Druskininkai taps pirmuoju kalnų kurortu Baltijos šalyse - Anglija.lt
 

Druskininkai taps pirmuoju kalnų kurortu Baltijos šalyse 

Daugelį metų Lietuvos kalnų slidinėjimo entuziastai bambėjo ant Lietuvos verslininkų. Latvijoje žiemą keltuvai jau praėjusį dešimtmetį veikė kone kiekvienoje gyvenvietėje tarp Siguldos ir Cėsio, o Lietuvoje slidinėjimo trasų rekonstrukcija ar statyba vyko vėžlio greičiu.

Dėl šios priežasties per Kalėdas, taip pat Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios ilgųjų savaitgalių dienomis daugiau nei 400 km nuo Vilniaus esančiuose Latvijos žiemos kurortuose knibždėte knibždėdavo lietuvių.

Vien tik nakvynė netoli trasų kainuoja nuo 200 Lt už naktį, todėl galima teigti, kad pastarąjį dešimtmetį tūkstančiai lietuviškų litų virsdavo latais ir nusėsdavo pas kaimynus.

Kai, pagaliau, įkandin Ignalinos Žiemos sporto centro po ilgų svarstymų pradėjo veikti Vilniaus, Birštono, Anykščių slidinėjimo centrai, visiems nosį nušluostė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Nors iš pradžių jo idėja pastatyti apskritus metus veikiantį slidinėjimo kurortą buvo laikyta kosmine, prasidėjus statyboms skeptikai nutilo, kai arena atvėrė duris 2011 m. rugpjūtį.

Latviai nenusimena

Latvijos aktorius ir verslininkas Juris Žagaras, tapęs Cėsio Žagarkalnio slidinėjimo centro krikštatėviu, ne kartą yra minėjęs: Latvijos slidinėjimo trasų instruktoriai per Lietuvos nepriklausomybės šventes nugriebia visą pelno grietinėlę. Kai kurie jų net lietuviškai pramoko per daugelį metų. Todėl apskritus metus veikianti Druskininkų sniego arena su modernia infrastruktūra (slidinėjimo mokykla, nuomos punktas, maitinimo įstaigos) tapo rimtu konkurentu. Dabar daugeliui lietuvaičių, išskyrus gyvenančius šiaurės Lietuvoje, dėl atstumo nebeapsimoka važinėti į Latviją.

Juris Žagaras pripažįsta, kad šiais metais Žagarkalnio slidinėjimo kurorto apyvarta sumažėjusi 30 proc. Tačiau dėl to kaltina ne lietuvius, pasistačiusius sniego areną, o nepalankius orus.

Net ir atsiradus Druskininkų arenai, J.Žagaras lieka optimistas: „Mūsų žmonės slidinėja vidutiniškai tris mėnesius per metus. Todėl, jei tik gali, mieliau renkasi gryną orą ir atviras Latvijos trasas.“

Jis negaili gerų žodžių turistams iš Lietuvos, kurių elgesys per pastaruosius metus labai pakito: „Anksčiau lietuviai slidinėdavo kaip pašėlę, nesilaikydami tvarkos, o dabar jų vietą užėmė estai. Malonu, kad pas mus atvyksta civilizuota, gerokai prakutusi Lietuvos slidininkų dalis, kuri žino, kaip elgtis trasoje.“

Siekdami konkuruoti su Lietuvos sniego arenomis, Žagarkalnio valdytojai pernai dar 10 metrų paaukštino ir 30 metrų pailgino trasą.

Druskininkai taps kalnų kurortu

Druskininkai, nespėję atsidžiaugti vienu stebuklu, jau ruošiasi nustebinti kitu. Sniego arenos direktorius Vytautas Žibūda prasitarė apie dar vieną ambicingą projektą – paversti Druskininkus kalnų kurortu su moderniais keltuvais. Projektas rengta konsultuojantis su Austrijos ir Šveicarijos kalnų įrangos gamintojais.

Ši, kol kas tik popieriuje egzistuojanti, idėja realybe gali virsti per 1,5 metų. Pasak mero, tetrūksta 10 mln. litų. Šių pinigų Druskininkų savivaldybė ieško labai intensyviai – kreiptasi net dėl ES paramos.

Planuojama pastatyti 6 atramas keltuvo trosui iškelti virš kurorto pušynų ir Nemuno vagos. Kalnų keltuvai turėtų tapti ne tik ekologiška miesto transporto priemone, bet ir savotiška kurorto apžvalgos aikštele. Turistai pakeliui iš Vandens parko į Sniego areną miestu ir gamta grožėsis iš 40 m aukščio.

Aukščiausias keltuvo taškas – paliktas laisvas žemės plotas tarp įėjimo į areną ir restorano „Aero Gallery“ automobilių aikštelės.

Miestas vysto ir kitus projektus, vienas jų - AERODIUM vėjo tunelio statybos. Čia pat, šalia arenos, aktyvaus turizmo mėgėjai jau šiais metais galės pajusti skrydžio jėgą.
Miesto meras taip pat planuoja pastatyti lygumų slidžių trasą, kurioje sniegas išliktų visus metus. Pasak mero, pritaikius modernias technologijas, tai įmanoma. Specialią dangą, paklotą ant žemės, galima šaldyti – juk trasai tereikia siauro žemės ruožo.

Taip pat modernia, tačiau kiek kitokia įranga, šaldoma ir uždaros Sniego arenos danga. Kaip šalčio nešėjas čia panaudotas etilengliukolis – ekologiška maistinė medžiaga, nekenkianti aplinkai.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

Daugelį metų Lietuvos kalnų slidinėjimo entuziastai bambėjo ant Lietuvos verslininkų. Latvijoje žiemą keltuvai jau praėjusį dešimtmetį veikė kone kiekvienoje gyvenvietėje tarp Siguldos ir Cėsio, o Lietuvoje slidinėjimo trasų rekonstrukcija ar statyba vyko vėžlio greičiu.

Dėl šios priežasties per Kalėdas, taip pat Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios ilgųjų savaitgalių dienomis daugiau nei 400 km nuo Vilniaus esančiuose Latvijos žiemos kurortuose knibždėte knibždėdavo lietuvių.

Vien tik nakvynė netoli trasų kainuoja nuo 200 Lt už naktį, todėl galima teigti, kad pastarąjį dešimtmetį tūkstančiai lietuviškų litų virsdavo latais ir nusėsdavo pas kaimynus.

Kai, pagaliau, įkandin Ignalinos Žiemos sporto centro po ilgų svarstymų pradėjo veikti Vilniaus, Birštono, Anykščių slidinėjimo centrai, visiems nosį nušluostė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Nors iš pradžių jo idėja pastatyti apskritus metus veikiantį slidinėjimo kurortą buvo laikyta kosmine, prasidėjus statyboms skeptikai nutilo, kai arena atvėrė duris 2011 m. rugpjūtį.

Latviai nenusimena

Latvijos aktorius ir verslininkas Juris Žagaras, tapęs Cėsio Žagarkalnio slidinėjimo centro krikštatėviu, ne kartą yra minėjęs: Latvijos slidinėjimo trasų instruktoriai per Lietuvos nepriklausomybės šventes nugriebia visą pelno grietinėlę. Kai kurie jų net lietuviškai pramoko per daugelį metų. Todėl apskritus metus veikianti Druskininkų sniego arena su modernia infrastruktūra (slidinėjimo mokykla, nuomos punktas, maitinimo įstaigos) tapo rimtu konkurentu. Dabar daugeliui lietuvaičių, išskyrus gyvenančius šiaurės Lietuvoje, dėl atstumo nebeapsimoka važinėti į Latviją.

Juris Žagaras pripažįsta, kad šiais metais Žagarkalnio slidinėjimo kurorto apyvarta sumažėjusi 30 proc. Tačiau dėl to kaltina ne lietuvius, pasistačiusius sniego areną, o nepalankius orus.

Net ir atsiradus Druskininkų arenai, J.Žagaras lieka optimistas: „Mūsų žmonės slidinėja vidutiniškai tris mėnesius per metus. Todėl, jei tik gali, mieliau renkasi gryną orą ir atviras Latvijos trasas.“

Jis negaili gerų žodžių turistams iš Lietuvos, kurių elgesys per pastaruosius metus labai pakito: „Anksčiau lietuviai slidinėdavo kaip pašėlę, nesilaikydami tvarkos, o dabar jų vietą užėmė estai. Malonu, kad pas mus atvyksta civilizuota, gerokai prakutusi Lietuvos slidininkų dalis, kuri žino, kaip elgtis trasoje.“

Siekdami konkuruoti su Lietuvos sniego arenomis, Žagarkalnio valdytojai pernai dar 10 metrų paaukštino ir 30 metrų pailgino trasą.

Druskininkai taps kalnų kurortu

Druskininkai, nespėję atsidžiaugti vienu stebuklu, jau ruošiasi nustebinti kitu. Sniego arenos direktorius Vytautas Žibūda prasitarė apie dar vieną ambicingą projektą – paversti Druskininkus kalnų kurortu su moderniais keltuvais. Projektas rengta konsultuojantis su Austrijos ir Šveicarijos kalnų įrangos gamintojais.

Ši, kol kas tik popieriuje egzistuojanti, idėja realybe gali virsti per 1,5 metų. Pasak mero, tetrūksta 10 mln. litų. Šių pinigų Druskininkų savivaldybė ieško labai intensyviai – kreiptasi net dėl ES paramos.

Planuojama pastatyti 6 atramas keltuvo trosui iškelti virš kurorto pušynų ir Nemuno vagos. Kalnų keltuvai turėtų tapti ne tik ekologiška miesto transporto priemone, bet ir savotiška kurorto apžvalgos aikštele. Turistai pakeliui iš Vandens parko į Sniego areną miestu ir gamta grožėsis iš 40 m aukščio.

Aukščiausias keltuvo taškas – paliktas laisvas žemės plotas tarp įėjimo į areną ir restorano „Aero Gallery“ automobilių aikštelės.

Miestas vysto ir kitus projektus, vienas jų - AERODIUM vėjo tunelio statybos. Čia pat, šalia arenos, aktyvaus turizmo mėgėjai jau šiais metais galės pajusti skrydžio jėgą.
Miesto meras taip pat planuoja pastatyti lygumų slidžių trasą, kurioje sniegas išliktų visus metus. Pasak mero, pritaikius modernias technologijas, tai įmanoma. Specialią dangą, paklotą ant žemės, galima šaldyti – juk trasai tereikia siauro žemės ruožo.

Taip pat modernia, tačiau kiek kitokia įranga, šaldoma ir uždaros Sniego arenos danga. Kaip šalčio nešėjas čia panaudotas etilengliukolis – ekologiška maistinė medžiaga, nekenkianti aplinkai.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: