Dirbti negalima ilsėtis - Anglija.lt
 

Dirbti negalima ilsėtis 

Jurgita Sausaitytė

Et, na ir Velykos! Per visus darbus ir savo išsiblaškymą tik Velykų rytą pastebėjau, kad namie – vos du kiaušiniai! “Tiek to, - pamaniau. – Iki parduotuvės – vos kelios minutės”. Šokau į batus ir aš – jau prie parduotuvės durų… Deja – uždarytų.

Velnias! Iš galvos išgaravo, kad čia – ne vergių izaurų Lietuva! Švenčių dienomis Londone (kaip ir daugelyje kitų Europos šalių) parduotuvių darbuotojai turi teisę švęsti, o ne tik tarnauti visuomenei. O ir kiekvieną sekmadienį dėl duonos, pieno ar kito gėrio turi susizgribti iki penktos valandos vakaro. Kitaip – šaukštai popiet, nes visi prekybos centrai penktą užsidaro.

Iš pradžių buvo neįprasta ir gal kiek nepatogu. Juk mes, lietuviai, esam įpratę, kad jei sekmadienis, tai visą valią duodam šopinimuisi. Vietoj popietės su knyga ar smagaus laisvadienio kine su draugais, pasivaikščiojimo po parką ar bendrų pietų su šeima, esam įpratę lėkt į visokiausius akropolius. Lyg apsipirkinėjimas būtų smagiausias laiko leidimo būdas: ganyti akis į vitrinas, susikaupusias emocijas slopinti PERKANT, PERKANT ir dar kartą PERKANT.

Mums įprasta, kad gausim būtiniausių prekių kada tik užsigeisim. Kad Mindaugo Maxima dirbs visą parą, ir nepražūsim net ir po vidurnakčio.

Dabar man juokinga internete skaityt purkštaujančius lietuvius. Vaje vaje, kokie vargšai, kad kai kurios parduotuvės nusprendė per Vėlykas nedirbti! Vaje vaje, dešros vieną dieną nepavalgysim ir batų nenusipirksim, nes juk visą savaitę liejom devynis prakaitus darbe ir neturėjom laiko apsipirkti!

Nejuokinkit. Nejau maximų darbuotojai ne žmonės? Jie neturi šeimų ir asmeninių gyvenimų? Turbūt, kad ne. Jie – visuomenės angelai, saugantys piliečius nuo bado priepuolių, pasiruošę tarnauti dieną ir naktį, aukoti viską vardan išbadėjusių skrandžių! Naktimis pasiruošę suteikt tautai reikiamą svaigalų dozę.

Taip jau esam įpratę, kad parduotuvės turi dirbti MŪSŲ patogumui. Taikytis prie rinkos POREIKIŲ. Vis dėlto manau, kad poreikius galima pritaikyti prie PASIŪLOS. Apie duoną ar velykinius kiaušinius pagalvoti iš vakaro ir nedaryt tragedijos, kur jos nėra. Jei nesugebėjau įsigyt reikiamų prekių per visą savaitę, tai tik mano kaltė. O įpratusiems kaltinti aplinką, galiu primint, kad blogam šokėjui trukdo ir jo paties... Na, šio posakio pabaigą, manau, ir patys žinot.

„Bet juk tie žmonės per šventes turi teisę užsidirbt dvigubai, po velnių!”, - vienas draugas neištvėrė.

Hm, o man atrodo, kad šita nuomonė čia visai ne vietoj ir ne laiku. Kodėl tik aptarnavimo srities darbuotojai turėtų dirbti per šventes, norėdami užsidirbti dvigubai? Juk nei bankai, nei poliklinikos, nei paštas tomis dienomis mums durų neatveria. Yra laikas dirbti, kodėl tuomet nėra tikslaus laiko ilsėtis? Nesu praktikuojanti katalikė ir Biblijos karštligiškai neskaitau, bet dar iš vaikystės prisimenu, kai močiutė kartodavo: švęsk sekmadienį. Na gerai, Dievas nenubaus ir žaibas nenutrenks, jei savaitgalio nešvęsi, bet girtas būtinai iškolios parduotuvę, kad ši šventą dieną neparduoda jam alkoholio! Tiesa, taip gali atsitikti tik girtam lietuviui Anglijoj (mat Lietuvoj yra taip vadinami načnykai. O va kaip iš padėties suktis Anglijoje? Čia načnykų ne tiek jau daug… (Nesu tikra, ar apskritai jų yra).

Kaip ten bebūtų, Vėlykų proga norėjau palinkėti - išmokim švęst laisvadienius ne tik spoksant į vitrinas ar galvojant apie skrandį, bet ir galvodami apie prekybos centrų darbuotojus...

Jurgita Sausaitytė

Et, na ir Velykos! Per visus darbus ir savo išsiblaškymą tik Velykų rytą pastebėjau, kad namie – vos du kiaušiniai! “Tiek to, - pamaniau. – Iki parduotuvės – vos kelios minutės”. Šokau į batus ir aš – jau prie parduotuvės durų… Deja – uždarytų.

Velnias! Iš galvos išgaravo, kad čia – ne vergių izaurų Lietuva! Švenčių dienomis Londone (kaip ir daugelyje kitų Europos šalių) parduotuvių darbuotojai turi teisę švęsti, o ne tik tarnauti visuomenei. O ir kiekvieną sekmadienį dėl duonos, pieno ar kito gėrio turi susizgribti iki penktos valandos vakaro. Kitaip – šaukštai popiet, nes visi prekybos centrai penktą užsidaro.

Iš pradžių buvo neįprasta ir gal kiek nepatogu. Juk mes, lietuviai, esam įpratę, kad jei sekmadienis, tai visą valią duodam šopinimuisi. Vietoj popietės su knyga ar smagaus laisvadienio kine su draugais, pasivaikščiojimo po parką ar bendrų pietų su šeima, esam įpratę lėkt į visokiausius akropolius. Lyg apsipirkinėjimas būtų smagiausias laiko leidimo būdas: ganyti akis į vitrinas, susikaupusias emocijas slopinti PERKANT, PERKANT ir dar kartą PERKANT.

Mums įprasta, kad gausim būtiniausių prekių kada tik užsigeisim. Kad Mindaugo Maxima dirbs visą parą, ir nepražūsim net ir po vidurnakčio.

Dabar man juokinga internete skaityt purkštaujančius lietuvius. Vaje vaje, kokie vargšai, kad kai kurios parduotuvės nusprendė per Vėlykas nedirbti! Vaje vaje, dešros vieną dieną nepavalgysim ir batų nenusipirksim, nes juk visą savaitę liejom devynis prakaitus darbe ir neturėjom laiko apsipirkti!

Nejuokinkit. Nejau maximų darbuotojai ne žmonės? Jie neturi šeimų ir asmeninių gyvenimų? Turbūt, kad ne. Jie – visuomenės angelai, saugantys piliečius nuo bado priepuolių, pasiruošę tarnauti dieną ir naktį, aukoti viską vardan išbadėjusių skrandžių! Naktimis pasiruošę suteikt tautai reikiamą svaigalų dozę.

Taip jau esam įpratę, kad parduotuvės turi dirbti MŪSŲ patogumui. Taikytis prie rinkos POREIKIŲ. Vis dėlto manau, kad poreikius galima pritaikyti prie PASIŪLOS. Apie duoną ar velykinius kiaušinius pagalvoti iš vakaro ir nedaryt tragedijos, kur jos nėra. Jei nesugebėjau įsigyt reikiamų prekių per visą savaitę, tai tik mano kaltė. O įpratusiems kaltinti aplinką, galiu primint, kad blogam šokėjui trukdo ir jo paties... Na, šio posakio pabaigą, manau, ir patys žinot.

„Bet juk tie žmonės per šventes turi teisę užsidirbt dvigubai, po velnių!”, - vienas draugas neištvėrė.

Hm, o man atrodo, kad šita nuomonė čia visai ne vietoj ir ne laiku. Kodėl tik aptarnavimo srities darbuotojai turėtų dirbti per šventes, norėdami užsidirbti dvigubai? Juk nei bankai, nei poliklinikos, nei paštas tomis dienomis mums durų neatveria. Yra laikas dirbti, kodėl tuomet nėra tikslaus laiko ilsėtis? Nesu praktikuojanti katalikė ir Biblijos karštligiškai neskaitau, bet dar iš vaikystės prisimenu, kai močiutė kartodavo: švęsk sekmadienį. Na gerai, Dievas nenubaus ir žaibas nenutrenks, jei savaitgalio nešvęsi, bet girtas būtinai iškolios parduotuvę, kad ši šventą dieną neparduoda jam alkoholio! Tiesa, taip gali atsitikti tik girtam lietuviui Anglijoj (mat Lietuvoj yra taip vadinami načnykai. O va kaip iš padėties suktis Anglijoje? Čia načnykų ne tiek jau daug… (Nesu tikra, ar apskritai jų yra).

Kaip ten bebūtų, Vėlykų proga norėjau palinkėti - išmokim švęst laisvadienius ne tik spoksant į vitrinas ar galvojant apie skrandį, bet ir galvodami apie prekybos centrų darbuotojus...

 (Komentarų: 11)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: