Dviguba pilietybė: Britanijos lietuviai nori dviejų pasų - Anglija.lt
 

Dviguba pilietybė: Britanijos lietuviai nori dviejų pasų 

Ramunė Rubinaitė
Anglija.lt

Kol Seime dar vyksta debatai ir siūlymai vetuoti pirmadienį priimtą dvigubos pilietybės įstatymo redakciją, Londone gyvenantys lietuviai kelia nykščius aukštyn dėl galimybės turėti du pasus.

„Galimybę turėti dvigubą pilietybę vertinu tik teigiamai. Yra svarbu duoti naujai lietuvių emigracijos bangai galimybę pilnai įstoti į britų visuomenę, bet taip pat neatstumti jos nuo Lietuvos“, – sako lietuvių bendruomenės aktyvistas, teisininkas Kąstytis Baublys. K.Baublys gimė Lietuvoje, tačiau jau beveik šešiasdešimt metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. „Britų pilietybę gavau būdamas gimnazistu, o Lietuvos pilietybę gavau prieš kelerius metus, įrodęs, jog mano tėvai buvo lietuviai. Dviguba pilietybė man nesudaro jokių politinių, ideologinių ar psichologinių problemų“, – pasakoja K.Baublys.

Svarbu mažinti įtampą tarp lietuvių

Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė taip pat džiaugiasi įstatymo pataisomis: „Įstatymą vertinu teigiamai ir kartu su kitų kraštų bendruomenėmis džiaugiuosi, kad išeivijos balsas buvo išgirstas ir pagaliau dvigubos pilietybės pataisos įteisintos. Mūsų tauta nėra skaitlinga, daugelis dėl įvairių priežasčių pasklidę po pasaulį. Labai svarbu atitaisyti klaidas emigrantų vaikų atžvilgiu, išlaikyti ryšį su tautiečiais, sumažinti įtampą tarp lietuvių svetur ir namuose“, – sako Ž.Ilgūnaitė.

Ilgai Lietuvos Seime užsitęsusias dvigubos pilietybės pataisas moteris vertina kaip parlamentarų nekompetenciją: „Sunku suvokti, kokios to vilkinimo priežastys. Sakyčiau, gal paprasčiausia nekompetencija, nesugebėjimas suvokti laikmečio iššūkių ir įvertinti situacijos“.

Vaikų ryšys su Lietuva

Lituanistinės mokyklos „Rasa“ direktorius Rimas Gudaitis įsitikinęs, jog galimybė būti dviejų valstybių piliečiais yra vienintelis būdas migrantų vaikams išlaikyti ryšius su Lietuva. Pasak vyro, dauguma užsienyje augančių ir į naujas kultūras besiintegruojančių vaikų norės ir sieks turėti vietinę pilietybę, todėl tik dvigubos pilietybės galimybė leis šiems vaikams neatsisakyti būti Lietuvos piliečiais: „Vaikai čia auga, jie čia ir liks. Jeigu jie negalės būti ir Britanijos piliečiais, jie pasirinks būti tik Britanijos piliečiais“, – mano lituanistinės mokyklos direktorius. R.Gudaitis Londone gyvena jau dešimt metų ir, esant galimybei turėti dvigubą pilietybę, vyras ketina ja pasinaudoti: „Aš esu ir būsiu lietuvis, tačiau jau daug metų gyvenu Londone, čia leidžiu šaknis. Jei galiu turėti dvi pilietybes, kodėl neturėti?“, – svarsto vyras.

Dviguba pilietybė – konstitucinis pažeidimas

Lietuvoje gyvenantis politologas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas prieštarauja visų šių migrantų nuomonei ir siūlo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymo pataisą. Svarbiausias politologo argumentas – dviguba pilietybė pažeidžia LR Konstituciją, todėl D.Žalimas tikisi, jog Konstitucinis Teismas šiam įstatymui nepritars. Paklaustas, ar, jo nuomone, piliečių referendumas būtų tinkama išeitis šiai problemai išspręsti, D.Žalimas sako, jog referendumas nėra reikalingas: „Pilietybė – tai žmogaus ištikimybė valstybei, jo lojalumas. Jei žmogus sąmoningai pasirenka kitos valstybės pilietybę, nesuprantu kodėl jam turėtų būti išsaugota Lietuvos pilietybė?

Nesutinku, kad būtų liberalizuojama iki tokio laipsnio. Europos Sąjungoje vyksta laisvas asmenų ir prekių judėjimas, todėl žmonės gali sėkmingai integruotis ir neturėdami kitos šalies pilietybės. Jie pilnavertiškai negali dalyvauti tik politiniame gyvenime“, – mąsto D.Žalimas. Politologo nuomone, jei Lietuvos pilietis nusprendžia tapti kitos valstybės piliečiu, išsaugota turėtų būti tik galimybė susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kuomet naujos pilietybės atsisakęs žmogus galėtų vėl tapti Lietuvos piliečiu.

Britiško paso į lietuvišką nekeistų

Vis tik politinis integravimasis lietuvių migrantams arba jų atžaloms taip pat tampa svarbus. Viktoras Čepononis su žmona Tatjana prieš kelerius metus tapo Didžiosios Britanijos piliečiais. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko šeima priėmė Britanijos pilietybę – jų sūnus Tomas norėjo stoti į britų karo mokyklą. Kadangi tuo metu vaikinui buvo šešiolika metų, jo pilietybė priklausė nuo jo tėvų pilietybės, nes pats asmuo apsispręti gali tik sulaukęs aštuoniolikos metų. Šiandien Tomas Čepononis sako, jog Britiško paso į lietuvišką nekeistų, nes gyvenant Didžiojoje Britanijoje naudinga būti šios šalies piliečiu. Tačiau vaikinas pripažįsta, jog jeigu jis ir jo tėvai būtų galėję išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, šeima nebūtų jos atsisakiusi.

Ramunė Rubinaitė
Anglija.lt

Kol Seime dar vyksta debatai ir siūlymai vetuoti pirmadienį priimtą dvigubos pilietybės įstatymo redakciją, Londone gyvenantys lietuviai kelia nykščius aukštyn dėl galimybės turėti du pasus.

„Galimybę turėti dvigubą pilietybę vertinu tik teigiamai. Yra svarbu duoti naujai lietuvių emigracijos bangai galimybę pilnai įstoti į britų visuomenę, bet taip pat neatstumti jos nuo Lietuvos“, – sako lietuvių bendruomenės aktyvistas, teisininkas Kąstytis Baublys. K.Baublys gimė Lietuvoje, tačiau jau beveik šešiasdešimt metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. „Britų pilietybę gavau būdamas gimnazistu, o Lietuvos pilietybę gavau prieš kelerius metus, įrodęs, jog mano tėvai buvo lietuviai. Dviguba pilietybė man nesudaro jokių politinių, ideologinių ar psichologinių problemų“, – pasakoja K.Baublys.

Svarbu mažinti įtampą tarp lietuvių

Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė taip pat džiaugiasi įstatymo pataisomis: „Įstatymą vertinu teigiamai ir kartu su kitų kraštų bendruomenėmis džiaugiuosi, kad išeivijos balsas buvo išgirstas ir pagaliau dvigubos pilietybės pataisos įteisintos. Mūsų tauta nėra skaitlinga, daugelis dėl įvairių priežasčių pasklidę po pasaulį. Labai svarbu atitaisyti klaidas emigrantų vaikų atžvilgiu, išlaikyti ryšį su tautiečiais, sumažinti įtampą tarp lietuvių svetur ir namuose“, – sako Ž.Ilgūnaitė.

Ilgai Lietuvos Seime užsitęsusias dvigubos pilietybės pataisas moteris vertina kaip parlamentarų nekompetenciją: „Sunku suvokti, kokios to vilkinimo priežastys. Sakyčiau, gal paprasčiausia nekompetencija, nesugebėjimas suvokti laikmečio iššūkių ir įvertinti situacijos“.

Vaikų ryšys su Lietuva

Lituanistinės mokyklos „Rasa“ direktorius Rimas Gudaitis įsitikinęs, jog galimybė būti dviejų valstybių piliečiais yra vienintelis būdas migrantų vaikams išlaikyti ryšius su Lietuva. Pasak vyro, dauguma užsienyje augančių ir į naujas kultūras besiintegruojančių vaikų norės ir sieks turėti vietinę pilietybę, todėl tik dvigubos pilietybės galimybė leis šiems vaikams neatsisakyti būti Lietuvos piliečiais: „Vaikai čia auga, jie čia ir liks. Jeigu jie negalės būti ir Britanijos piliečiais, jie pasirinks būti tik Britanijos piliečiais“, – mano lituanistinės mokyklos direktorius. R.Gudaitis Londone gyvena jau dešimt metų ir, esant galimybei turėti dvigubą pilietybę, vyras ketina ja pasinaudoti: „Aš esu ir būsiu lietuvis, tačiau jau daug metų gyvenu Londone, čia leidžiu šaknis. Jei galiu turėti dvi pilietybes, kodėl neturėti?“, – svarsto vyras.

Dviguba pilietybė – konstitucinis pažeidimas

Lietuvoje gyvenantis politologas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas prieštarauja visų šių migrantų nuomonei ir siūlo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymo pataisą. Svarbiausias politologo argumentas – dviguba pilietybė pažeidžia LR Konstituciją, todėl D.Žalimas tikisi, jog Konstitucinis Teismas šiam įstatymui nepritars. Paklaustas, ar, jo nuomone, piliečių referendumas būtų tinkama išeitis šiai problemai išspręsti, D.Žalimas sako, jog referendumas nėra reikalingas: „Pilietybė – tai žmogaus ištikimybė valstybei, jo lojalumas. Jei žmogus sąmoningai pasirenka kitos valstybės pilietybę, nesuprantu kodėl jam turėtų būti išsaugota Lietuvos pilietybė?

Nesutinku, kad būtų liberalizuojama iki tokio laipsnio. Europos Sąjungoje vyksta laisvas asmenų ir prekių judėjimas, todėl žmonės gali sėkmingai integruotis ir neturėdami kitos šalies pilietybės. Jie pilnavertiškai negali dalyvauti tik politiniame gyvenime“, – mąsto D.Žalimas. Politologo nuomone, jei Lietuvos pilietis nusprendžia tapti kitos valstybės piliečiu, išsaugota turėtų būti tik galimybė susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kuomet naujos pilietybės atsisakęs žmogus galėtų vėl tapti Lietuvos piliečiu.

Britiško paso į lietuvišką nekeistų

Vis tik politinis integravimasis lietuvių migrantams arba jų atžaloms taip pat tampa svarbus. Viktoras Čepononis su žmona Tatjana prieš kelerius metus tapo Didžiosios Britanijos piliečiais. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko šeima priėmė Britanijos pilietybę – jų sūnus Tomas norėjo stoti į britų karo mokyklą. Kadangi tuo metu vaikinui buvo šešiolika metų, jo pilietybė priklausė nuo jo tėvų pilietybės, nes pats asmuo apsispręti gali tik sulaukęs aštuoniolikos metų. Šiandien Tomas Čepononis sako, jog Britiško paso į lietuvišką nekeistų, nes gyvenant Didžiojoje Britanijoje naudinga būti šios šalies piliečiu. Tačiau vaikinas pripažįsta, jog jeigu jis ir jo tėvai būtų galėję išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, šeima nebūtų jos atsisakiusi.

 (Komentarų: 30)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: