2014-ais Lietuva liko vienintele euro neturinčia Baltijos valstybe: Estija eurą įsivedė 2011 m., o Latvija – nuo šių metų sausio 1 d.

Lietuvos gyventojai, tyrimo metu paklausti, ar tiki, kad 2015 m. Lietuva įsives eurą, atsakė įvairiai: 37 proc. nurodė, jog mano, kad tai realu, o 42 proc. manė priešingai. 21 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba nurodė, kad nežino.

„Vyrai, iki 35 m. amžiaus atstovai bei didmiesčių gyventojai dažniau linkę tikėti, kad Lietuvai 2015-aisiais pavyks prisijungti prie euro šalių klubo“, - dėsto tyrimą atlikusi bendrovė.

„Tikėtina, kad visi atsakę, jog tokia perspektyva netiki, euro įvedimui Lietuvoje nepritaria. Kitaip sakant, jie tikisi, kad jiems nepatrauklus scenarijus netaps realybe. Tačiau makroekonominiai rodikliai sako ką kita, - dėsto „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Gana sunku įsivaizduoti aplinkybes, prie kurių Lietuva sulauktų neigiamo vertinimo ir negalėtų įsivesti euro.“

Ekonomistas prognozuoja, jog didelė dalis gyventojų trumpuoju laikotarpiu nepajus tiesioginės įtakos dėl euro įvedimo, o kai kurie iškart pajus naudą dėl išnykusių valiutos konvertavimo sąnaudų.

Bijo kainų augimo

Gyventojai taip pat buvo klausiami, kas Lietuvoje pasikeis, kai šalyje bus įvestas euras.

„Nuostatos, kad įvedus eurą viskas brangs, dažniau laikosi vidutinio ir vyresnio nei 45 m. amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai, aukštesnių pajamų ir aukštesnio išsilavinimo respondentai dažniau linkę manyti, kad kai kas gali brangti dėl vartotojams nepalankaus kainų apvalinimo“, - pastebėjo tyrimo autoriai.

Ekonomistai paaiškina, jog tokį žmonių nuomonių skirtumą gali lemti jų baimes dėl didėsiančių kainų, kurios skaudžiai paveiktų asmens finansus.

„Būtų galima spėti, jog pirmuoju atveju respondentai išreiškė baimę dėl šiuo metu jų ir taip sudėtingos ekonominės būklės galimo pablogėjimo po euro įvedimo“, - pastebi Kauno technologijos universiteto vadybos katedros docentas Sigitas Vaitkevičius.

“Judresni ir aukštesnio išsilavinimo žmonės sunkiau tiki įvairiais gąsdinimais apie kainų kėlimus. Tiesa, kainos įvedant eurą labai stipriai kilo pirmose šalyse, kuriuose buvo įvedamas euras, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje. Man ir pačiam teko kalbėti su vokiečiais, kurie už alaus bokalą mokėdavo dvi markes, o dabar moka du eurus, kai santykis buvo dvi markės už vieną eurą. Tačiau reikia prisiminti, kad dabar eurą įsivedusiose šalyse nieko baisaus su kainomis neatsitiko. Estijos pavyzdys rodo, kad kainos augo 0,2-0,3 proc. Tai yra tiek nedaug, kad negalima pasakyti, ar čia euras kaltas“, - mano Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas ir profesorius Pranas Žukauskas.

Apie tai primena ir N. Mačiulis, apibendrindamas, jog visų pastaraisiais metais eurą įsivedusių valstybių - Slovėnijos, Slovakijos, Estijos - patirtis rodo, kad papildomos infliacijos dėl euro įvedimo atsiranda labai nedaug - tik iki vieno procentinio punkto.

„Apklausos rezultatai atspindi ir pagrindines Lietuvos gyventojų baimes. Deja, dažniausiai pasitaikanti baimė, kad viskas labai pabrangs, tėra niekuo nepagrįstas mitas, - teigia N. Mačiulis. - Daugiau nei 60 proc. gyventojų, galvojantys, kad viskas brangs įvedus eurą yra teisūs, tačiau viskas brangtų ir neįvedus euro. Be to užmirštama, kad kainų didėjimas yra artimai susijęs ir su kitu, daug malonesniu reiškiniu - atlyginimų augimu. Nė vienoje valstybėje, įsivedusioje eurą, gyventojų perkamoji galia nesumažėjo, tai yra net didėjant kainoms atlyginimai augo sparčiau. Dėl to šis gyventojų nerimas yra nepagrįstas.“

Vardijo privalumus ir trūkumus

Gyventojai taip pat buvo paprašyti pažymėti kelis atsakymus, kas pasikeistų Lietuvoje įvedus eurą. Be nerimo dėl didėsiančių kainų, respondentai žymėjo, jog taps patogiau keliauti į užsienį, tačiau kitu pasirinkimu jie įvardijo, jog padidės emigracija.

„Neigiamus euro įvedimo aspektus – pabrangs pragyvenimas, padidės emigracija - dažniau įvardijo moterys, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Vyrai, respondentai iki 35m. bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau linkę matyti pozityvius euro įvedimo aspektus – palengvės paskolų išdavimas, bus patogiau keliauti, padaugės darbo vietų“, - pastebi tyrėjai.

„Vertinant gyventojų atsakymus, svarbus kainos elastingumo aspektas: jei žmonių pajamos mažos, kainos elastingumas juos veikia žymiai smarkiau, kai pajamos didelės – elastingumas veikia nedaug. Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba 10 tūkst. litų ir 20 proc. pabrangsta mėsa: nors ji pabrango daug, vis tiek jos bus perkama panašiai. Tačiau tas, kas uždirba minimalią mėnesinę algą, mėsos nebevalgys, nes paprasčiausiai nebeįpirks. Dėl to mažesnes pajamas gaunantys žmonės yra jautresni galimoms blogoms naujienoms“, - paaiškina P. Žukauskas.

N. Mačiulis primena, jog nepatraukliai gyventojams atrodo ir tai, kad Lietuva turės finansiškai prisidėti prie Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM), tačiau valstybė, ištikus krizei, galės naudotis fondo lėšomis - įmokas į ESM galima prilyginti rezervo juodai dienai kaupimą.