Lietuvos vežėjai, pieno, mėsos ar žuvies produktų eksportuotojai? Kieno eilė dabar, jei Rusijos pradėtas ekonominis karas bus tęsiamas? Kai kurie ekspertai tvirtina, kad karas jau paskelbtas. Šįkart Lietuva kratoma dar neregėtomis elektros kainomis. Tik atsakymo – kas tai padarė ir ką mums daryti – kol kas niekas neranda. Arba bent dorai paaiškinti negali.

Elektra brangsta 10 ir daugiau centų

Faktai tokie. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina biržoje pašoko iki 26,9 cento už kilovatvalandę. Pernai pirmąją spalio savaitę elektros kaina biržoje siekė 15,8 cento. Rugsėjo kainų palyginimas – 21,4 cento šiemet ir 15,3 cento pernai. Kainų kilimo tendencija išlieka stabili ir vis stiprėja.

Tokio kainų šuolio nebuvo per pastaruosius ketverius metus, nuo biržos darbo pradžios.

Kas įvyko? Pirmieji padėtį bandė aiškintis nepriklausomi elektros tiekėjai, parduodantys elektrą apie 70 proc. vartotojų. Pagal jų versiją, kainos pradėjo kilti dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatorių susitarimo pirmiausia vartoti Baltijos šalių tiekėjų pasiūlytą elektrą.

Anot jų, šis susitarimas riboja pigios elektros importą iš trečiųjų šalių. Be to, toks susitarimas pasirašytas, nepadidinus elektros linijų pralaidumo tarp Latvijos ir Estijos. Todėl, esant apribojimams importui iš trečiųjų šalių, Lietuvoje atsiranda elektros stygius, o jos kaina ima lipti į padanges.

Tai suskubo paneigti perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“: kainos didėja ne dėl susitarimo, o dėl to, kad trūksta vietinių gamybos pajėgumų ir dėl elektrinių remonto Karaliaučiaus srityje.

Kam ši situacija yra naudinga?

Tokie atsakymai elektros tiekėjų neįtikino.

„Pagaliau, tai jau ne verslo klausimas. Mes nerandame atsakymų, kodėl nieko nedaroma, kad padėtis keistųsi, ir kam apskritai tokia situacija naudinga. Elektros importuotojams – nenaudinga, tiekėjams – nenaudinga, vartotojams – nenaudinga, visai Lietuvai – ypač nenaudinga.

Tai reiškia, kad ateityje elektra gali brangti iki 20 procentų. O tuomet infliacija jau taps nevaldoma. Čia jau politinis klausimas, čia jau reali grėsmė euro įvedimui“, – kalbėjo vienos elektros tiekimo įmonės vadovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas teigė jau kuris laikas ieškąs atsakymo į klausimą, kodėl brangsta elektra.

„Laimi čia akivaizdžiai „Eesti Energia“, nes jie turi perteklines skalūnais kūrenamų elektrinių galias ir eksportuoja elektrą į Latviją, Rusiją ir Lietuvą. Dar man dirbant Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, estai ne kartą kėlė klausimą, kad būtina riboti importą iš Rusijos. Dabar jiems tai pavyko“, – galimas priežastis nurodė V. Jankauskas.

Rusiškos elektros importo ribojimą jis vadina kvailu – suomiai perka iš tos pačios Rusijos: „Lietuvos pramonininkai nesupranta tokios politikos. Manau, kad tai ne dabartinės valdžios politika, o ankstesnės politikos atgarsiai“, – įsitikinęs pramonininkų atstovas.

Pasak V. Jankausko, elektros kainų pramonei ir komercijai augimas gali padidinti infliaciją netiesiogiai, per prekių ir paslaugų kainų augimą.

Infliacija tik didės

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Importo iš trečiųjų šalių ribojimas, nepriklausomai nuo to, ar daromas specialiai, ar yra netobulų mechanizmų pasekmė, yra žalingas visiems vartotojams. Ilgainiui tai reiškia aukštesnes energijos kainas žmonėms, prarandamą įmonių konkurencingumą. Taip pat veikia ir kelių lygių infliaciniai mechanizmai.

Pirmiausia Vartotojų kainų indeksas (VKI) didėja tiesiogiai dėl elektros energijos brangimo, po to todėl, kad brangsta beveik visos prekės ir paslaugos. Pigios elektros energijos importo ribojimas Lietuvos žmonėms yra visiškai nenaudingas“, – teigė Ž. Šilėnas.

Pigaus elektros importo ribojimą Laisvosios rinkos instituto prezidentas taip pat priskyrė buvusiai valdžiai.

Pigios elektros laikai baigėsi?

Energetikos ekspertai kelia ir dar vieną elektros kainų didėjimo versiją. Didžiąją dalį pigios elektros Lietuva gaudavo iš Karaliaučiaus srities. Tai buvo daroma vien dėl to, kad Lietuva būtų įtikinta, jog pigios elektros – per akis, todėl Visagino atominės elektrinės statyti neverta. Atrodo, kad šis triukas pavyko.

„O dabar jiems nėra jokio reikalo mūsų dotuoti, leisti savo pinigus, šildyti orą vien dėl to, kad mes gautume pigios elektros. Pigios elektros laikai baigėsi. Tik klausimas, ką mes darysime toliau. Nei plano, nei kokio nors atsakymo negirdėti. Elektros tiekėjai teisingai sako – čia jau ne verslo, čia jau politinis klausimas“, – teigė panorėjęs likti neįvardytas energetikos ekspertas.

Žingsniai, kurie gali sunaikinti rinką

Kas bus toliau, jeigu elektros kainos išlaikys tokį aukštą lygį?

Šešėlinės vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad ši tendencija yra ilgalaikio pobūdžio. Pasak Seimo nario, tai patvirtino ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė Diana Korsakaitė, su tuo sutinka ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

„Nors biržoje elektros kaina siekia net 28 centus už kilovatvalandę, dėl politinių peripetijų ir artėjančių rinkimų elektros gamybos kaina, kuri yra sudėtinė elektros tarifo dalis, išlieka ta pati – 15,9 cento už kilovatvalandę.

Tai reiškia, kad elektros kaina reguliuojamiems vartotojams nedidės, nepaisant rinkos kainų šuolio, o nuostolius dėl padidėjusios kainos prisiims LESTO ir nepriklausomi tiekėjai. Vien LESTO nuostoliai kiekvieną mėnesį sieks apie 10 milijonų litų“, – prognozuoja D. Kreivys.

Kokia išeitis?

Pasak D. Kreivio, VKEKK metodikos atsižvelgia į paskutinių 12 mėnesių kainos vidurkį. Tačiau esant dideliems kainų pasikeitimams, VKEKK turi reaguoti ir elektros kainas perskaičiuoti, atsižvelgiant į ilgalaikes tendencijas.

„Todėl sprendimus reikia priimti, nekišti galvos į smėlį ir nestumti valstybinės įmonės į nuostolius, o nepriklausomų elektros tiekėjų – į bankrotą. Taip gali būti sunaikinta rinka, kuri labai sėkmingai veikė 4 metus. Jei kainos nebus perskaičiuotos, jas vis tiek teks didinti vėliau, tik tuomet elektros kainų šuolis bus dar didesnis ir gali siekti iki 25 procentų“, – kalbėjo D.Kreivys.

Kažkas panašaus Lietuvoje jau yra atsitikę, tam net ir vardas yra prigijęs – „Imbraso mokestis“. Tuomet dėl politinių motyvų buvo nesiryžtama didinti šilumos kainos Vilniuje. Nepriemoką sostinės gyventojams teko mokėti keletą metų.

Klausimų šiame naujajame kare kol kas daugiau nei atsakymų. Ir grėsmių sąrašas – dar ilgesnis.