Ramunė Rubinaitė
Anglija.lt
Kol Seime dar vyksta debatai ir siūlymai vetuoti pirmadienį priimtą dvigubos pilietybės įstatymo redakciją, Londone gyvenantys lietuviai kelia nykščius aukštyn dėl galimybės turėti du pasus.
„Galimybę turėti dvigubą pilietybę vertinu tik teigiamai. Yra svarbu duoti naujai lietuvių emigracijos bangai galimybę pilnai įstoti į britų visuomenę, bet taip pat neatstumti jos nuo Lietuvos“, – sako lietuvių bendruomenės aktyvistas, teisininkas Kąstytis Baublys. K.Baublys gimė Lietuvoje, tačiau jau beveik šešiasdešimt metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. „Britų pilietybę gavau būdamas gimnazistu, o Lietuvos pilietybę gavau prieš kelerius metus, įrodęs, jog mano tėvai buvo lietuviai. Dviguba pilietybė man nesudaro jokių politinių, ideologinių ar psichologinių problemų“, – pasakoja K.Baublys.
Svarbu mažinti įtampą tarp lietuvių
Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė taip pat džiaugiasi įstatymo pataisomis: „Įstatymą vertinu teigiamai ir kartu su kitų kraštų bendruomenėmis džiaugiuosi, kad išeivijos balsas buvo išgirstas ir pagaliau dvigubos pilietybės pataisos įteisintos. Mūsų tauta nėra skaitlinga, daugelis dėl įvairių priežasčių pasklidę po pasaulį. Labai svarbu atitaisyti klaidas emigrantų vaikų atžvilgiu, išlaikyti ryšį su tautiečiais, sumažinti įtampą tarp lietuvių svetur ir namuose“, – sako Ž.Ilgūnaitė.
Ilgai Lietuvos Seime užsitęsusias dvigubos pilietybės pataisas moteris vertina kaip parlamentarų nekompetenciją: „Sunku suvokti, kokios to vilkinimo priežastys. Sakyčiau, gal paprasčiausia nekompetencija, nesugebėjimas suvokti laikmečio iššūkių ir įvertinti situacijos“.
Vaikų ryšys su Lietuva
Lituanistinės mokyklos „Rasa“ direktorius Rimas Gudaitis įsitikinęs, jog galimybė būti dviejų valstybių piliečiais yra vienintelis būdas migrantų vaikams išlaikyti ryšius su Lietuva. Pasak vyro, dauguma užsienyje augančių ir į naujas kultūras besiintegruojančių vaikų norės ir sieks turėti vietinę pilietybę, todėl tik dvigubos pilietybės galimybė leis šiems vaikams neatsisakyti būti Lietuvos piliečiais: „Vaikai čia auga, jie čia ir liks. Jeigu jie negalės būti ir Britanijos piliečiais, jie pasirinks būti tik Britanijos piliečiais“, – mano lituanistinės mokyklos direktorius. R.Gudaitis Londone gyvena jau dešimt metų ir, esant galimybei turėti dvigubą pilietybę, vyras ketina ja pasinaudoti: „Aš esu ir būsiu lietuvis, tačiau jau daug metų gyvenu Londone, čia leidžiu šaknis. Jei galiu turėti dvi pilietybes, kodėl neturėti?“, – svarsto vyras.
Dviguba pilietybė – konstitucinis pažeidimas
Lietuvoje gyvenantis politologas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas prieštarauja visų šių migrantų nuomonei ir siūlo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymo pataisą. Svarbiausias politologo argumentas – dviguba pilietybė pažeidžia LR Konstituciją, todėl D.Žalimas tikisi, jog Konstitucinis Teismas šiam įstatymui nepritars. Paklaustas, ar, jo nuomone, piliečių referendumas būtų tinkama išeitis šiai problemai išspręsti, D.Žalimas sako, jog referendumas nėra reikalingas: „Pilietybė – tai žmogaus ištikimybė valstybei, jo lojalumas. Jei žmogus sąmoningai pasirenka kitos valstybės pilietybę, nesuprantu kodėl jam turėtų būti išsaugota Lietuvos pilietybė?
Nesutinku, kad būtų liberalizuojama iki tokio laipsnio. Europos Sąjungoje vyksta laisvas asmenų ir prekių judėjimas, todėl žmonės gali sėkmingai integruotis ir neturėdami kitos šalies pilietybės. Jie pilnavertiškai negali dalyvauti tik politiniame gyvenime“, – mąsto D.Žalimas. Politologo nuomone, jei Lietuvos pilietis nusprendžia tapti kitos valstybės piliečiu, išsaugota turėtų būti tik galimybė susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kuomet naujos pilietybės atsisakęs žmogus galėtų vėl tapti Lietuvos piliečiu.
Britiško paso į lietuvišką nekeistų
Vis tik politinis integravimasis lietuvių migrantams arba jų atžaloms taip pat tampa svarbus. Viktoras Čepononis su žmona Tatjana prieš kelerius metus tapo Didžiosios Britanijos piliečiais. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko šeima priėmė Britanijos pilietybę – jų sūnus Tomas norėjo stoti į britų karo mokyklą. Kadangi tuo metu vaikinui buvo šešiolika metų, jo pilietybė priklausė nuo jo tėvų pilietybės, nes pats asmuo apsispręti gali tik sulaukęs aštuoniolikos metų. Šiandien Tomas Čepononis sako, jog Britiško paso į lietuvišką nekeistų, nes gyvenant Didžiojoje Britanijoje naudinga būti šios šalies piliečiu. Tačiau vaikinas pripažįsta, jog jeigu jis ir jo tėvai būtų galėję išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, šeima nebūtų jos atsisakiusi.
Komentarai
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė spaudos konferencijoje Seime skundėsi, kad diskriminuojama grupė lietuvių, kurie Lietuvai turi būti „ypatingai svarbūs“ – tie, kurie išvyko iš Lietuvos, tačiau nenutraukė su ja saitų, kurie domisi Lietuvos reikalais ir kurių vaikai grįžta į Lietuvą atostogų. „Jeigu kas nors grįš į Lietuvą dirbti ir jai padėti, tai yra šita grupė žmonių“.O kas trukdo jiems grįžti ir dirbti Lietuvos labui.. / bet kai jus turėsit dviguba , tai mes čia esantys , kurie turės viena būsim diskriminuojami. Paklausta, kas verčia priimti kitos šalies pilietybę, jeigu taip norima išlaikyti ryšius su Lietuva, ir kodėl negalima atsisakyti tos antrosios pilietybės vardan to, kad būtų išsaugota Lietuvos, PLB pirmininkė prisipažino, kad taip elgiamasi dėl praktinių sumetimų. Labai patogu turėti dvi žmonas, meilužę du vyrus , dvi tėvynes„Tai nėra palanku. Atsisakius tos šalies pilietybės mes netektumėme lengvatų, kurios gyvenant ir dirbant toje šalyje mums labai svarbios“, - aiškino ji. „Mes išvažiavome būdami lietuviais, ir norime pasilikti lietuviais“. Tai ir būkit , dirbkite, mylėkit bet nebūtinai lysti į seimą...
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai negalėjo pateikti bent apytikslių skaičių, kiek žmonių pagal jų siūlomą įstatymo papildymą galėtų pretenduoti į dvigubą pilietybę. „Informacijos šiuo klausimu nėra, tačiau tai vis dar tilptų į sąvoką „atskiri atvejai“. Įdomu kam jie atstovauja gal tik nedidelei grupei žmonių? Gal tegu suskaičiuoja ir paaiškina kas gaus ar tik lietuvių kilmės, kiek ne lietuvių kilmės,. kur jie gyvena?
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems ir ištremtiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams / bėgo nuo karo, buvo ne savo vale išvesti, manau tikrai žmonės verti , bet tai jau galioja/
Ar aš turiu teisę reikalauti antros pilietybės, kištis į Lietuvos gyvenimą tie kurie turi kitos šalies pilietybę? Manau, kad ne. Esu giliai įsitikinęs, jog tvarkyti Lietuvą, balsuoti rinkimuose, turėti Lietuvos pilietybę gali tik žmonės, gyvenantys Lietuvoje - tikrieji jos piliečiai.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių. Čia manau neteisingai, kuo šitie geresni už tos kurie išvyko po 1990 kovo 11 . Ypač kurie paliko Lietuvą tarp 1919 metų sausio 9 - 1940 ,išvyko laimės ieškoti, kas į naują tėvynę Palestiną, kas į JAV...Tegu atsisako JAV, Izraelio ir gauna Lietuvos. O dabar nori sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu...
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams bėgo nuo karo, tremties. Bet bėgo, manau nelabai teisingai turėti dvigubą...
Toliau lyg ir nieko:
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims. Manu teisingai šitie žmonės negalėjo išreikšti savo valios. Juos trėmė, žudė tai buvo Lietuvos piliečiai: lietuviai, žydai, lenkai...
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę. Gal ir nieko...
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.Bet čia visiem nusispjauti į mūsų emigrantus-išeivius po 1990 kovo 11, nes šioje atkarpoja nėra žydelių. Tai galim matyti iš kelių eilučių iš posėdžio: A.Ažubalis savo pareiškimą pradėjo retoriškai – esą „visi ir taip žino”, kam šis įstatymas labiausiai reikalingas. Frakcijoje stojus įtemptai tylai, pirmasis atsikvošėjo jos seniūnas Jurgis Razma ir paprašė ministro vis dėlto detaliau paaiškinti, ką jis turi galvoje. Tuomet A.Ažubalis ir išaiškino, kad labiausiai šį įstatymą į priekį stumia iš Lietuvos kilę žydai. Be to, politikas leido suprasti, kad tuo būdu jie greičiausiai tikisi lengviau atgauti čia turėtą nuosavybę. Kai kurie frakcijos nariai ėmė bendražygiui prieštarauti ir stebėtis jo atradimu. Tačiau labiausiai tokiais pareiškimais pasipiktino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę.
Ne dvigubai Lietuvos pilietybei!
Tik tai, kas numatyta Lietuvos Konstitucijoje. Jokių išimčių kam nors negali būti. Visi buvę Lietuvos piliečiai ir lietuvių kilmės žmones yra Lietuvai vienodai brangūs ir laukiami Lietuvoje.
Lietuviai, Lietuvos piliečiai, kurie išvykot ir turite Lietuvos Respublikos pasus, neatsižadėkit Lietuvos pilietybės!
Kol kas dar tamsa, bet bus ir rytas! Kaip sakė mūsų Maironis, „Aušra naujos gadynės teka, nušvis ir saulės spinduliai ...“
Kodėl ”Ne dvigubai Lietuvos pilietybei!“?
Dvigubos pilietybės masinis įteisinimas nepriimtinas dėl moralinių, politinių, teisinių ir socialinių priežasčių. Įteisinus dvigubą pilietybę rastųsi dvi nelygiaverčių Lietuvos piliečių kategorijos: asmenys, nuolatos vykdantys Valstybės piliečio pareigas, ir asmenys, faktiškai besinaudojantys tik Valstybės piliečio teisėmis.
Antrąją, „atsarginę“, Lietuvos pilietybę turintys asmenys išsaugotų politines teises, tarp jų – balsavimo teisę. Tokios teisės turėjimas reikštų, kad svarbiausius Valstybės gyvenimo klausimus spręstų ir sprendžiamojo balso teisę turėtų ne tik joje nuolatos gyvenantys piliečiai, bet su Valstybe menkai susiję, realiai jai niekuo neįsipareigoję ir nuo jos reikalų faktiškai atitrūkę asmenys.
Juridiškai įtvirtinus dvigubą pilietybę, būtų šiurkščiai pažeisti pamatiniai teisinės Valstybės principai. Būtų neįmanoma realiai įgyvendinti visų piliečių lygiateisiškumo principo, nes tokį lygiateisiškumą būtų įmanoma laiduoti tik nepagrįstai privilegijuojant kitos šalies pilietybę turinčius asmenis. Teisės, kuriomis naudotųsi piliečio pareigų nevykdantys asmenys, galėtų egzistuoti ir būti įgyvendinamos tik kaip nepelnytos privilegijos, diskriminuojančios šalyje nuolat gyvenančius ir visas pareigas Valstybei vykdančius piliečius.
Tokios įstatymo pataisos, kurias priėmė Seimas 2010.11.04, reiškia, kad dviguba Lietuvos Valstybės pilietybė taps masiniu reiškiniu. O tai pragaištinga Tautos ir Valstybės ilgalaikių interesų požiūriu.
Ką siūlome
Laikytis Lietuvos Konstitucijos ir atsisakyti dvigubos pilietybės masinio įteisinimo.
Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“: lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas.
„Lietuvio pažymėjimas“ lietuviams, atsisakiusiems kitų valstybių pilietybių, suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų.
Puikiai suprantu, jog dauguma lietuvių į Airiją, Angliją ar Norvegiją išvyko ne iš gero gyvenimo. Nedarbas, skurdas, nežinia dėl ateities privertė ir vis dar verčia krautis lagaminus šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių. Dabartinės valdžios politika emigraciją pavertė nebevaldomu reiškiniu. Demografinės, socialinės, ekonominės pasekmės bus ilgalaikės ir skausmingos. Nepaisant grėsmingos situacijos, nematau motyvų į kairę ir į dešinę dalinti dvigubų pilietybių.
Net jeigu laikinaisiais namais tampa kita valstybė, tai nėra argumentas tapti „dvigubu piliečiu”. Pilietybė – kur kas daugiau, nei geresnis darbas, sotesnis duonos kąsnis ar patogesnis gyvenimas. Sutinku, jog ekonominė gerovė kiekvienam žmogui labai svarbi, tačiau Tėvynė - tai ir istorinė atmintis, ir kalba, ir kultūrinė aplinka, ir nematomas ryšys su protėvių kartomis. O tokia būsena įmanoma tik vienos valstybės atžvilgiu. Žinoma, globalizacijos propagandistai bando įtikinti, kad Tėvynės sąvoka apskritai neegzistuoja, o visas pasaulis yra mūsų namai.
Manau, Lietuvai tikrai nevertėtų pasiduoti šiai srovei. Privalome laikytis idealų, dėl kurių kovojome ir kuriuos įtvirtinome Konstitucijoje. Iš Tarybų Sąjungos ištrūkome ne tam, kad lengva ranka švaistytumėmės Lietuvos pilietybėmis ar skubėtume ieškoti naujų tėvynių. Tarybiniai piliečiais jau buvome, o juk norėjome būti Lietuvos. Žinoma, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Ir jeigu jau apsisprendei būti ištikimas kitai vėliavai ar kitai Konstitucijai, tuomet kam tau Lietuvos pilietybė?
Juolab tai nėra tik privilegijos, kurių galime gauti iš karto iš dviejų „tėvynių”. Tai ir pareigos, ir atsakomybė, ir pasiaukojimas. Kuriai šaliai atstovausime, kai reiks rinktis iš dviejų? Kaip elgsimės tarpvalstybinio konflikto akivaizdoje? Galų gale, ar sąžininga, kad rinksime valdžią žmonėms, nors patys apie tą šalį daugiausia būsime girdėję iš pasakojimų ar interneto? Ar formalių piliečių dalyvavimas rinkimuose tikrai yra tokia vertybė, kaip ją bando pristatyti dvigubos pilietybės entuziastai?
Yra dalykų, kurie negali paklusti ekonominiams interesams ar „modernios” visuomenės sampratai. Negalime turėti dviejų mamų, dviejų Tėvynių, dviejų vietų, kurias vadiname tikraisiais namais. Branginkime savo Tėvynę, nes turime ją tik vieną.
Trojos arklio legenda.Su Trojos karu susiję daug senovės graikų legendų. Pati žymiausia, be abejonės, yra Trojos arklio legenda. Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti.Tada Odisėjas sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjus (Epeius), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana, siekiant taikos.Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o nudžiugę trojėnai, nepaklausę žynio Laokoono ir pranašautojos Kasandros perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai sulaukė tinkamos progos, iššoko iš arklio ir nužudė sargybinius, tada atvėrė Trojos miesto vartus savo paslapčia sugrįžusiai kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, dauguma jo gyventojų žuvo.
Kalbos apie referendumą, įteisinantį masinį dvigubos pilietybės praktikavimą kaip lietuvybės gelbėjimo būdą, – naivus nesusipratimas, jeigu ne blogiau. Mylėti Lietuvą be juridinių pareigų galima ir su Lietuvio pasu. Mylėti Lietuvą su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis – tai gyventi Lietuvoje arba pasaulyje tik su Lietuvos Respublikos pasu.Kitų variantų šiandien nebelieka, jeigu kalbame apie Lietuvos valstybę, o ne to ar kito lietuvio įgeidžius
Pripažindami dvigubą pilietybę, mes atvertume Trojos vartus. Kaip spręsti lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį ir norinčių likti lietuviais, problemą? Sprendimą siūlo jau praktikuotas Lietuvio pasas, arba, kaip mes vadinom, „Lozoraičio pasas“. Pagal specialų įstatymą parengtas dabartinis Lietuvio pasas galėtų užtikrinti žmogaus, kaip lietuvio, prigimtines teises, nesuteikdamas tik svarbiausios pilietinės teisės – teisės balsuoti. Svarbiausia, Lietuvio paso įstatymas turėtų numatyti operatyvų ir be jokių kliūčių ar išlygų pilietybės atkūrimą ar įgijimą žmogui grįžus Lietuvon ir atsisakius kitos valstybės pilietybės. Lietuviams Europos Sąjungoje apskritai nederėtų kalbėti apie dvigubą plietybę, nes visas Sąjungos teises užtikrina sąjunginė pilietybė, kurią Seimas mums suteikė, ratifikuodamas Lisabonos sutartį. O jeigu žmogus nori naudotis dar ir Ispanijos ar Airijos įstatymais, Lietuvos, kaip valstybės, jis iš esmės atsisako. Lietuvio pasas padėtų tokiam išsaugoti pilietybės atkūrimo teisę, leistų jausti savo etninę kilmę, bet nustatytų ir aiškius asmens juridinius santykius tiek su Ispanija ar Airija, tiek su Lietuva
Dabar, kai į naujojo šaltojo karo ginkluotę Rusija įtraukė ir dvigubą pilietybę, nelieka abejonių, kad jos samprata turi būti išgryninta visų pirma galimybių tą sudvigubinimą panaudoti prieš valstybę požiūriu. Pilietybės institutu Rusija naudojosi, rengdamasi veiksmams Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Konstitucinė nuostata, kad Pietų Osetijos ir Abchazijos žmonės yra Gruzijos piliečiai, buvo „išplauta“ jiems suteikinėjant Rusijos pilietybę. Latvijoje, kur dar daug gyventojų rusų, Maskva dviems iš jų suteikė Rusijos pilietybę. Latvijos vadovybė buvo ryžtinga: panaikino jų gyvenimo Latvijoje teisinę bazę ir kaip Rusijos piliečius deportavo. Rusijos akcija buvo užgniaužta pačioje užuomazgoje. Lenkija, vėl kurianti „Didžiąją Lenkiją“, elgiasi apdairiau: neįpilietindama už šiandieninės valstybės ribų gyvenančių lenkų, savosios „Lenko kortos“ pagalba ryškinasi eventualius savo piliečius „kresuose“ (t. y. savo šiandieniniuose pasieniuose) arba aktyvius Lenkijos didybės kūrėjus visame pasaulyje ir dirba propagandinį aiškinamąjį darbą. Pasaulyje, kurio organizatoriai iš principo kvestionuoja nacionalinę valstybę, o praktiškai – ir sėkmingai ją silpnina, dvigubos pilietybės klausimas darosi kovos dėl nacionalinės valstybės išsaugojimo juridiniu frontu.
Globalistų-trockistų-marksistų planuose tokių kaip Lietuva valstybių egzistavimas yra visiškas nesusipratimas. Todėl jas panaikinti galima ir taikiais būdais visai kitaip, kai taip darė trockistai-bolševikai su carine Rusija. Tai galima padaryti taikiai, praplovus žmonėm smegenys, kad dviguba pilietybė yra gerai, dvi žmonos, du vyrai, dvi tėvynės... O dar geriau triguba, keturguba pilietybė, mes pasaulio piliečiai, jokių nacionalinių valstybių. Viena pasaulinė valdžia, kiekvieno piršto atspaudas saugomas reikiamoj vietoj. Kiekvienam pasaulio piliečiui po ,,čipsą‘‘ nustatyti asmenybei, palydovo būdu sekti jo buvimo vietą...Visiem bus geriau , tai kontroliuos grupė žmonių, valdanti pinigus , informaciją...Jokių daugiau išsišokimų, nepaklusnieji galės keliauti į nebūtį ar koncentracijos stovyklas....
Ką veikti tiems, kurie žūtbūt nori būti žinomi, matomi ir girdimi? Bet kokiais būdais būdais stengiasi neprarasti įtakos tarp lietuvių – Lietuvoje ir Amerikoje. Štai čia atgauti prarastą įtaką ir padeda triukšmas dėl pilietybės. O šiaip nė padidinamojo stiklo nereikia, kad įžiūrėtum dipukų neapykantą naujiesiems ateiviams išeivijoje ir panieką Lietuvoje gyvenantiesiems.
Ar reikalinga dviguba pilietybė tiems, kas yra neseniai išvykę? Kai kam - ne, kai kam - taip, nors daugelis iki šiol nesugeba aiškiai atsakyti, ką jie su ta Lietuvos pilietybe darytų.
Esu vienas is išvykėlių. Randu žodžių bei priežasčių save pateisinti, tačiau pačioje širdies gilumoje nelabai sekasi.
Ar aš turiu teisę reikalauti antros pilietybės, kištis į Lietuvos gyvenimą? Manau, kad ne. Esu giliai įsitikinęs, jog tvarkyti Lietuvą, balsuoti rinkimuose, tureti Lietuvos pilietybę gali tik žmonės, gyvenanys Lietuvoje - tikrieji jos piliečiai.
Paskaitau spaudoje Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės kalbas apie dvigubą pilietybę ar jos pačios gerus darbus Lietuvai, ir manau, kad gal geriau jai vertėtų pradėti nuo mažų darbų, pavyzdžiui, išmokyti kalbos savo pačios vaikus, nė žodžio nekalbančius lietuviškai, o paskui gal jau mokyti visą likusią tautą. Beje, kol kas ir jos didžiųjų darbų nelabai matyti, vien kalbos.
Is tiesų yra patogu turėti dvi pilietybes. Tas pats, kaip turėti žmoną ir meilužę - nusibosta viena, eini pas antrą. Gyvenime tai pavadintume tiesiog neištikimybe ir pasmerktume. O politikoje?
Be abejo, ne viskas gražu šiandien Lietuvoje. Ir vargu, ar greit kas nors pasikeis. Jei žmonės nori, jie išvyksta, neištvėrę ubagiško egzistavimo, didžiulio susiskirstymo tarp žmonių, valdžios neteisybės. Kiekvienas turime pasirinkimo laisvę ir teisę.
Ne visada fizinė mirtis yra pati baisiausia. Šalia jos yra ir dvasinė mirtis, nuo kurios gelbstisi kai kurie išvykėliai. Tačiau atvykę į Ameriką, būtent gražiabylių dipukų yra apiberiami tokiais epitetais kaip „sovietukai“, „komunistukai“.
Mielieji dipukai, juk būtent tų “sovietukų”, o ne jūsų dėka išliko tauta ir tėvynė.
Atėjo diena, kada dipukų vis mažėja, ir nori nenori jiems tenka taikstytis su vadinamaisiais „trečiabangiais“. Bandoma juos įtraukti net i lietuviškąją bendruomenę, kartais net pamaloninant vienu ar kitu garbingesniu postu.
Tačiau ar šie turi kokios galios? Jei jie nuolankiai vergauja toje bendruomenėje, dar juos pakenčia. Ar buvo bandančių pakelti galvą ir tarti savo žodę? Buvo, tačiau kur jie dabar? Pažiūrėkite, kas atstovauja Lietuvos Seime JAV Lietuvių bendruomenei? Dipukai. Tarp jų nėra nė vieno naujai atvykusiojo.
Lietuvių bendruomenė, Lietuvai atgavus laisvę, praktiškai yra nebereikalinga, ji katastrofiškai mažėja. Naujai atvykusieji nebesijungia į lietuvių bendruomenę, nes nebemato jos veiklos prasmės, tik begalines rietenas. Ko vertas Pasaulio lietuviu bendruomenės pirmininkės postas, jei ją renka vos kelios dešimtys išeivijos lietuvių?
Esu išeivis, iš Lietuvos išvykęs prieš tris dešimtis metų. Nedalyvauju visuomeninėje veikloje. Nors turiu kitos šalies pilietybę, paklaustas atsakau, kad esu lietuvis. Mano įgimtos teisės juo būti negali suteikti ar atimti jokios konstitucijos, nutarimai ir dvigubi pasai. Domiuosi Lietuvos gyvenimu, kone kasmet važiuoju į savo Tėvynę, ir jei galiu, padedu. Ir ne tik giminėms bei artimiesiems. Man nėra draudžiama dalyvauti Lietuvos kultūriniame, ekonominiame ar kokiame kitame gyvenime.
Kam reikia dvigubos pilietybes? Pirmiausia tiems, kurie net išvykę iš Tėvynės, vis dar nori ją valdyti. Paskaitau straipsnius - labiausia del pilietybės plėšosi dipukai, kurie ir taip turi į ją teisę.
Tikslas paprastas - ateis diena, kada dipukų nebeliks, ir kas tada tuos garbėtroškas rinks i valdžią? Kažkaip reikia savon pusėn pritraukti trečiabangius išeivius. Štai čia ir praverčia labai patrauklus dvigubos pilietybės masalas.
Buvo laikas, kai iš tiesų tikėjau, kad kelių kartų lietuviai išeivijoje gali būti lygūs ir draugingi. Šios iliuzijos jau seniai išsisklaidė.
Skaitau, kaip dypukai bėgo iš Lietuvos, gyvybę gelbėdami. Ne kovojo už jos laisvę, bet būtent bėgo. Amerikoje rinko pinigus Lietuvai vaduoti, kurių didžiosios dalies niekada nepaleido iš savo rankų ir prie šių ėdžių pešasi iki dabar.
Vis dėlto dauguma žmonių ne bėgo, o liko Lietuvoje, nors ir jų gyvybei grėsė toks pat pavojus. Gyvendami Lietuvoje, išsaugojo Lietuvą, kalbą, papročius, okupacijoje gimdė vaikus ir juos augino lietuviška dvasia, mokė lietuvių kalbos ir tikėjimo. Tik jie vieni žino, kaip tai jiems buvo sunku sovietų okupuotoje šalyje.
Zmones renkasi Britanijos pilietybe atsizvelgiant i daugeli faktu. I Britanija (ir kitas salis) vel gi tautiecaii bego ne is gero gyvenimo Lietuvoje, ir pasirinke nepriimti UK pilietybes vel gi save smerktu tolimiesnems imanomiems vargams. Kodel? Del to kad Lietuvele motina mylejo kaip pamote? Del to kad vaikams ateites nesukure? Del to kad piliecius savo gniauze iki kol spruko kas kur galejo? Ir po viso to aiskina parlamentarai konservatoriai kad pilietybe yra prievoles ir atsakomybes?! Lietuviais gime dvasios lietuviskos neisduos kad ir tape kitos valstybes tautieciais, gal ir gris kada ateityje atsitiktu motule Lietuva suprasti, kad pilieciai jos didziausias turtas, bet regis, kad motule, kaip pamotele ir toliau baudzia atimdama ta paskutini kas sieja su zeme Lietuviska, bando nuzudyti ta paskutine galimybe zengti i sali vadinantis lietuviais. Gaila... bet geriau be motinos, nei su tokia - tas pats genocidas, tik politinis, paciu savu tautieciams...
issilavinima dave CCCP ,LIETUVA tik atima viska nieko mums nedave,ianden issiunteme aplikacija GB pilietybei,jau daug draugu ja gavo.Jei galetu tai dar dugiau gautu,bet procedura nemaza,reikia islaikyti kalbos egzamina arba live in the uk testa,o ir pinigeliu kainuoja. seimai 2 suauge 930£, vaikui 470£ + 97£ kiekvienam kitam vaikuijei atskirai suaugusiam 700£.lauksim atsakymu.paziuresim ka politologai dar po 10 metuku karkses.
As uz dviguba pilietybe,nes nnoreciau prarasta Lietuvos o vaikms geriau britu nes cia gime,augo ir ateiti prireiks jo gal dar labiau...
gyv anglijoje LT lb svarbi palaikau rysius tad svarbu butu issaugoti lt pasa GALBUT GRISIU ATEITYJE bet jei atims nebegrisiu visam
labai ydomi nuomone zmogaus kuris kazka turi pries juodzius.ar balti zmones yra LABIAU zmones?negu juodi?.....as manau jei zmogus gime uzaugo Lietuvoje igijo ten issilavinima ir del kazkokiu priezasciu isvaziavo is lietuvos ir dabar noretu gauti ir kitos valstybes pilietybe kas cia blogo.jug gyvenimas eina tik i prieki.
negausit jus tos dvigubos pilietybes ir niekas del jusu kontstitucijos nekeitalios isvaret is Lietuvos tai ir sedekit britanijoj kur pilna juodziu
PASAKYKITE NORS VIENA PRIEZASTI ,KODEL NEGALETUME TURETI DVIGUBOS PILIETYBES-.......,BET JUK CIA LIETUVA-NE IR VISKAS.......JUOKINGA
1. Ar tiesa, kad visi CCCP piliečiai turi teisę į Rusijos pilietybę(dvigubą, trigubą etc)? Įteisinę dvigubą LT pilietybę, įteisinsim ne tik LT/UK, bet ir LT/RU pilietybę(anksčiau ar vėliau). Kas bus, kai kaimynei pasirodys, kad jos piliečius(nsvarbu, kad ir LT piliečius), LT skriaudžia(žr. Abchazijos ir P.Osetijos pavyzdžius)?
tik uz dviguba pilietybe!!!!!!!!
referendume balsuosiu uz dviguba pilietybe
keistoka buvo priimtas istatymas kad nuo liepos 1 d galejo tvarkytis Lietuvos pilietybe ir po kiek laiko vetavo .... liudnoka kad taip elgiasi...
dviguba pilietybe. Lietuva tikrai mazyte ir isvaryti zmones is gimtines bei atimti ju prigimtines teises buti lietuviu butu nusikaltimas.
Manau, kad kai kurie faktai isdestyti straipsnyje nera visiskai teisingi, nes pazistu visus paminetus straipsnyje zmones ir ju nuomones diskutuojamu klausymu. Sakyciau, kad zurnalistai kartais "pagrazina" rasydami straipsnius, o gal but savotiskai supranta pasnekovu nuomone. Neveltui sakoma- kiek zmoniu tiek ir nuomoniu.
bet gi taip yra daugiau sansu, kad tas zmogus gal kada grisi i tevyne gyvent.
tipo dejau ant Lietuvos, gyvenu kitoje salyje, moku kitoje salyje mokescius, bet jei ka, tai galeciau gristi i Lietuva ir ten mosikuot su lietuvisku pasu, nors su LT nieko bendro nebeturiu? ne, ponai!!!
jei yra galimybe,kodelgi ne?;)
ypac vaikams aktualu ateityje.
As uz dviguba pilietybe!!