Didžioji Britanija ir ES derina migrantų ir prekybos mąstus 

Dar neprasidėjus Didžiosios Britanijos deryboms dėl pasitraukimo iš ES svarstomi svarbūs klausimai, lemiantys "Brexit" pradėjusios valstybės ateitį. Apie tai informuoja Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“.

Septyneriems metams suvaržyta migracija iš Europos Sąjungos šalių, taip pat suvaržyta prieiga prie vieningosios rinkos, Jungtinės Karalystės indėlis į ES biudžetą ir šalies bendradarbiavimas su Bendrijos saugumo struktūromis – tokie klausimai yra keliami derybose.

„The Observer“ sulaukė informacijos, kad Jungtinei Karalystei būtų leista iki septynerių metų nepriimti darbininkų iš ES šalių, bet toliau būtų palikta nuolatinė prieiga prie vieningosios rinkos, ji turės toliau mokėti dideles įmokas į ES biudžetą kaip daro kitos su Bendrija asocijuotos šalys, tokios kaip Norvegija ir Šveicarija.

Septynerių metų pertrauka būtų daug radikalesnis sprendimas negu pasiūlymas ketveriems metams įšaldyti kai kurias lengvatas imigrantams iš ES šalių, pateiktas Britanijai prieš referendumą dėl pasitraukimo iš bloko.

Nyderlandų europarlamentaras Hansas van Baalenas sakė, kad Jungtinė Karalystė taip pat turėtų leisti pasilikti anksčiau atvykusiems migrantams iš Europos.

„Jeigu ES piliečių, dabar gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisės būtų visam laikui garantuotos JK vyriausybės, manau, galėtume svarstyti kokios nors formos nepaprastąjį laisvo darbo jėgos judėjimo sustabdymą“, – teigia jis.

Britanijos indėlio į ES biudžetą klausimas – sudėtingas.

Jungtinė Karalystė praėjusiais metais į ES iždą sumokėjo 21,2 mlrd. eurų.

Šalis susigrąžino 5,8 mlrd. eurų permoką pagal sutartimis įtvirtintas lengvatas, taip pat gavo 5,3 mlrd. tiesioginių išmokų Britanijos ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams.

Dėl privilegijų ir išmokų tektų derėtis iš naujo, todėl gali būti, kad Britanijos indėlis po „Brexit“ išliktų gana didelis.

Tik teisiškai informavusi Bendriją apie ruošimąsi pasitraukti pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį JK galės pradėti oficialias derybas dėl ES palikimo.

BBC Konservatorių partijos pirmininkas Patrickas McLoughlinas sakė, kad tai turėtų įvykti iki kitų visuotinių rinkimų, kurie turbūt neįvyks anksčiau nei 2020 metais.

Vyriausybės advokatas Jasonas Coppelas praeitą savaitę Britanijos Aukštajam Teismui sakė, kad išstojimo procedūra nebus inicijuota anksčiau negu 2017 metais.

Aukščiausio rango ES pareigūnai ir lyderiai atmetė galimybę surengti neformalias derybas dėl būsimų ryšių su JK, kol nebus inicijuotas minėtas 50-asis straipsnis.

Parengta pagal BNS informaciją

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Dar neprasidėjus Didžiosios Britanijos deryboms dėl pasitraukimo iš ES svarstomi svarbūs klausimai, lemiantys "Brexit" pradėjusios valstybės ateitį. Apie tai informuoja Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“.

Septyneriems metams suvaržyta migracija iš Europos Sąjungos šalių, taip pat suvaržyta prieiga prie vieningosios rinkos, Jungtinės Karalystės indėlis į ES biudžetą ir šalies bendradarbiavimas su Bendrijos saugumo struktūromis – tokie klausimai yra keliami derybose.

„The Observer“ sulaukė informacijos, kad Jungtinei Karalystei būtų leista iki septynerių metų nepriimti darbininkų iš ES šalių, bet toliau būtų palikta nuolatinė prieiga prie vieningosios rinkos, ji turės toliau mokėti dideles įmokas į ES biudžetą kaip daro kitos su Bendrija asocijuotos šalys, tokios kaip Norvegija ir Šveicarija.

Septynerių metų pertrauka būtų daug radikalesnis sprendimas negu pasiūlymas ketveriems metams įšaldyti kai kurias lengvatas imigrantams iš ES šalių, pateiktas Britanijai prieš referendumą dėl pasitraukimo iš bloko.

Nyderlandų europarlamentaras Hansas van Baalenas sakė, kad Jungtinė Karalystė taip pat turėtų leisti pasilikti anksčiau atvykusiems migrantams iš Europos.

„Jeigu ES piliečių, dabar gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisės būtų visam laikui garantuotos JK vyriausybės, manau, galėtume svarstyti kokios nors formos nepaprastąjį laisvo darbo jėgos judėjimo sustabdymą“, – teigia jis.

Britanijos indėlio į ES biudžetą klausimas – sudėtingas.

Jungtinė Karalystė praėjusiais metais į ES iždą sumokėjo 21,2 mlrd. eurų.

Šalis susigrąžino 5,8 mlrd. eurų permoką pagal sutartimis įtvirtintas lengvatas, taip pat gavo 5,3 mlrd. tiesioginių išmokų Britanijos ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams.

Dėl privilegijų ir išmokų tektų derėtis iš naujo, todėl gali būti, kad Britanijos indėlis po „Brexit“ išliktų gana didelis.

Tik teisiškai informavusi Bendriją apie ruošimąsi pasitraukti pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį JK galės pradėti oficialias derybas dėl ES palikimo.

BBC Konservatorių partijos pirmininkas Patrickas McLoughlinas sakė, kad tai turėtų įvykti iki kitų visuotinių rinkimų, kurie turbūt neįvyks anksčiau nei 2020 metais.

Vyriausybės advokatas Jasonas Coppelas praeitą savaitę Britanijos Aukštajam Teismui sakė, kad išstojimo procedūra nebus inicijuota anksčiau negu 2017 metais.

Aukščiausio rango ES pareigūnai ir lyderiai atmetė galimybę surengti neformalias derybas dėl būsimų ryšių su JK, kol nebus inicijuotas minėtas 50-asis straipsnis.

Parengta pagal BNS informaciją

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: