Ekspertai: dėl tokių kandidatų į prezideno rinkimus ateis mažai žmonių - Anglija.lt
 

Ekspertai: dėl tokių kandidatų į prezideno rinkimus ateis mažai žmonių 

Artėjančiuose prezidento rikimuose greičiausiai balsuos mažiau kaip pusė rinkėjų, mano kalbinti pašnekovai. „Rinkimai baigėsi neprasidėję“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas.

„Dabartinė šalies vadovė ir kiti viešojoje erdvėje minimi kandidatai yra nelygiaverčiai. Įdomu, kaip rimtai rinkimuose nusiteikę kautis dėl to posto socdemai. Panašu, kad nenusiteikę, tas postas atiduodamas be kovos. Jei Zigmantas Balčytis nenori kritikuoti prezidentės, vadinasi, šiuos rinkimus naudos kaip reklamą savo partijai prieš artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą“, – mano V. Dumbliauskas.

Kad prezidento rinkimuose, įvertinus bendras tendencijas, nedalyvaus nė 50 nuošimčių rinkėjų, sutinka ir sociologas dr. Vladas Gaidys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pastebi, kad nuo 1993-ųjų mažėja rinkėjų aktyvumas. Aukštas jis esą buvo 1993-1997-aisiais, kai siekdavo ir 70 proc.

„Po to jis mažėjo. Matyt, ne viena priežastis tam buvo. Dalis tautiečių išvažiavo, dirba kažkur svetur, žmonės mažiau domisi rinkimais ir deda į juos vilčių. Dalis išvažiavę, kažkur kitur dirba ir gyvena, nors rinkėjų sąrašuose jie yra“, – svarsto V. Gaidys.

Anot sociologo, trūksta ir intrigos – anksčiau rinkimų kovos esą buvo įdomesnės.

„Patys įdomiausi rinkimai yra tie, kuriuose kaunasi, diskutuoja asmenybės, bet kol kas tų takoskyrų, kokios buvo tarp Algirdo Brazausko ir Stasio Lozoraičio, Artūro Paulausko ir Valdo Adamkaus, Rolando Pakso ir V. Adamkaus, nėra. D. Grybauskaitė dabar dominuoja, tačiau ir jos reitingas jau ne tas, be to, trūksta stiprių konkurentų jai“, – dėsto V. Gaidys.

Savo ruožtu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas tvirtina, kad viskas priklausys nuo rinkimų kampanijos. „Į praėjusius prezidento rinkimus atėjo, į Seimo atėjo, tai nežinau, kodėl dabar turėtų neateiti.

Labai priklauso nuo rinkimų kampanijos. Jei ji įdomi, intensyvi, domina rinkėjus, tai jų ateina daugiau. Jei kandidatai nesudomina rinkėjų, tai jie bet kokiu oru į juos neis“, – pažymi Z. Vaigauskas.

2009-aisiais vykusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo 51,71 proc.( 1 391 960) registruotų balsuotojų. Antrasis turas nevyko, nes D. Grybauskaitė surinko daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų.

Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją – tą pačią dieną, kaip ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė dar nepaskelbė, ar sieks antrosios kadencijos. Tuo metu politologai tuo neabejoja.

Artėjančiuose prezidento rikimuose greičiausiai balsuos mažiau kaip pusė rinkėjų, mano kalbinti pašnekovai. „Rinkimai baigėsi neprasidėję“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas.

„Dabartinė šalies vadovė ir kiti viešojoje erdvėje minimi kandidatai yra nelygiaverčiai. Įdomu, kaip rimtai rinkimuose nusiteikę kautis dėl to posto socdemai. Panašu, kad nenusiteikę, tas postas atiduodamas be kovos. Jei Zigmantas Balčytis nenori kritikuoti prezidentės, vadinasi, šiuos rinkimus naudos kaip reklamą savo partijai prieš artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą“, – mano V. Dumbliauskas.

Kad prezidento rinkimuose, įvertinus bendras tendencijas, nedalyvaus nė 50 nuošimčių rinkėjų, sutinka ir sociologas dr. Vladas Gaidys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pastebi, kad nuo 1993-ųjų mažėja rinkėjų aktyvumas. Aukštas jis esą buvo 1993-1997-aisiais, kai siekdavo ir 70 proc.

„Po to jis mažėjo. Matyt, ne viena priežastis tam buvo. Dalis tautiečių išvažiavo, dirba kažkur svetur, žmonės mažiau domisi rinkimais ir deda į juos vilčių. Dalis išvažiavę, kažkur kitur dirba ir gyvena, nors rinkėjų sąrašuose jie yra“, – svarsto V. Gaidys.

Anot sociologo, trūksta ir intrigos – anksčiau rinkimų kovos esą buvo įdomesnės.

„Patys įdomiausi rinkimai yra tie, kuriuose kaunasi, diskutuoja asmenybės, bet kol kas tų takoskyrų, kokios buvo tarp Algirdo Brazausko ir Stasio Lozoraičio, Artūro Paulausko ir Valdo Adamkaus, Rolando Pakso ir V. Adamkaus, nėra. D. Grybauskaitė dabar dominuoja, tačiau ir jos reitingas jau ne tas, be to, trūksta stiprių konkurentų jai“, – dėsto V. Gaidys.

Savo ruožtu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas tvirtina, kad viskas priklausys nuo rinkimų kampanijos. „Į praėjusius prezidento rinkimus atėjo, į Seimo atėjo, tai nežinau, kodėl dabar turėtų neateiti.

Labai priklauso nuo rinkimų kampanijos. Jei ji įdomi, intensyvi, domina rinkėjus, tai jų ateina daugiau. Jei kandidatai nesudomina rinkėjų, tai jie bet kokiu oru į juos neis“, – pažymi Z. Vaigauskas.

2009-aisiais vykusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo 51,71 proc.( 1 391 960) registruotų balsuotojų. Antrasis turas nevyko, nes D. Grybauskaitė surinko daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų.

Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją – tą pačią dieną, kaip ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė dar nepaskelbė, ar sieks antrosios kadencijos. Tuo metu politologai tuo neabejoja.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: