Lietuva artimiausiu metu gali virsti valstybe, kurioje ir kalbėti apie alkoholį bus uždrausta – nors tokiais žodžiais situacija ir šaržuojama, tačiau joje yra dalis tiesos. Pirmas žingsnis link to – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis bus įtvirtintas visiškas alkoholio reklamos draudimas. Ekspertai sako, kad nesugebėdama realiai spręsti problemos, valdžia baudžia visus ir tokius jos veiksmus visuomenė turėtų priimti kaip įžeidimą.

Baudžia, ką pasiekia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad kryptis, kuria judama, jam primena seną anekdotą. „Lėtai važiuojantį vairuotoją sustabdo policininkas ir skiria jam baudą už greičio viršijimą. Kai šis pasipiktina ir paklausia, kodėl pareigūnas nestabdo greičiau lekiančių, tas atšauna, kad kitų jis nepaveja. Su alkoholio reklamos draudimu yra lygiai taip pat – baudžiami nekalti žmonės, tačiau probleminių vartotojų šie sprendimai niekaip nepaveiks“, – sako ekspertas.

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didelė dalis alkoholio vartojimo tenka mažai visuomenės grupei: beveik 40 proc. alkoholio suvartojimo tenka 10 proc. šalies gyventojų. Šie piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai su tuo būna susijusios ir socialinės problemos: menki socialiniai įgūdžiai, darbo neturėjimas, ribotas išsilavinimas.

„Įvardinkime juos – tai probleminiai vartotojai, tačiau likę yra neprobleminiai. Valstybės politika turėtų būti nukreipta į probleminių vartotojų apribojimą nuo alkoholio ir pagalbos minėtiems asmenims suteikimą. Ką siūlo valdžia ir prieš tai buvusios valdžios – jos savo kovos su alkoholiu priemones nukreipia į normalius žmones. Taip dedamas lygybės ženklas tarp tų, kurie nedirba, diena iš dienos geria, ir tų, kurie po darbo vakare nusiperka alaus butelį. Valstybės akyse šie žmonės yra tokie pat alkoholikai. Tai žeminanti ir klaidinanti pozicija“, – teigia Ž. Šilėnas.

Jau dabar griežčiau nei Europoje

Pasak jo, jau dabar šalyje alkoholio ribojimai yra griežtesni nei Europoje, o priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, Lietuva panašės ne į europietišką, o į islamo valstybę. „Koks yra ribojimų tikslas? Ar kad lietuviai apskritai nevartotų alkoholio, kaip yra musulmoniškuose kraštuose, nors ir ten užsieniečiams leidžiama? Ar kad jie tai darytų kultūringai? Pagal visas priemones, kurios yra taikomos, tikslas yra nulinis alkoholio vartojimas“, – sako Ž. Šilėnas.

Marijus Kirstukas, gėrimų gamintojos „Kalnapilio-Tauro“ grupės generalinis direktorius, atkreipia dėmesį, kad įstatymo pataisos į vieną eilę pastato visus alkoholio gamintojus – tiek stipriųjų, tiek silpnųjų, nors to niekur nėra Europoje.

„Išsivysčiusių Europos valstybių patirtis rodo, kad taikomi reklamos ribojimai yra segmentuojami pagal alkoholio rūšis – net ir tose valstybėse, kur ribojamas alkoholio pardavimas ir reklama. Pavyzdžiui, Švedijoje, kuri dažnai pateikiama kaip pavyzdys, draudžiama tik stipresnių nei 15 proc. alkoholio gėrimų reklama“, – sako vieno didžiausių gėrimų gamintojos vadovas.

Jis mini ir Suomijos atvejį, kuomet valdančios partijos nuo kitų metų sutarė švelninti reikalavimus alkoholio prekybai ir reklamai. Į mažmeninės prekybos vietas bus sugrąžintas stipresnis alus, restoranai ir kavinės galės parduoti gėrimus išsinešimui, ilgiau bus galima įsigyti alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Bus galima skelbti informaciją apie gėrimus spaudoje ir internete, leisti ir kiti rinkodariniai veiksmai. Kad būtų švelninami suvaržymai, pageidavo šalies piliečiai.

Pasaulio sveikatos organizacijos turimi duomenys rodo, kad mažiau kaip penktadalis iš 166 pasaulio šalių visiškai draudžia alaus lauko reklamą. Didesnioji dalis šių valstybių yra musulmoniškos ir jose išvis draudžiamas alkoholio vartojimas.

Ž. Šilėnas teigia, kad, pagal tai, kaip formuluojami draudimai, iš tiesų artimiausiu metu bus baisu apie alkoholį ir kalbėti, nes gali laukti baudos – precedentų jau yra. „Jau buvo atvejų, kuomet kalbos apie alkoholį jau buvo pripažintos draudžiama alkoholio reklama. Pavyzdžiu, Aludarių gildijos socialinė reklama, kurioje

sportininkai ragino jaunimą negerti, buvo pripažinta pažeidimu. Kontroliuojančios institucijos leidžia sau užeiti į įmonių socialinių tinklų paskyras ir skirti baudas už informaciją apie vykstančias gėrimų degustacijas. Taigi viskas linksta link visiško uždraudimo“, – sako jis.

Lietuviški prekės ženklai nukentės

Ž. Šilėnas prognozuoja, kad reklamos uždraudimas neturės įtakos vartojimo pokyčiui, tačiau lietuviškiems prekės ženklams bus sunkiau. „Bendro vartojimo tai nepaveiks, tačiau turės poveikį žmogaus pasirinkimui ir šiuo atveju lietuviški prekės ženklai pralaimės užsienio konkurentams. Pirmiausia, tarptautiniams prekių ženklams, kurie yra labai gerai žinomi dėl savo ilgamečių tradicijų ir garsių šaknų. Suprantame, kad net jei Lietuvoje alkoholio reklama bus uždrausta, žmogus įsijungęs užsienio kanalą matys tuos prekės ženklus. Lietuvos gamintojai negali sau leisti finansuoti tokių tarptautinių reklamos kampanijų, kad pasiektų Lietuvos vartotojus. Taigi brangesniame gėrimų segmente lietuviški prekės ženklai praloš tarptautiniams“, – sako Ž. Šilėnas.

M. Kirstukas, gėrimų gamintojos „Kalnapilio-Tauro“ grupės generalinis direktorius, pritaria, kad dėl draudimų vietos ir užsienio gamintojai atsidurs skirtingose padėtyse, o skaudžiausia tai, kad vietinis verslas yra baudžiamas savos valdžios rankomis. „Draudimais Lietuvos gamintojams bus atimta galimybė prisistatyti vartotojams, tačiau nėra jokių priemonių, kad tai būtų padaryta užsienio gamintojams. Pasaulis globalus ir lietuvių interesai nesibaigia ties Lietuvos siena: yra kabelinė televizija, užsienio naujienų portalai, socialiniai tinklai – ar bus uždrausta juos žiūrėti ir skaityti? Aišku, kad ne. Tad bus nuskriaustas tik verslas, kuris Lietuvoje investuoja, kuria darbo vietas ir moka mokesčius“, – sako M. Kirstukas.