Dubline pirmadienį prasideda 12 dienų truksianti konferencija dėl kasetinių bombų uždraudimo, kuriam pritaria daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.

Į Airijos sostinę suvažiavo pasiuntiniai iš maždaug 100 šalių, o aktyvistai sako, kad dėl pasaulinio draudimo galima susitarti "dabar arba niekada".

Tačiau kelios šalys, kurios gamina ar naudoja kasetines bombas, konkrečiai - JAV, Kinija, Rusija, Indija, Pakistanas ir Izraelis, nepritaria tokios sutarties pasirašymui.

Šios šalys teigia, kad kasetinės bombos būtinos kai kuriems kovos uždaviniams spręsti. Jų atstovai nedalyvaus konferencijoje.

Kai kurios valstybės, dalyvaujančios šio forumo darbe, ketina padaryti sutarties pataisas. Tai - Britanija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Nyderlandai, Švedija ir Šveicarija.

Derybų, vykstančių Dublino stadione "Croke Park Gaelic", tikslas yra pasiekti platų susitarimą, kuriuo jį pasirašiusioms šalims būtų visiškai uždrausta naudoti, gaminti ir kaupti kasetines bombas.

Organizacijų grupės "Cluster Munitions Coalition" (CMC) vadovė Grethe Ostern sakė, kad toks susitarimas būtinas norint išvengti tolesnių kančių.

"Vyriausybės apie kasetinių bombų pavojus kalbėjo daug metų. Tolesnis delsimas reiškia tolesnius paprastų žmonių sužeidimus ir mirties atvejus. Turime unikalią progą Dubline uždrausti kasetines bombas - dabar arba niekada", - sakė ji.

Popiežius Benediktas XVI per savo vizitą į Genują savaitgalį irgi paragino uždrausti naudoti kasetines bombas.

"Tikiuosi, kad dalyviai priims tvirtą ir patikimą tarptautinį susitarimą, - sakė Benediktas XVI. - Būtina ištaisyti praeities klaidas ir neleisti joms pasikartoti ateityje. Aš meldžiuosi už kasetinių bombų aukas, už jų šeimas ir už tuos, kas dalyvaus konferencijoje".

Humanitarinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kasetinės bombos daro didelę žalą taikiems gyventojams.

Kasetinius šaudmenis - aviacines bombas ir artilerijos sviedinius - sudaro išmušimo užtaisas ir šimtai sprogių mažų kovinių dalių, kurios pasklinda po didelę teritoriją.

Anaiptol ne visos jos susprogsta nuo smūgio. Neretai jos išlieka kovinės būklės daug metų, keldamos grėsmę taikiems gyventojams.

Sutarties projekte šalys įpareigojamos niekada nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nesaugoti ir neperkėlinėti kasetinių šaudmenų, taip pat - nepadėti kitiems dalyvauti tokioje veikloje, jų neskatinti ir neversti.

Susitarimą pasirašiusios šalys per šešerius metus turėtų sunaikinti savo kasetinių šaudmenų atsargas.

Tekste taip pat yra nuostatų dėl tokių ginklų aukų socialinio aprūpinimo ir dėl jais "užterštų" teritorijų valymo.

Tačiau kai kurios valstybės, ypač - Didžioji Britanija, norėtų sušvelninti susitarimo tekstą, nurodo CMC.

Per konferenciją Dubline, kuri vyksta po susitikimų Limoje, Vienoje ir Velingtone, norima parengti susitarimo tekstą, kuris būtų pasirašytas gruodžio 2-3 dienomis Osle. Jį pasirašiusios šalys tada dar turės ratifikuoti sutartį.

Airijos naujasis užsienio reikalų ministras Michealas Martinas, kuris turi pradėti konferenciją, sakė, jog jo vyriausybė yra pasižadėjusi siekti visiško uždraudimo.

Tačiau jei tai būtų neįmanoma, Airija sieks susitarimo dėl "skubaus įšaldymo", pridūrė jis.

Šis procesas, kurį 2007 metų vasarį pradėjo Norvegija, vyksta taip pat kaip ir istorinis 1997 metų Otavos sutartyje numatytas priešpėstinių minų draudimas - jis vykdomas ne Jungtinėse Tautose (JT), kad būtų išvengta veto ir kad sutartis būtų sudaryta greičiau.

1999 metais Kosove ir 2003 metais Irake kasetiniai šaudmenys pareikalavo daugiau civilių gyventojų gyvybių nei bet kokie kiti ginklai.

Kasetiniais šaudmenimis apginkluotos daugelio šalių armijos, ir jie ne kartą buvo naudojami kariniuose konfliktuose. 2006 metų vasarą jas Pietų Libane aktyviai naudojo Izraelis, ir per metus po ugnies nutraukimo dėl jų žuvo daugiau kaip 200 civilių gyventojų, nurodo CMC.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.