Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas pradėjo veikti be sutrikimų - Anglija.lt
 

Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas pradėjo veikti be sutrikimų 

Dalelių fizikos specialistai trečiadienį šventė pergalę, kai seniai laukti Visatos paslaptis turinčio padėti atskleisti milžiniško prietaiso pirmieji bandymai įvyko be jokių sutrikimų.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (European Organisation for Nuclear Research, CERN) kertinis laimėjimas buvo palydėtas sveikinimo šūksniais, plojimais ir šampano butelio pokštelėjimu, o ne šiame prietaise galėjusios atsirasti juodosios bedugnės sukeltu kataklizmu, kaip baiminosi kai kurie nelaimės šaukliai.

CERN generalinis direktorius Robertas Aymaras (Roberas Aimaras) pasveikino "istorinę dieną", padėsiančia numalšinti savo organizacijos ir visos žmonijos žinių troškulį.

Pasak jo, žmonija "trokšta (sužinoti), iš kur atėjo ir kas jos laukia; ar Visatai turi pabaigą, ar toliau gyvuos ateityje?"

Maždaug 7 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pirmasis protonų srautas buvo paleistas į Didįjį hadronų greitintuvą (LHC) - milžinišką žiedinį įrenginį, pastatytą 100 metrų gylyje po CERN būstinės kompleksu.

Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar egzistuoja vadinamoji "dieviškoji dalelė", kuri paaiškintų masės prigimtį, taip pat padėtų suvokti, kas yra "tamsioji medžiaga" ir "tamsioji energija", sudaranti 96 proc. Visatos masės. Be to, siekiama išsiaiškinti, ar lygiagrečiai su mūsų pasauliu egzistuoja kiti matavimai.

Žiediniame 27 kilometrų ilgio tunelyje, įrengtame abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos, priešiniai protonų srautai bus paleisti skrieti beveik šviesos greičiu.

Tada superlaidūs magnetai nukreips protonų srautus, kad priešingomis kryptimis skriejančios dalelės susidurtų keturiose didžiulėse laboratorijose. Tokiu būdu trumpam bus sukurtos sąlygos, artimos pirmosioms akimirkoms po mūsų Visatą sukūrusio "Didžiojo sprogimo", kuris įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.

Detektorių kompleksai fiksuos susidūrimų metu pasklisiančias subatomines skeveldras ir ieškos dar nežinomų dalelių pėdsakų.

CERN mokslininkai paneigė nugąstavimus, jog bandymų metu bus sukurta juodoji bedugnė, kurios gravitacijos jėga gali praryti Žemę. Jie taip pat atmetė prielaidas, kad gali susidaryti dar neatrasta keistoji dalelė, kuri mūsų planetą paverstų keistosios medžiagos gniutulu.

Trečiadienį pradėtas ilgas ir kruopštus greitintuvo tikrinimo procesas, kurio metu bus patikrinta visa įranga ir darbo procedūros. Tik baigus šį darbą bus galima pradėti dalelių susidūrimo bandymus.

Pirmieji protonų srautai buvo stabdomi kiekviename greitintuvo ruože, siekiant patikrinti, ar tinkamai veikia stebėjimo sistemos ir valdantys magnetai. Atliekant patikrinimą dalelių srautai buvo tikslingai sulėtinti.

Pirmasis pagal laikrodžio rodyklę paleistas srautas apskriejo greitintuvo žiedą kiek greičiau nei per valandą. Sėkmingas bandymas sukėlė džiaugsmo proveržį ir buvo aplaistytas šampanu valdymo patalpoje.

Vėliau toks pats srautas buvo paleistas priešinga kryptimi, o šis bandymas taip pat baigėsi be jokių kliuvinių.

"Techniškai viskas veikia kaip turėtų veikti, o priešakyje laukia labai, labai švarus kelias", - sakė LHC mokslinės programos vadovas Josas Engelenas.

LHC projekto lyderis Lynas Evansas (Linas Evansas), kuris greitintuvo programoje dirbo ilgiau nei 14 metų, sakė pajutęs palengvėjimo bangą, kai protonai taip sėkmingai apskriejo pirmąjį ratą.

"Tai nepaprastai sudėtinga mašina, tad bet kuriuo metu kas nors gali sutrikti", - sakė jis.

Projekto rengėjus užplūdo sveikinimai, kuriuo atsiuntė CERN partneriai ir varžovai, tarp jų garsioji Fermi (Fermio) dalelių fizikos laboratorija, įsikūrusi netoli Čikagos.

LHC projektas buvo įgyvendintas per beveik 20 metų ir kainavo apie 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.

Baigus greitintuvo tikrinimo procedūras, du dalelių srautai bus įsukti iki 11 tūkst. apsisukimų per sekundę, o tada nukreipti susidurti vienas su kitu keturiose kamerose, kurių sienelės nuklotos jutikliais.

Pirmieji dalelių susidūrimo bandymai tikriausiai bus pradėti po kelių savaičių, tačiau Didysis hadronų greitintuvas bus paleistas visa galia tik kitais metais. Jame dalelės gali susidurti 14 teraelektronvoltų galia, o ši milžiniška energija trumpam laikui sukurs 100 tūkstančių didesnę temperatūrą negu Saulės. Šis greitintuvas turėtų septynis kartus viršyti Fermi laboratorijoje pasiektą galios rekordą.

Planuojama, kad greitintuvas veiks 10-15 metų. Milžinišką duomenų kiekį, kuris bus sukauptas atliekant dalelių susidūrimo bandymus, kruopščiai analizuos daugelio šalių fizikai.

"Žmonijai svarbu sukaupti duomenų apie fundamentaliosios medžiagos elgseną, - naujienų agentūrai AFP sakė fizikas Danielis Denegri (Danielis Denegris). - Tikimės padaryti atradimų, kurie bus gana įspūdingi."

"Esminės žinios yra žmonijos paveldo dalis", - pridūrė tyrėjas Danielis Froidevaux (Danielis Fruadevo).

Mokslininkams labiausiai maga atrasti teoriškai aprašytąją dalelę, vadinamą Higso bozonu - tai padėtų paaiškinti, kaip dalelės įgyja masę. Manoma, kad šių dalelių apstu visur, tačiau iki šiol jų niekam nepavyko aptikti, todėl Higso bozonai buvo pavadinti "dieviškosiomis dalelėmis".

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) trečiadienį pasveikino pirmus sėkmingus greitintuvo bandymus ir pavadino juos "labai didele Europos sėkme".

"Šių žmonijos istorijoje dar neregėto masto mokslinių investicijų rezultatai ne tiks padės pagilinti esmines žinias apie Visatą, bet ir bus tiesiogiai pritaikyti įvairiose srityse, tokiose kaip intensyvūs apskaičiavimai ar netgi medicina", - sakoma prezidento pranešime.

Dalelių fizikos specialistai trečiadienį šventė pergalę, kai seniai laukti Visatos paslaptis turinčio padėti atskleisti milžiniško prietaiso pirmieji bandymai įvyko be jokių sutrikimų.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (European Organisation for Nuclear Research, CERN) kertinis laimėjimas buvo palydėtas sveikinimo šūksniais, plojimais ir šampano butelio pokštelėjimu, o ne šiame prietaise galėjusios atsirasti juodosios bedugnės sukeltu kataklizmu, kaip baiminosi kai kurie nelaimės šaukliai.

CERN generalinis direktorius Robertas Aymaras (Roberas Aimaras) pasveikino "istorinę dieną", padėsiančia numalšinti savo organizacijos ir visos žmonijos žinių troškulį.

Pasak jo, žmonija "trokšta (sužinoti), iš kur atėjo ir kas jos laukia; ar Visatai turi pabaigą, ar toliau gyvuos ateityje?"

Maždaug 7 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pirmasis protonų srautas buvo paleistas į Didįjį hadronų greitintuvą (LHC) - milžinišką žiedinį įrenginį, pastatytą 100 metrų gylyje po CERN būstinės kompleksu.

Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar egzistuoja vadinamoji "dieviškoji dalelė", kuri paaiškintų masės prigimtį, taip pat padėtų suvokti, kas yra "tamsioji medžiaga" ir "tamsioji energija", sudaranti 96 proc. Visatos masės. Be to, siekiama išsiaiškinti, ar lygiagrečiai su mūsų pasauliu egzistuoja kiti matavimai.

Žiediniame 27 kilometrų ilgio tunelyje, įrengtame abipus Šveicarijos ir Prancūzijos sienos, priešiniai protonų srautai bus paleisti skrieti beveik šviesos greičiu.

Tada superlaidūs magnetai nukreips protonų srautus, kad priešingomis kryptimis skriejančios dalelės susidurtų keturiose didžiulėse laboratorijose. Tokiu būdu trumpam bus sukurtos sąlygos, artimos pirmosioms akimirkoms po mūsų Visatą sukūrusio "Didžiojo sprogimo", kuris įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.

Detektorių kompleksai fiksuos susidūrimų metu pasklisiančias subatomines skeveldras ir ieškos dar nežinomų dalelių pėdsakų.

CERN mokslininkai paneigė nugąstavimus, jog bandymų metu bus sukurta juodoji bedugnė, kurios gravitacijos jėga gali praryti Žemę. Jie taip pat atmetė prielaidas, kad gali susidaryti dar neatrasta keistoji dalelė, kuri mūsų planetą paverstų keistosios medžiagos gniutulu.

Trečiadienį pradėtas ilgas ir kruopštus greitintuvo tikrinimo procesas, kurio metu bus patikrinta visa įranga ir darbo procedūros. Tik baigus šį darbą bus galima pradėti dalelių susidūrimo bandymus.

Pirmieji protonų srautai buvo stabdomi kiekviename greitintuvo ruože, siekiant patikrinti, ar tinkamai veikia stebėjimo sistemos ir valdantys magnetai. Atliekant patikrinimą dalelių srautai buvo tikslingai sulėtinti.

Pirmasis pagal laikrodžio rodyklę paleistas srautas apskriejo greitintuvo žiedą kiek greičiau nei per valandą. Sėkmingas bandymas sukėlė džiaugsmo proveržį ir buvo aplaistytas šampanu valdymo patalpoje.

Vėliau toks pats srautas buvo paleistas priešinga kryptimi, o šis bandymas taip pat baigėsi be jokių kliuvinių.

"Techniškai viskas veikia kaip turėtų veikti, o priešakyje laukia labai, labai švarus kelias", - sakė LHC mokslinės programos vadovas Josas Engelenas.

LHC projekto lyderis Lynas Evansas (Linas Evansas), kuris greitintuvo programoje dirbo ilgiau nei 14 metų, sakė pajutęs palengvėjimo bangą, kai protonai taip sėkmingai apskriejo pirmąjį ratą.

"Tai nepaprastai sudėtinga mašina, tad bet kuriuo metu kas nors gali sutrikti", - sakė jis.

Projekto rengėjus užplūdo sveikinimai, kuriuo atsiuntė CERN partneriai ir varžovai, tarp jų garsioji Fermi (Fermio) dalelių fizikos laboratorija, įsikūrusi netoli Čikagos.

LHC projektas buvo įgyvendintas per beveik 20 metų ir kainavo apie 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.

Baigus greitintuvo tikrinimo procedūras, du dalelių srautai bus įsukti iki 11 tūkst. apsisukimų per sekundę, o tada nukreipti susidurti vienas su kitu keturiose kamerose, kurių sienelės nuklotos jutikliais.

Pirmieji dalelių susidūrimo bandymai tikriausiai bus pradėti po kelių savaičių, tačiau Didysis hadronų greitintuvas bus paleistas visa galia tik kitais metais. Jame dalelės gali susidurti 14 teraelektronvoltų galia, o ši milžiniška energija trumpam laikui sukurs 100 tūkstančių didesnę temperatūrą negu Saulės. Šis greitintuvas turėtų septynis kartus viršyti Fermi laboratorijoje pasiektą galios rekordą.

Planuojama, kad greitintuvas veiks 10-15 metų. Milžinišką duomenų kiekį, kuris bus sukauptas atliekant dalelių susidūrimo bandymus, kruopščiai analizuos daugelio šalių fizikai.

"Žmonijai svarbu sukaupti duomenų apie fundamentaliosios medžiagos elgseną, - naujienų agentūrai AFP sakė fizikas Danielis Denegri (Danielis Denegris). - Tikimės padaryti atradimų, kurie bus gana įspūdingi."

"Esminės žinios yra žmonijos paveldo dalis", - pridūrė tyrėjas Danielis Froidevaux (Danielis Fruadevo).

Mokslininkams labiausiai maga atrasti teoriškai aprašytąją dalelę, vadinamą Higso bozonu - tai padėtų paaiškinti, kaip dalelės įgyja masę. Manoma, kad šių dalelių apstu visur, tačiau iki šiol jų niekam nepavyko aptikti, todėl Higso bozonai buvo pavadinti "dieviškosiomis dalelėmis".

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) trečiadienį pasveikino pirmus sėkmingus greitintuvo bandymus ir pavadino juos "labai didele Europos sėkme".

"Šių žmonijos istorijoje dar neregėto masto mokslinių investicijų rezultatai ne tiks padės pagilinti esmines žinias apie Visatą, bet ir bus tiesiogiai pritaikyti įvairiose srityse, tokiose kaip intensyvūs apskaičiavimai ar netgi medicina", - sakoma prezidento pranešime.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: