Dizainerė Lina Ogun: lietuvių stilius per saldus - Anglija.lt
 

Dizainerė Lina Ogun: lietuvių stilius per saldus 

Lina Ogunauskaitė, arba trumpiau Lina Ogun, pirmą kartą atvykusi į Londoną užsidirbti pinigų drabužių kolekcijai, po penkerių metų čia pristatė savo rūbų kolekciją. Pradėjusi nuo nulio, kaip ir visi, mergina sugebėjo įgyvendinti savo svajones.

„Dirbau labai sunkiai. Londonas atrodė niūrius, liūdnas, neturėjau draugų. Skaičiavau dienas iki grįžimo į Lietuvą“, – tokį jausmą patyrė turbūt ne vienas tautietis... Ir Lina grįžo į Lietuvą, baigė mokslus, ir suprato, kad svajonių ten neįgyvendins. „Pasiryžau vėl išvykti į Londoną. Šis miestas mane įkvepia savo energija, iki šiol stebina kultūrų susiliejimu ir užkrečia savo nesustabdomu greičiu“, – sako dizainerė ir pasakoja apie savo kūrybą bei dalija stiliaus patarimus tautiečiams.

- Vaikystėje su draugėmis, siūdamos rūbelius lėlėms, svajojome, kad užaugusios būsime rūbų modeliuotojomis. Ar tapti dizainere buvo ir Tavo vaikystės svajonė?
- Niekada neplanavau būti drabužių dizainere. Anksčiau domėjausi interjero dizainu, architektūra. Visada buvau aktyvi ir nusprendžiau sudalyvauti konkurse mokykloje su futuristinių drabužių kolekcija. Rūbai buvo avangardiniai, kolekcija susidomėjo renginio organizatoriai ir man pasiūlė dalyvauti kituose renginiuose, bendradarbiauti su profesionaliu dizaineriu. Užimtumas, noras tobulinti kolekciją, žmonių susidomėjimas visai netikėtai paskatino imtis drabužių dizaino. Prisimenu, jog tuo metu siuvėjos atsisakydavo siūti mano sukurtus drabužius, nes reikalavimai buvo per daug sudėtingi…

- Kaip manai, ar dizaineriui reikia išsilavinimo, ar labiau natūralaus stiliaus pojūčio?
- Idėjų visada turėjau, tiek prieš pradedant mokslus, tiek pabaigus. Išsilavinimas leido idėjas išreikšti įdomiau, suteikė daugiau organizuotumo, tvarkos kūrybos procese… Bet be talento išsilavinimas neduos „vaisių“. Talentas kaip neapšlifuotas deimantas, kurį išsilavinimas nublizgina.

- Kaip apibūdintum savo ir savo kuriamų rūbų stilių?
- Visada buvau klasikinio stiliaus mėgėja. Negalėčiau kurti tokių drabužių, kurie man nepatinka. Mėgstu derinti paprastumą, eleganciją su įmantriomis detalėmis. Puošiu savo drabužius aksesuarais, daugelį savo kurtų drabužių nešioju pati. Mano sukurtų rūbų galit pasižiūrėti internete adresu www.fashiondesignerlina.com .

- Kokie drabužių kūrėjai yra Tavo autoritetai?
- „Dior“ mane įkvepia savo prabanga ir „Channel“ savo klasika. Tai tie vardai, į kurių kolekcijas atsižvelgiu kurdama savo drabužius.

- Ar sergi „profesine liga“? Pagauni save stebinčią, kaip kiti žmonės apsirengę, galbūt pastebi jų stiliaus klaidas?
- Visada stebiu ir gal kartais, to net nesuprasdama, apžiūrinėju žmones ir jų aprangą. Pastebiu drabužių siuvimo detales, atkreipiu dėmesį į medžiagų ir spalvų derinius. Stebina žmonės, kurie moka apsirengti paprastai, bet stilingai ir pasipuošti tinkamais aksesuarais. Tačiau šokiruoja žmonės, kurie keistai suderina drabužius ir vos ne su pižama išeina į gatvę. Nemėgstu tų, kurie vaikšto suglamžytais ir dėmėtais drabužiais.

- O ką gali pasakyti apie lietuvių aprangą?
- Visokių žmonių yra tiek Lietuvoje, tiek Londone. Lietuvių stilius labai skiriasi nuo britiško, lietuviai daugiau susikaustę, mėgsta bereikalingai išsipuošti, jų stilius yra per daug saldus. Tačiau ilgiau čia pagyvenę tautiečiai tampa stilingesni, jie renkasi patogesnę, laisvesnę aprangą. Lietuvaičiams patarčiau daugiau domėtis tarptautine mada, susipažinti su jos naujovėmis.

- Ar pati perki rūbus, o galbūt viską pasidarai savo rankomis?
- Vertinu kokybę, neperku įdomių ir nekokybiškų drabužių. Tenka apsipirkti tiek „high street“ parduotuvėse, tiek dizainerių vardu pažymėtose. Pati dažnai dėviu drabužius iš savo kolekcijų, juos puošiu parduotuvėse pirktais aksesuarais ir avalyne.

- Kiek kainuoja brangiausias Tavo sukurtas rūbas?
- Kol kas brangiausi mano kolekcijose – paltai, jų kaina svyruoja nuo 250 £ iki 400 £. Sunku įkainoti savo darbus, nes naudoju tik kokybiškas medžiagas, kurios nemažai kainuoja. Prie drabužių savikainos reikia pridėti rankų darbą, atliekamą siuvėjų ir mezgėjų, iš kurių reikalauju kruopštumo ir detalumo.

- Koks pasiekimas karjeroje Tau svarbiausias ir kokių tikslų turi ateityje?
- Dar studijuodama universitete buvau išrinkta pristatyti savo kolekciją „Kaunas Jazz dienose“, vėliau KTU universitetas pakvietė atstovauti jam Ukrainoje, Kijeve. Šiemet pirmąsyk pristačiau naują kolekciją Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad šiuo metu yra mano karjeros pradžia ir planų turiu daug. Dabar, padedama savo viešųjų ryšių atstovės iš „Kristina Dimse Management“, planuoju sudalyvauti „London Fashion Week“, pristatyti kolekciją Amerikos lietuviams ir kitose Europos šalyse.

Kalbėjosi J.Terminaitė

Lina Ogunauskaitė, arba trumpiau Lina Ogun, pirmą kartą atvykusi į Londoną užsidirbti pinigų drabužių kolekcijai, po penkerių metų čia pristatė savo rūbų kolekciją. Pradėjusi nuo nulio, kaip ir visi, mergina sugebėjo įgyvendinti savo svajones.

„Dirbau labai sunkiai. Londonas atrodė niūrius, liūdnas, neturėjau draugų. Skaičiavau dienas iki grįžimo į Lietuvą“, – tokį jausmą patyrė turbūt ne vienas tautietis... Ir Lina grįžo į Lietuvą, baigė mokslus, ir suprato, kad svajonių ten neįgyvendins. „Pasiryžau vėl išvykti į Londoną. Šis miestas mane įkvepia savo energija, iki šiol stebina kultūrų susiliejimu ir užkrečia savo nesustabdomu greičiu“, – sako dizainerė ir pasakoja apie savo kūrybą bei dalija stiliaus patarimus tautiečiams.

- Vaikystėje su draugėmis, siūdamos rūbelius lėlėms, svajojome, kad užaugusios būsime rūbų modeliuotojomis. Ar tapti dizainere buvo ir Tavo vaikystės svajonė?
- Niekada neplanavau būti drabužių dizainere. Anksčiau domėjausi interjero dizainu, architektūra. Visada buvau aktyvi ir nusprendžiau sudalyvauti konkurse mokykloje su futuristinių drabužių kolekcija. Rūbai buvo avangardiniai, kolekcija susidomėjo renginio organizatoriai ir man pasiūlė dalyvauti kituose renginiuose, bendradarbiauti su profesionaliu dizaineriu. Užimtumas, noras tobulinti kolekciją, žmonių susidomėjimas visai netikėtai paskatino imtis drabužių dizaino. Prisimenu, jog tuo metu siuvėjos atsisakydavo siūti mano sukurtus drabužius, nes reikalavimai buvo per daug sudėtingi…

- Kaip manai, ar dizaineriui reikia išsilavinimo, ar labiau natūralaus stiliaus pojūčio?
- Idėjų visada turėjau, tiek prieš pradedant mokslus, tiek pabaigus. Išsilavinimas leido idėjas išreikšti įdomiau, suteikė daugiau organizuotumo, tvarkos kūrybos procese… Bet be talento išsilavinimas neduos „vaisių“. Talentas kaip neapšlifuotas deimantas, kurį išsilavinimas nublizgina.

- Kaip apibūdintum savo ir savo kuriamų rūbų stilių?
- Visada buvau klasikinio stiliaus mėgėja. Negalėčiau kurti tokių drabužių, kurie man nepatinka. Mėgstu derinti paprastumą, eleganciją su įmantriomis detalėmis. Puošiu savo drabužius aksesuarais, daugelį savo kurtų drabužių nešioju pati. Mano sukurtų rūbų galit pasižiūrėti internete adresu www.fashiondesignerlina.com .

- Kokie drabužių kūrėjai yra Tavo autoritetai?
- „Dior“ mane įkvepia savo prabanga ir „Channel“ savo klasika. Tai tie vardai, į kurių kolekcijas atsižvelgiu kurdama savo drabužius.

- Ar sergi „profesine liga“? Pagauni save stebinčią, kaip kiti žmonės apsirengę, galbūt pastebi jų stiliaus klaidas?
- Visada stebiu ir gal kartais, to net nesuprasdama, apžiūrinėju žmones ir jų aprangą. Pastebiu drabužių siuvimo detales, atkreipiu dėmesį į medžiagų ir spalvų derinius. Stebina žmonės, kurie moka apsirengti paprastai, bet stilingai ir pasipuošti tinkamais aksesuarais. Tačiau šokiruoja žmonės, kurie keistai suderina drabužius ir vos ne su pižama išeina į gatvę. Nemėgstu tų, kurie vaikšto suglamžytais ir dėmėtais drabužiais.

- O ką gali pasakyti apie lietuvių aprangą?
- Visokių žmonių yra tiek Lietuvoje, tiek Londone. Lietuvių stilius labai skiriasi nuo britiško, lietuviai daugiau susikaustę, mėgsta bereikalingai išsipuošti, jų stilius yra per daug saldus. Tačiau ilgiau čia pagyvenę tautiečiai tampa stilingesni, jie renkasi patogesnę, laisvesnę aprangą. Lietuvaičiams patarčiau daugiau domėtis tarptautine mada, susipažinti su jos naujovėmis.

- Ar pati perki rūbus, o galbūt viską pasidarai savo rankomis?
- Vertinu kokybę, neperku įdomių ir nekokybiškų drabužių. Tenka apsipirkti tiek „high street“ parduotuvėse, tiek dizainerių vardu pažymėtose. Pati dažnai dėviu drabužius iš savo kolekcijų, juos puošiu parduotuvėse pirktais aksesuarais ir avalyne.

- Kiek kainuoja brangiausias Tavo sukurtas rūbas?
- Kol kas brangiausi mano kolekcijose – paltai, jų kaina svyruoja nuo 250 £ iki 400 £. Sunku įkainoti savo darbus, nes naudoju tik kokybiškas medžiagas, kurios nemažai kainuoja. Prie drabužių savikainos reikia pridėti rankų darbą, atliekamą siuvėjų ir mezgėjų, iš kurių reikalauju kruopštumo ir detalumo.

- Koks pasiekimas karjeroje Tau svarbiausias ir kokių tikslų turi ateityje?
- Dar studijuodama universitete buvau išrinkta pristatyti savo kolekciją „Kaunas Jazz dienose“, vėliau KTU universitetas pakvietė atstovauti jam Ukrainoje, Kijeve. Šiemet pirmąsyk pristačiau naują kolekciją Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad šiuo metu yra mano karjeros pradžia ir planų turiu daug. Dabar, padedama savo viešųjų ryšių atstovės iš „Kristina Dimse Management“, planuoju sudalyvauti „London Fashion Week“, pristatyti kolekciją Amerikos lietuviams ir kitose Europos šalyse.

Kalbėjosi J.Terminaitė

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: