Banko „DnB Nord“ analitikas Rimantas Rudzkis sako neabejojantis, kad krizė nesibaigs iki 2010-ųjų galo. Kas bus po to, neaišku. Jo nuomone, kitų metų pradžia bus gerokai sunkesnė nei dabartiniai laikai.

„Galima drąsiai sakyti, kad tikrai kitą pavasarį bus daug blogiau nei šį. Labai bloga situacija tikrai bus kitų metų sausį, vasarį ir kovą. Tai bus pats krizės pikas – tik nežinau, ar galutinis, gal vėliau laukia dar „dugnesnis“ dugnas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė analitikas.

Anot jo, pats optimistiškiausias scenarijus Lietuvai yra pradėti atsigauti 2010-ųjų ketvirtąjį ketvirtį. „Jei neįvyks stebuklų, garantuoju, kad krizė tikrai nesibaigs nei šįmet, nei kitais metais. O ar baigsis 2011-siais – nežinau, gali tada ir nesibaigti. Dievai žino“, – sakė analitikas.

Kada pasibaigs krizė, priklauso „ir nuo pasaulio procesų, ir nuo valdžios veiksmų, ir nuo emigracijos masto, ir nuo atsitiktinumų. Pvz., gali staiga atsirasti didesnis investicijų srautas į Lietuvą, bet šansų, kad taip įvyks, nėra daug“, – mano R. Rudzkis.

Ekonomika – tarsi statinė deguto su šaukštu medaus

Alfa.lt jau rašė, „DnB Nord“ prognozuoja, kad ekonomika šias metais kris 12 proc. Tai nekeistas rezultatas nuo metų pradžios, kuris yra optimistinis scenarijus, įmanomas, tik jei valdžia padės verslui, pabrėžia analitikai.

Lietuvos ūkio vystimasis labai priklausys nuo to, kaip pagrindinėms šalies eksporto rinkoms seksis įveikti nuosmukį, numato „DnB Nord“. Kol kas prognozės niūrios, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos smarkiai krenta. „Eksporto plėtros prasme kažkokio atsigavimo artimiausiais metais tikėtis neverta“, – niūriai konstatuoja banko analitikas Vadimas Titarenko.

Ketvirtadienį pristatydamas „DnB Nord“ makroekonomikos apžvalgą R. Rudzkis juokavo specialiai šiai progai apsivilkęs šviesų kostiumą, mat daugiau jokių šviesių žinių nėra.

„Kuo toliau giliniesi, tuo prognozės niūrėja. Bendros makroekonomikos tendencijos labai prastos, ir kiekvienas mėnuo atneša tik dar blogesnių žinių. Taip, yra tokių gerų žinių salelių, pvz., viskam krentant sugeba augti maisto, elektronikos pramonė, bet tai tarsi šaukštas medaus statinėje deguto“, – lygino analitikas.

R. Rudzkis nemato daug ekonomikos „lokomotyvų“, galinčių skatinti atsigavimą, nebent tarptautinius vežimus, nekilnojamojo turto rinką. Tačiau jie „veš“ tik po to, kai ekonomika ims kilti. O dėl to, kad nekilnojamojo turto rinka neatsigaus dar ilgai, „abejonių nėra – palyginkite Lietuvos būsto kainą su Varšuva ar Ryga! Tik norisi tikėti, kad sąstingis netruks 15 metų, kaip buvo Japonijoje“, – svarstė R. Rudzkis.

Peikia valdžią, siūlo kreiptis į TVF

Banko analitikai negailėjo žodžių peikti valdžiai, kurią jie laiko pernelyg neryžtinga, nepadedančia verslui išgyventi sunkmečio, kovojančia tik su krizės pasekmėmis.

„Tikėjomės ryžtingesnių valdžios veiksmų gaivinti verslą, tačiau kol kas nieko nepadaryta, – apgailestauja V. Titarenko. – Iš užsienio injekcijų nėra, nebent pasiskolinta biudžeto skylėms lopyti. Nieko nepadaryta investicijų sąlygoms pagerinti. Jei niekas nesikeis, prognozuodami ateitį elgsimės skeptiškiau: jei matysime, kad galima į BVP kritimo prognozę įrašyti skaičių 25, tai ir įrašysime.“

Anot jo, vyriausybė šiuo metu, užuot sprendusi krizę, kompleksiškai tik bando sulopyti valstybės finansus. Net ir verslo skatinimo planas, kurį bankas laiko per mažai ambicingu, dar nepradėtas rimtai įgyvendinti. „Jokio gero rezultato tokie veiksmai neduos, nes, jei mes ir toliau tik mėginsime suveržti diržus, taikysime įvairius apribojimus, tai galiausiai nebus nei kam mokėti, nei ką mokėti. Ir mokesčių planas vėl nebus įvykdytas“, – vertina V. Titarenko.

R. Rudzkis siūlo pasiruošti ilgai krizei ir kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Mat šįsyk užlopius biudžeto skyles brangiomis paskolomis už kelių mėnesių tai reikės kartoti – tik mokėti dar brangesnes palūkanas.

„Vyriausybė dabar išleido savo euroobligacijas už 9,4 proc., bet manau, kai bus viešinami vis blogesni Lietuvos ekonomikos rodikliai, jos tarptautiniai reitingai mažės, todėl kitą sykį teks skolintis didinti už 12–13 proc., jei išvis pavyks tai padaryti. Mes rizikuojame sukurti finansų piramidę, kaip tai padarė Rusija. Galima šaipytis iš latvių, bet jie deficitą finansuoja Tarptautinio valiutos fondo paskola už maždaug 3 proc.“, – sako R. Rudzkis.

Jo nuomone, į TVF valstybė nesikreipė tik tikėdamasi greitos krizės baigties. „Noriu pasakyti vyriausybei – krizė nesibaigs greitai, ji bus ilga. O tikėtis, kad užkamšius biudžeto skyles atsilaikysime keturis–penkis mėnesius ir tada viskas bus gerai, negalima – tada bus dar blogiau.“

Prašo valdžios pagalbos verslui

Bankas siūlo, jog siekdama kovoti su krize valdžia imtųsi mokesčių politikos, kuri skatintų konkurencingą gamybą ir pritrauktų kapitalą. Pirmiausia reikėtų skatinti ne vartojimą, o veiklą, kuri išstumtų importą ir būtų konkurencinga užsienyje. Stabiliai ir subalansuotai gamybos plėtrai vien vidaus kapitalo neužteks, tad reikia pritraukti tiesioginių investicijų iš užsienio. „Dėl jų teks aršiai kovoti su kaimyninėmis šalimis“, – įspėja V. Titarenko.

Banko analitikai siūlo užsienio rinkose jau įsitvirtinusioms bendrovėms teikti paskolų garantijas, atidėti jų mokesčius – „taip perspektyvios įmonės būtų apsaugotos nuo laikino apyvartinių lėšų stygiaus ir skatinamos nestabdyti investicinių projektų“. V. Titarenko prie tokių įmonių priskiria ir prekių vežėjus tarptautiniais maršrutais.

Taip pat jie skatina, kad aktyviau dirbtų vyriausybinė Saulėlydžio komisija, turinti mažinti biurokratų skaičių.

Kol kas valdžios pastangas pritraukti investicijų V. Titarenko vertina nepatenkinamai: „Kol kas visas darbas yra forumų organizavimas, investuotojų paieška. To nepakanka. Reikia sudaryti lanksčią aplinką, liberalesnę darbo rinką, paskolų sistemą – visa tai, apie ką mes kalbame jau penkerius metus.“

Andrius Sytas, Alfa.lt