Dukrą praradusi emigrantė: Lietuvai nerūpi jos mažieji piliečiai 

Vaikus praradusių mamų istorijos virpina širdis, o jų ryžtas kovoti siekiant juos atgauti atrodo neįtikėtinas. Tačiau ar Lietuvos valdžia daro viską, kad padėtų mažuosius Lietuvos piliečius sugrąžinti į tėvynę?

Lapkričio 3-osios posėdis paskelbė galutinį, Jungtinėje Karalystėje jau nebeskundžiamą, sprendimą: Alės dukra turi likti gyventi pas globėjus. Motinai tai buvo lemtinga diena, tačiau ją sukrėtė ne tik teismo sprendimas.

„Kam reikėjo prašyti leidimo dalyvauti teismo posėdyje, jei į jį neatvykstama ir net nepranešama apie tai?“, – ne juokais įsižeidęs kalbėjo Jungtinės Karalystės teisėjas, kai Lietuvos ambasados atstovas G. Venckaitis taip ir nepasirodė apeliacinio teismo posėdyje.

Posėdyje Alė prašė, kad teismas leistų apskųsti JK Šeimos teismo sprendimą negrąžinti jai dukters, kuri buvo iš jos paimta prieš šešerius metus.

„Anglai buvo pasibaisėję tokia Lietuvos valstybės nepagarba teismui. Kiek vėliau G. Venckaitis man parašė, kad buvo nuvykęs į teismą, sutiko teisėjus ir žino sprendimą. Paklaustas, kokius teisėjus jis buvo sutikęs, sakė, kad tuos, kurie nagrinėjo mano bylą, bet mano bylą nagrinėjo tik vienas teisėjas“, – teigia Alė.

Moteris parašė laišką ir gavo jos bylą nagrinėjusio teisėjo atsakymą, kad niekas iš Lietuvos ambasados su juo nebuvo susisiekęs.

„Nors ambasados darbuotojo dalyvavimas yra formalumas, tačiau tai savotiškai drausmina teisėjus. Nenoriu pasakyti, kad, jeigu ambasados atstovas būtų atėjęs į posėdį, sprendimas būtų buvęs kitoks, tikrai ne, tačiau jo nedalyvavimas buvo akibrokštas ir teismui, ir man“, – neslepia pasipiktinimo Alė ir prisipažįsta apie šį atvejį informavusi Prezidentūrą.

„Tegu žino, kokie žmonės dirba ambasadoje. Juk ambasada šioje byloje dalyvavo oficialaus stebėtojo teisėmis ir atstovavo Lietuvos valstybei“, – sako moteris.

Dukrą prarado dėl alkoholio

Jungtinės Karalystės Vaikų tarnyba tuomet septynmetę Alės dukrelę į savo globą paėmė prieš daugiau kaip šešerius metus.

„Priežastis – mano alkoholizmas. Šią problemą pripažinau pati ir iš karto pradėjau ją spręsti: lankiau terapijos grupes, gydžiausi pas psichoterapeutą. Nuo 2009 m. birželio 15 dienos esu visiškai blaivi ir labai tuo džiaugiuosi“, – prisipažįsta Alė.
2010 m pradžioje teismo ekspertė pateikė išvadą, kad Alės dukrą galima grąžinti namo, bet atlikus plaukų testą ir radus alkoholio pėdsakų, kilo įtarimų, kad Alė paslapčia išgėrinėja, tad teismas nusprendė mergaitę palikti pas globėją.

„Tada socialinė darbuotoja pasakė mano dukteriai, kad ji negrįš namo, nes mama vis geria. Taip mano dukra buvo nuteikta prieš mane. Nors vėliau teismas pripažino, kad plaukų testai dėl alkoholio kiekio yra nepatikimi, išvada jau buvo pavėluota. Mano dukrelė vis kartojo, kad nori likti gyventi su globėja. Gerai tik tiek, kad buvo atsisakyta planų ją atiduoti įvaikinimui, tai nors retkarčiais galiu ją pamatyti,“ – sako Alė.

Tiesa, net dabar, po galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, ji neketina sėdėti sudėjusi rankų ir nepraranda vilties susigrąžinti dukrą. Moteris išsiaiškino, kad praėjus pusei metų nuo sprendimo suteikti globą, ji vėl gali kreiptis su prašymu, kad globa būtų nutraukta.

„Manau taip ir padaryti. Nes šiame procese neturėjau advokato – pajamos buvo keliais svarais per didelės, kad Legal Aid (teisinė pagalba) skirtų finansavimą advokatui. Dabar mano situacija pasikeitusi, nes auginu mažą vaikelį ir Legal Aid turėtų suteikti finansavimą automatiškai“.

Pasigedo Lietuvos valdžios užtarimo

Alės nuomone, Lietuvos valstybė nepakankamai rūpinasi, kad jos mažieji piliečiai būtų apginti ir išsaugoti Lietuvai.

„Pirmą kartą į LR ambasadą Londone kreipiausi dar 2009 m. Susitikau su vienu iš darbuotojų, pradėjau pasakoti savo istoriją, o jis ir sako: "žinote, kiek tokių kreipiasi pas mus? Nieko padėti negalim". Gal tuo metu jie nedaug žinojo apie tai, gal jiems buvo neaišku“, – svarsto Alė.

Motinos nuomone, Lietuvos vyriausybės pastangų ir pozicijos ypač pritrūko tada, kai Lietuvoje gyvenanti jos sesuo priėmė auginti mergaitę.

„Pagal profesiją ji psichologė, baigė globos kursus, būtų paėmusi mano dukrą auginti, tačiau nebuvo aktyvios pozicijos iš Vyriausybės, reikalaujant, kad mergaitė būtų grąžinta į Lietuvą“, – prisimena Alė.

Tiesa, š.m. gegužės mėnesį 17 LR Seimo narių laišku kreipėsi į Jungtinės Karalystės Lordų Rūmus reikalaudami, kad byla būtų perduota Lietuvai. Jie kaltino Didžiąją Britaniją pažeidus Vienos konvenciją, nes apie mūsų šalies pilietės perdavimą globai nebuvo pranešta Lietuvos konsului.

Šiuo metu Alės dukrai jau 14 metų. Su mama ji susitinka 8 kartus per metus, dalyvaujant socialinei darbuotojai. Mergaitė nebekalba lietuviškai ir jai jau ruošiami dokumentai suteikti Britanijos pilietybę.

„Nuo sausio mėnesio pradėsiu rūpintis nauju procesu ir vėl kreipsiuosi dėl globos panaikinimo. Skirtumas tas, kad Lietuvos ambasadai turbūt vargintis jau nebereikės, nes mano dukra jau bus britų pilietė. Kokia našta nukris nuo Lietuvos valdininkų kupros – nebereikės vargti dėl bent vieno savo piliečio.“

Teisminiams procesams ambasada įtakos daryti negali

Anglija.lt kreipėsi į LR ambasadą Londone su klausimu, kiek ambasada realiai gali padėti tėvams, kurių vaikai yra paimti socialinei globai. LR ambasados atsakyme teigiama:

„LR piliečiai, susidūrę su problemomis dėl vaikų globos, visuomet gali kreiptis į ambasadą patarimo. Dažniausiai patariame geranoriškai bendradarbiauti su JK Vaikų teisės priežiūros tarnybomis, o tokiais atvejais, kai byla pasiekia teismą – pasikliauti profesionalia teisine pagalba – samdyti advokatą (nesant finansinėms galimybėms – JK, kaip ir visos teisinės valstybės, paskiria profesionalų gynėją už valstybines lėšas).

Svarbu suprasti, jog teisminiams procesams ambasada negali daryti jokios įtakos. Tai apsprendžia tarptautiniai susitarimai – Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ir kiti tarptautinės teisės aktai. Taip pat, vadovaujantis Konsulinio statuto nuostatomis, negalime būti besikreipiančio asmens gynėju ar teisiniu atstovu. Teismo pasėdžiose galime dalyvauti išimtinai tik stebėtojo teisėmis.

Alės byla JK teismuose nagrinėjama jau keletą metų, ambasados darbuotojai stebėjo ankstesnius jos posėdžius. Į pastarąjį teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių ambasados darbuotojas neturėjo galimybės atvykti laiku. Dėl to apgailestaujame, tačiau, kaip ir minėjome, ambasados atstovo dalyvavimas ar nedalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių ir įtakos teismo sprendimams.“

Latvijos vadovai gina savo šalies pilietę

Vasaros pabaigoje Anglija.lt pasakojo apie latvę Lailą Brice, kovojančią dėl dukros jau daugiau kaip penkerius metus. Spalio 28 d. įvyko teismo posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas perduoti mergaitę įvaikinimui.

Tačiau motina neketina pasiduoti – ji planuoja kreiptis į Europos teisines institucijas. Stiprybės jai suteikia ne tik noras susigrąžinti dukrą, bet ir ryžtinga Latvijos valdžios pozicija.

Prieš porą mėnesių savo palaikymą mergaitės motinai viešai pareiškė Latvijos prezidentas bei teisingumo ministras, o Seimas į darbotvarkę įtraukė įstatymo projektą dėl iš šeimų paimtų ir svetimtaučiams įvaikinti atiduotų latvių vaikų sugrąžinimo į Latviją.

Deja, nei ryžtinga motinos kova už dukrą, nei aukščiausių Latvijos valdžios atstovų pozicija Britanijos teismui jokio poveikio neturėjo.

Alės pavardė ir jos dukters vardas Anglija.lt žinomi, tačiau neminimi dėl juridinių priežasčių, mat ši byla iki šiol nėra baigta ir teismai dar vyksta.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

Vaikus praradusių mamų istorijos virpina širdis, o jų ryžtas kovoti siekiant juos atgauti atrodo neįtikėtinas. Tačiau ar Lietuvos valdžia daro viską, kad padėtų mažuosius Lietuvos piliečius sugrąžinti į tėvynę?

Lapkričio 3-osios posėdis paskelbė galutinį, Jungtinėje Karalystėje jau nebeskundžiamą, sprendimą: Alės dukra turi likti gyventi pas globėjus. Motinai tai buvo lemtinga diena, tačiau ją sukrėtė ne tik teismo sprendimas.

„Kam reikėjo prašyti leidimo dalyvauti teismo posėdyje, jei į jį neatvykstama ir net nepranešama apie tai?“, – ne juokais įsižeidęs kalbėjo Jungtinės Karalystės teisėjas, kai Lietuvos ambasados atstovas G. Venckaitis taip ir nepasirodė apeliacinio teismo posėdyje.

Posėdyje Alė prašė, kad teismas leistų apskųsti JK Šeimos teismo sprendimą negrąžinti jai dukters, kuri buvo iš jos paimta prieš šešerius metus.

„Anglai buvo pasibaisėję tokia Lietuvos valstybės nepagarba teismui. Kiek vėliau G. Venckaitis man parašė, kad buvo nuvykęs į teismą, sutiko teisėjus ir žino sprendimą. Paklaustas, kokius teisėjus jis buvo sutikęs, sakė, kad tuos, kurie nagrinėjo mano bylą, bet mano bylą nagrinėjo tik vienas teisėjas“, – teigia Alė.

Moteris parašė laišką ir gavo jos bylą nagrinėjusio teisėjo atsakymą, kad niekas iš Lietuvos ambasados su juo nebuvo susisiekęs.

„Nors ambasados darbuotojo dalyvavimas yra formalumas, tačiau tai savotiškai drausmina teisėjus. Nenoriu pasakyti, kad, jeigu ambasados atstovas būtų atėjęs į posėdį, sprendimas būtų buvęs kitoks, tikrai ne, tačiau jo nedalyvavimas buvo akibrokštas ir teismui, ir man“, – neslepia pasipiktinimo Alė ir prisipažįsta apie šį atvejį informavusi Prezidentūrą.

„Tegu žino, kokie žmonės dirba ambasadoje. Juk ambasada šioje byloje dalyvavo oficialaus stebėtojo teisėmis ir atstovavo Lietuvos valstybei“, – sako moteris.

Dukrą prarado dėl alkoholio

Jungtinės Karalystės Vaikų tarnyba tuomet septynmetę Alės dukrelę į savo globą paėmė prieš daugiau kaip šešerius metus.

„Priežastis – mano alkoholizmas. Šią problemą pripažinau pati ir iš karto pradėjau ją spręsti: lankiau terapijos grupes, gydžiausi pas psichoterapeutą. Nuo 2009 m. birželio 15 dienos esu visiškai blaivi ir labai tuo džiaugiuosi“, – prisipažįsta Alė.
2010 m pradžioje teismo ekspertė pateikė išvadą, kad Alės dukrą galima grąžinti namo, bet atlikus plaukų testą ir radus alkoholio pėdsakų, kilo įtarimų, kad Alė paslapčia išgėrinėja, tad teismas nusprendė mergaitę palikti pas globėją.

„Tada socialinė darbuotoja pasakė mano dukteriai, kad ji negrįš namo, nes mama vis geria. Taip mano dukra buvo nuteikta prieš mane. Nors vėliau teismas pripažino, kad plaukų testai dėl alkoholio kiekio yra nepatikimi, išvada jau buvo pavėluota. Mano dukrelė vis kartojo, kad nori likti gyventi su globėja. Gerai tik tiek, kad buvo atsisakyta planų ją atiduoti įvaikinimui, tai nors retkarčiais galiu ją pamatyti,“ – sako Alė.

Tiesa, net dabar, po galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, ji neketina sėdėti sudėjusi rankų ir nepraranda vilties susigrąžinti dukrą. Moteris išsiaiškino, kad praėjus pusei metų nuo sprendimo suteikti globą, ji vėl gali kreiptis su prašymu, kad globa būtų nutraukta.

„Manau taip ir padaryti. Nes šiame procese neturėjau advokato – pajamos buvo keliais svarais per didelės, kad Legal Aid (teisinė pagalba) skirtų finansavimą advokatui. Dabar mano situacija pasikeitusi, nes auginu mažą vaikelį ir Legal Aid turėtų suteikti finansavimą automatiškai“.

Pasigedo Lietuvos valdžios užtarimo

Alės nuomone, Lietuvos valstybė nepakankamai rūpinasi, kad jos mažieji piliečiai būtų apginti ir išsaugoti Lietuvai.

„Pirmą kartą į LR ambasadą Londone kreipiausi dar 2009 m. Susitikau su vienu iš darbuotojų, pradėjau pasakoti savo istoriją, o jis ir sako: "žinote, kiek tokių kreipiasi pas mus? Nieko padėti negalim". Gal tuo metu jie nedaug žinojo apie tai, gal jiems buvo neaišku“, – svarsto Alė.

Motinos nuomone, Lietuvos vyriausybės pastangų ir pozicijos ypač pritrūko tada, kai Lietuvoje gyvenanti jos sesuo priėmė auginti mergaitę.

„Pagal profesiją ji psichologė, baigė globos kursus, būtų paėmusi mano dukrą auginti, tačiau nebuvo aktyvios pozicijos iš Vyriausybės, reikalaujant, kad mergaitė būtų grąžinta į Lietuvą“, – prisimena Alė.

Tiesa, š.m. gegužės mėnesį 17 LR Seimo narių laišku kreipėsi į Jungtinės Karalystės Lordų Rūmus reikalaudami, kad byla būtų perduota Lietuvai. Jie kaltino Didžiąją Britaniją pažeidus Vienos konvenciją, nes apie mūsų šalies pilietės perdavimą globai nebuvo pranešta Lietuvos konsului.

Šiuo metu Alės dukrai jau 14 metų. Su mama ji susitinka 8 kartus per metus, dalyvaujant socialinei darbuotojai. Mergaitė nebekalba lietuviškai ir jai jau ruošiami dokumentai suteikti Britanijos pilietybę.

„Nuo sausio mėnesio pradėsiu rūpintis nauju procesu ir vėl kreipsiuosi dėl globos panaikinimo. Skirtumas tas, kad Lietuvos ambasadai turbūt vargintis jau nebereikės, nes mano dukra jau bus britų pilietė. Kokia našta nukris nuo Lietuvos valdininkų kupros – nebereikės vargti dėl bent vieno savo piliečio.“

Teisminiams procesams ambasada įtakos daryti negali

Anglija.lt kreipėsi į LR ambasadą Londone su klausimu, kiek ambasada realiai gali padėti tėvams, kurių vaikai yra paimti socialinei globai. LR ambasados atsakyme teigiama:

„LR piliečiai, susidūrę su problemomis dėl vaikų globos, visuomet gali kreiptis į ambasadą patarimo. Dažniausiai patariame geranoriškai bendradarbiauti su JK Vaikų teisės priežiūros tarnybomis, o tokiais atvejais, kai byla pasiekia teismą – pasikliauti profesionalia teisine pagalba – samdyti advokatą (nesant finansinėms galimybėms – JK, kaip ir visos teisinės valstybės, paskiria profesionalų gynėją už valstybines lėšas).

Svarbu suprasti, jog teisminiams procesams ambasada negali daryti jokios įtakos. Tai apsprendžia tarptautiniai susitarimai – Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ir kiti tarptautinės teisės aktai. Taip pat, vadovaujantis Konsulinio statuto nuostatomis, negalime būti besikreipiančio asmens gynėju ar teisiniu atstovu. Teismo pasėdžiose galime dalyvauti išimtinai tik stebėtojo teisėmis.

Alės byla JK teismuose nagrinėjama jau keletą metų, ambasados darbuotojai stebėjo ankstesnius jos posėdžius. Į pastarąjį teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių ambasados darbuotojas neturėjo galimybės atvykti laiku. Dėl to apgailestaujame, tačiau, kaip ir minėjome, ambasados atstovo dalyvavimas ar nedalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių ir įtakos teismo sprendimams.“

Latvijos vadovai gina savo šalies pilietę

Vasaros pabaigoje Anglija.lt pasakojo apie latvę Lailą Brice, kovojančią dėl dukros jau daugiau kaip penkerius metus. Spalio 28 d. įvyko teismo posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas perduoti mergaitę įvaikinimui.

Tačiau motina neketina pasiduoti – ji planuoja kreiptis į Europos teisines institucijas. Stiprybės jai suteikia ne tik noras susigrąžinti dukrą, bet ir ryžtinga Latvijos valdžios pozicija.

Prieš porą mėnesių savo palaikymą mergaitės motinai viešai pareiškė Latvijos prezidentas bei teisingumo ministras, o Seimas į darbotvarkę įtraukė įstatymo projektą dėl iš šeimų paimtų ir svetimtaučiams įvaikinti atiduotų latvių vaikų sugrąžinimo į Latviją.

Deja, nei ryžtinga motinos kova už dukrą, nei aukščiausių Latvijos valdžios atstovų pozicija Britanijos teismui jokio poveikio neturėjo.

Alės pavardė ir jos dukters vardas Anglija.lt žinomi, tačiau neminimi dėl juridinių priežasčių, mat ši byla iki šiol nėra baigta ir teismai dar vyksta.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: