Pasikartojantis badavimas yra tapęs populiariu būdu kontroliuoti svorį. Tačiau ar jis daro įtaką darbingumui? Virtualios mėgstančiųjų badauti bendruomenės nariai įsitikinę, kad tai teigiamai veikia organizmą.

Senovės praktika pastaruoju metu vėl pasidarė madinga dėl įvairių dietų, pagal kurias tam tikromis savaitės dienomis stipriai sumažinamas kalorijų vartojimas. Tyrimai patvirtina, kad kalorijų apribojimas gali turėti ilgalaikės teigiamos įtakos organizmui. Gali ir nuotaiką gerinti, ir miegą daryti ramesnį,rašoma „BBC Capital“.

Susibūrė bendruomenė

Kalifornijos, JAV, techniniai specialistai tvirtina, kad yra ir daugiau naudos: esą tomis dienomis, kai jie atsisako maisto, didėja darbingumas. Dar jie pastebėjo didesnį proto aktyvumą, geresnį gebėjimą susikaupti. Yra susikūrusi virtuali Kalifornijos mėgstančiųjų badauti bendruomenė „WeFast“ („Mes pasninkaujame“ arba „Mes badaujame“), turinti apie 1200 narių. Šio sambūrio dalyviai yra įsitikinę, kad tam tikru būdu keičiant biologinius organizmo procesus, gyvenimas gali būti sveikesnis ir labiau visavertis.

Bendruomenė praktikuoja įvairius badavimo būdus, trunkančius maždaug nuo paros iki 60 valandų. Kai kurie „WeFast“ nariai nevalgo 23 valandas. Paskaičiuoja, kad badavimas baigtųsi iš ryto viduryje savaitės. Tada susirenka bendriems pusryčiams.

Tokią metodiką bendruomenei pasiūlė San Francisko startuolis „Nootrobox“. Kompanija galima „tabletes protui“ – nootropus, jie yra skirti stimuliuoti galvos smegenis.

Gydomasis badavimas – tai dalis korporatyvinės „Nootrobox“ kultūros. Nors niekas neverčia laikytis tokios dietos, visi 13 darbuotojų antradieniais badauja. Trečiadieniais jie susitinka kavinėje su kitais „WeFast“ nariais, kad nevalgymo laiką baigtų bendrais pusryčiais. Prie valgio jie dalijasi istorijomis iš savo badavimo praktikos ir naudingais patarimais šia tema.

„Patraukliausias badavimo aspektas man ir kitiems bendruomenės nariams yra tai, kad didėja darbingumas“, – sako vienas iš „Nootrobox“ įkūrėjų ir vadovų Geoffas Woo.

Tokį teiginį galima laikyti pagrįstu. Pagal mokslinius duomenis, dėl įvairių būdų badavimo žmogaus organizmas gali patirti stiprų teigiamą efektą. Laikinas kalorijų apribojimas daro įtaką organizmo ląstelių lygyje ir medžiagų apykaitos procesui, didina organizmo atsparumą stresui.

Organizmas adaptuojasi

Nors dokumentinių patvirtinimų, kad bado dieta teigiamai veikia darbingumą, nėra, daugelis mėgėjų badauti, tarp kurių yra ir „WeFast“ narių, tvirtina, kad tais laikotarpiais, kai atsisako maisto, daug geriau sutelkia dėmesį, jog jausmas primena euforiją, kurią patiria bėgikai.

Laboratoriniai tyrimai rodo, kad priežastis gali būti biomechaniniai galvos smegenų pokyčiai. Neurofiziko Marko Mattsono žodžiais, dėl tų pokyčių gerėja gebėjimas mąstyti. Mokslininkas dr. Ericas Verdinas teigia, kad per procesą, kai energija gaunama ne iš maiste esančių angliavandenių, o dalijantis riebalus kaupiančioms ląstelėms, žmogaus savijauta gerėja.

Vis dėlto kaip, tam tikram laikui atsisakius maisto, tvarkytis su alkio ir susierzinimo priepuoliais? Tikrai iš pradžių gali būti nelengva. Tačiau su laiku organizmas prisitaiko. „Kai žmogus, kuris anksčiau neatsisakydavo valgio, tik pradeda badauti, gali jausti diskomfortą, jam gali svaigti galva, – aiškina E. Verdinas. – Tačiau su laiku per badavimo pakartojimus prasideda medžiagų apykaitos pokyčiai. Žmogaus organizmas adaptuojasi. Manome, kad adaptacija yra viena priežasčių, dėl kurios pakartotinai badaujant patiriama mažiau diskomforto. Ketvirtą ar penktą kartą žmogus pradeda jaustis daug geriau, negu iš pradžių.“

Vis dėlto ne kiekvienam badavimas yra nepavojingas. Ypač atsargioms reikia būti nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms, taip pat sergantiesiems diabetu, kitomis medžiagų apykaitos sutrikimų ligomis. Kai organizmas jau yra streso būsenos, sutrikęs normalus funkcionavimas, maisto ribojamas gali pabloginti savijautą. Todėl norintieji išbandyti bado metodus, pirmiausia turi pasitarti su gydytoju.

Rasa Pakalkienė