN) būstinėje.

Dalelės, įsuktos iki greičio, kuris tik milijonine procento dalimi nusileis šviesos greičiui, pirmajame ilgalaikio eksperimento etape bus paleistos trenktis viena į kitą, o mikroskopinėje erdvėje bus pasiekta 100 tūkst. kartų aukštesnė negu Saulėje temperatūra.

Tada mokslininkai ištirs šio susidūrimo skeveldras, ieškodami naujų elementariųjų dalelių.

"Mes įžengsime į naują fizikos teritoriją", - sakė Peteris Jenni (Piteris Dženis), dirbantis laboratorijoje ATLAS - vienoje iš keturių prie greitintuvo žiedo įrengtų milžiniškų laboratorijų, kuriose dalelių susidūrimai bus stebimi daugybe jautrių detektorių.

"Trečiadienis taps labai svarbia gaire", - pridūrė mokslininkas.

LHC yra daug galingesnis prietaisas, lyginant su CERN sukurtu jo prototipu - Didžiuoju elektronų ir pozitronų greitintuvu (LEP) bei senstelėjusiu dalelių greitintuvu, įrengtu Ilinojuje įsikūrusioje legendinėje Fermi (Fermio) laboratorijoje.

Naujajame greitintuve masyvios subatominės dalelės - protonai arba jonai, dar vadinami hadronais susidurs 14 teraelektronvoltų (TeV) galia. LHC išvystoma galia septynis kartus didesnė už didžiausią Fermi laboratorijoje pasiektą greitintuvo "Tevatron" galią.

Milžiniškas projekto mastas stulbina žinant, jog jo tiriami objektai yra neįtikėtinai maži.

Fizikams ilgą laiką nedavė ramybės klausimas, kodėl dalelės įgyja tam tikrą masę.

Britų fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) 1964 metais kilo mintis, jog turi egzistuoti kažkoks nepastebimas laukas, kuris veikia tarsi klijai.

Per šį lauką skriejančios dalelės įgyja masę sąveikaudamos su dalelėmis tarpininkėmis, kurias fizikos teoretikai pavadino Higso bozonais.

Higso bozonas dažnai vadinamas "dieviškąja dalele", kurią galima aptikti bet kur, tačiau kol kas niekam nepavyko užfiksuoti.

Pasak prancūzų fiziko Yveso Sacquino (Ivo Sakeno), daug pastangų pareikalavusiais tyrimais, atliktais naudojant LEP ir Fermi laboratorijos greitintuvus, pavyko nustatyti siauresnį energijos intervalą, kuriame labiausiai tikėtina pastebėti šią slapią dalelę.

Žinant Didžiojo hadronų greitintuvo galimybes, "labai tikėtina, kad dalelė bus aptikta", sakė Y.Sacquinas.

Kai kurie ekspertai taip pat tikisi, kad LHC netrukus padės išaiškinti dalelių supersimetrijos paslaptį.

Supersimetrijos teorija dar platesnė už P.Higgso prielaidą. Ji teigia, kad pagal standartinį modelį (teorijos, aprašančios fundamentaliąsias daleles ir jų tarpusavio sąveiką) kiekviena dalelė turi panašiomis savybėmis pasižyminčią, tačiau daug masyvesnę porininkę.

Tokios dalelės gali paaiškinti pastaraisiais metais padarytą gluminantį atradimą, jog regimoji medžiaga sudaro tik kiek daugiau negu 4 proc. Visatos masės. Visa kita masė tenka kol kas menkai suprantamiems fenomenams - "tamsiajai medžiagai" ir "tamsiajai energijai".

CERN generalinis direktorius Robertas Aymaras (Roberas Aimaras) įsitikinęs, jog naujuoju greitintuvu atlikti bandymai padės pasiekti didžiulį proveržį aiškinantis šias paslaptis.

"Neabejotina, kad LHC padės nustatyti ir perprasti tamsiosios medžiagos prigimtį", - sakoma jo vaizdo pranešime.

CERN surengė viešųjų ryšių kampaniją, kuria siekiama užtikrinti žmones, jog LHC nesukurs visą planetą galinčių praryti juodųjų bedugnių arba hipotetinių dalelių, vadinamų "keistelėmis" (strangelet), kurios paverstų Žemę keistosios medžiagos gniutulu.

Organizacijos sudaryta komisija patikrino apskaičiavimus ir nustatė, kad tokio įvykio galimybė nepaprastai menka, jeigu iš viso įmanoma. Prancūzijoje taip pat atliko atskirą eksperimentų saugumo tyrimą.

Šiaip ar taip, trečiadienį pasaulio pabaiga neištiks vien dėl to, kad LHC tą dieną neatliks jokių dalelių susidūrimų.

Tokio pobūdžio bandymai tikriausiai bus pradėti "po kelių savaičių". Daugelio etapų programos metu bus patikrinta, kaip veikia greitintuvas ir jo įranga, patikslintos darbo procedūros, ir tik tada LHC bus paleistas visa galia, sakė P.Jenni.

Kasdien teks išanalizuoti kalnus duomenų, todėl "praeis savaitės arba mėnesiai, kol atsiras tikrų vilčių aptikti kažką nauja", pridūrė jis.

"LHC - ne vien mašina. Tai mūsų laikmečio intelekto iššūkis, - rašoma Didžiojoje Britanijoje leidžiamo savaitinio žurnalo "New Scientist" šios savaitės numeryje. - Jeigu pasiseks... dabartiniai fizikos vadovėliai pasens iki 2009 metų pabaigos".