Laimės svetur ieškantys, bet jos neradę emigrantai psichologines problemas sprendžia padedami Lietuvos specialistų. „Paskaičiau ir man palengvėjo. Labai dėkoju, kad atrašėte, kad radote laiko perskaityti mano laišką. Atsiprašau, kad parašiau su klaidomis. Atsiprašau, kad mintys šokinėja,“ – nuotoliniu būdu emigrantus konsultuojantiems psichologams guodžiasi užsienyje gyvenantys lietuviai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skelbtą viešųjų pirkimų konkursą psichologinėms paslaugoms emigrantams teikti laimėjusi viešoji įstaiga „Gera būsena“ per metus nemokamai konsultuoja apie 150 užsienyje gyvenančių lietuvių. Kiekvienas iš jų turi teisę į dvi nemokamas profesionalios konsultacijos valandas. Psichologinė pagalba teikiama per „Skype“ ir elektroniniu paštu.
Viešosios įstaigos „Gera būsena“ vadovė, psichologė psichoterapeutė Vilma Kuzmienė sutinka, kad per dvi valandas žmogaus problemų neišspręsi. Rimtų bėdų turintiems klientams individualią terapiją specialistai taiko ir dvejus metus – kelias į gerą savijautą būna ilgas ir duobėtas.
„Šiuo atveju apie žmogaus pasveikimą net nekalbame. Mūsų tikslas – užkabinti tą žmogų taip, kad jis išsijudintų, suvoktų savo būklę ir ieškotų profesionalios pagalbos ten, užsienyje, arba grįžtų gydytis į Lietuvą. Būna, kad mes surandame vietos moterų krizių centro ar ligoninės adresus, ieškome užsienyje dirbančių lietuvių specialistų kontaktų“, – aiškino V.Kuzmienė.
Įkurtuvių karštligė: nelieka laiko įsiklausyti į save
Psichologinės pagalbos užsienyje gyvenantiems lietuviams projekto sumanytojai įsivaizdavo, kad į juos dažniausiai kreipsis „žali“ emigrantai, kamuojami adaptacijos problemų.
Tačiau realybė pasirodė kitokia: su didžiausia psichologine įtampa žmonės susiduria vėliau – emigracijoje praleidę trejus ir daugiau metų.
„Pirmaisiais metais visos jėgos sutelkiamos įsikūrimui: darbo, gyvenamosios vietos, darželių ar mokyklos vaikams paieškoms. Reikia susitvarkyti buitį, susipažinti su rajonu ir t.t. Žmones užvaldo toks įsikūrimo stresas, kad nelieka laiko įsiklausyti į save: net nepastebima, kad daugėja nemigo naktų, senka energijos ištekliai, o vaikas pradėjo daryti į kelnes, nors seniai to neturėtų būti“, – aiškino V.Kuzmienė.
Trejų metų tapatybės krizė
Įsikūrimo karštligei atslūgus gyvenimas tarsi stoja į vėžes. Tačiau V.Kuzmienė pastebėjo, kad po maždaug trejų metų emigrantus neretai ištinka vadinamoji identiteto ir tapatybės krizė, kai apninka dvejonės ir ramybės neduoda klausimas: ką aš čia iš viso veikiu?
„Iš darbo praktikos galiu pasakyti, kad nebuvo nė vieno konsultuoto emigranto, kuris nepagalvotų, grįžti namo ar ne“, – sako psichologė.
Ieškant atsakymo, žmonės ima blaškytis tarp skirtingų interesų, pliusų ir minusų dėliojimas padeda toli gražu ne visiems. Kas tada? Aklavietė.
„Kartais ypač sunku ir emigravusiems su šeimomis. Neretai nutinka, kad vienas partneris nori grįžti, nes svečioje šalyje stokoja savirealizacijos. Tačiau sutuoktiniui viskas klojasi puikiai, o vaikai, kartais jau gimę užsienyje, leidžiami į vietos mokyklas. Ar juos vežti į Lietuvą? Kaip jie ten adaptuosis? Ar aš pats rasiu savo vietą ir jausiuosi laimingesnis? Kas, jei ne? Juk partneris praras čia turėtą gerą darbą. Kyla daugybė dilemų“, – pažymėjo kelerius metus emigrantus konsultuojanti psichologė.
Nuo savęs į užsienį nepabėgsi
Pažeminta savivertė – tokia diagnozė nustatoma kone visiems į „Geros būsenos“ specialistus besikreipiantiems emigrantams.
„Pabrėžiu, kad mes kalbame ne apie visus išvykusius lietuvius, nes tikrai yra tokių, kurie įsitvirtina, dirba prestižinius darbus – išvažiuoja ir iš esmės pakeičia savo gyvenimus. Tai – sėkmės istorijos. Mes konsultuojame žmones, kuriems nepasisekė, kurie emigraciją vertino kaip šansą, bet jo išnaudoti nepavyko. Tai pavadinčiau ne ekonomine, bet psichologine emigracija, kai žmogus bėga nuo savęs su dideliais lūkesčiais, tačiau pakeitus aplinką niekas nepasikeičia, nes jis lieka toks pats. Jei Lietuvoje turėjo bendravimo problemų, su jomis susiduria ir užsienyje“, – paaiškino V.Kuzmienė.
Psichologų konsultuoti emigrantai dažniausiai skundžiasi nerimu. Didelę dalį klientų kankina įvairūs depresijos simptomai: liūdesys, pykčio protrūkiai, emocijų nevaldymas, nemiga, išsekimas, apatija.
Trečioje emigrantų skundų vietoje atsiduria santykių su partneriu, nelaimingos meilės ir smurto šeimoje problemos.
„Tai ir partnerio agresija, ir neištikimybė. Lietuvaitės, ištekėjusios už užsieniečių, ypač musulmonų, susiduria su socialkultūriniais ir religiniais skirtumais. Emigracijoje šeimos dažnai susiduria su santykių krizėmis: jei moteris nedirba, vadinasi, vyras turi dirbti už du. Žmonės labai pavargsta fiziškai, o po to prasideda greitos relaksacijos paieškos: alkoholis, nesvetimi ir narkotikai“, – pasakojo V.Kuzmienė.
Tėvas – agresyvus, motina – egzaltuota
Emigrantams tenka spręsti ir socializacijos problemas: jie jaučiasi nepritapę, izoliuoti, atstumti ir labai vieniši.
„Yra labai daug nusivylimo. Žmonės išvažiuoja su vienokia fantazija ir lūkesčiais, o po to viskas susiklosto kitaip. Tai pasakytina apie turtingas šalis, tarkime, Norvegiją, į kurią išvažiuoja išsilavinę lietuviai, o jiems tenka dirbti žuvies fabrikuose, bent tol, kol išmoks norvegų kalbą, o tam reikia mažiausiai metų“, – kalbėjo psichologė.
Problemų Šiaurės šalyse kyla ir dėl tautų charakterių skirtumų. Pavyzdžiui, norvegai labai santūrūs, slepiantys emocijas.
„Lietuviai labai bijo norvegų vaiko teisių tarnybų ir ne visada adekvačiai reaguoja į jų atstovų apsilankymus. Pavyzdžiui, iš darželio gavęs priminimą apie tai, kad baigiasi vaiko sauskelnės, norvegas sureaguotų normaliai, o lietuvis tai traktuoja kaip persekiojimą. Vaiko teisių atstovų vizitai į namus irgi sutinkami priešiškai.
Vyro reakcija: ko jums čia reikia?! O motina puola į ašaras ir ima aiškinti, kaip myli savo vaikus. Tada norvegų psichologas įvertinime rašo, kad tėvai yra emociškai nestabilūs: tėvas – agresyvus, o mama – egzaltuota ir verkianti. Tada ir kyla abejonių, ar tėvai gali pasirūpinti vaikais“, – pasakojo V.Kuzmienė.
Neseniai ji lankėsi Osle, kur skaitė paskaitą lietuvių bendruomenės Norvegijoje nariams: „Bendruomenė užsiima rimtais dalykais ir stengiasi padėti. Pirmame seminare dalyvavo norvegų vaiko teisių atstovai, kurie supažindino su šalies įstatymais.“
„Ar aš nesakiau?“
V.Kuzmienė pastebėjo, kad maždaug pusė visų išvykstančiųjų įsivaizduoja, kad emigracija – kaip turizmas, todėl lagaminus susikrauna spontaniškai.
„Prieš trejus metus atliktas didesnis mūsų tyrimas parodė, kad 50 proc. mūsų klientų emigruoja ekspromtu. Tai tampa didelių problemų priežastimi“, – sakė psichologė.
Tačiau net nepasisekus įsitvirtinti užsienyje emigrantai ne visada ryžtasi grįžti į Lietuvą. Labiausiai juos gąsdina artimųjų pasmerkimas ir klausimas: „Ar aš nesakiau?“
„Teko konsultuoti lietuvius ir per ekonominę krizę. Kai kurie būdavo visai išsekę, neturėjo, ko valgyti, tačiau bijojo grįžti namo. „Ką man pasakys? Niekas nežino, kad aš darbą praradau“, – tokiais būgštavimais su psichologais dalijosi pagalbos ieškoję žmonės.
Moterys, paliktos su vaikais ant rankų, bijo visuomenės pasmerkimo. „Ypač, jei vaikai yra kitos rasės. Kai kurioms nejauku grįžti ir dėl priaugto svorio: „Kas bus, kai mane pamatys?“ Tai rodo gilias psichologines problemas“, – sakė V.Kuzmienė.
Padėkos išduoda begalinę vienatvę
V.Kuzmienė ir jos kolegos gauna konsultuotų klientų padėkas. Žmonės prisipažįsta psichologų rašytus laiškus ir patarimus skaitantys ne kartą, esą prie jų vis grįžta, kai vėl pasijunta blogai.
„Paskaičiau ir man palengvėjo. Labai dėkoju, kad atrašėte, kad radote laiko perskaityti mano laišką. Atsiprašau, kad parašiau su klaidomis. Atsiprašau, kad mintys šokinėja“ – rašo užsienyje gyvenantys lietuviai.
„Lietuvoje gyvenantys klientai dėkoja kitaip, santūriau. Iš to galima suprasti, kad svetur esantis žmogus jaučia begalinę vienatvę“, – apibendrino pašnekovė.
Projektui įgyvendinti SADM skiria iki 30 tūkst. litų per metus. To neužtenka patenkinti konsultacijų poreikio: nemokamos valandos išsenka maždaug spalį ar lapkritį.
Daugiau apie psichologinę pagalbą užsienyje gyvenantiems lietuviams galima sužinoti interneto svetainėje http://psyvirtual.lt/
Komentarai
"ši įstaiga gavo valstybės finansavimą būtent emigrantų konsultacijoms" - ir? kame cia blogumas?
"Bėda ta, kad reikia pateikti atsakaitas, kiek jų "prakonsultuota"-kuo daugiau, tuo geriau-žiūrėk, SADM iš kiauro Lietuvos biudžeto dar lėšų skirs tokiam svarbiam darbui.." - vel gi, ir? taip, sis projektas stengiasi skleist infa apie save, kad zmones zinotu, naudotusi. Kame cia blogis? Kodel psichologiniu problemu turintys zmones neturetu suzinoti apie si projekta (beje, teisingai pastebeta, jau apmoketa projekta!) ir turetu kenteti, negaudami psichologines pagalbos?
Kuo daugiau zmoniu suzinos apie tai, kuo daugiau serganciu gaus pagalba, tuo geriau! Argi ne taip?
Isvis kazkoks kvailas komentaras. Matosi, kad nori, jog si projekta uzdarytu. Tik neaisku, kodel. Ar tau skauda, kad kazkas suzinos apie ji ir gaus nemokama pagalba?
tai visi verkia, kad valstybe nesirupina zmonem, padare si projekta - vel negerai!
(nebent turi privacia psichologine konsultacija, tai ir draskaisi nepatenkintas/-a, kad klientu neturesi - jie gales gauti NEMOKAMA pagalba ir ne pas tave;))))
Mieli skaitytojai, šis rašinėlis yra reklaminis ir reklamuoja VĮ "Gera būsena", laimėjusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skelbtą viešųjų pirkimų konkursą psichologinėms paslaugoms emigrantams teikti. Žmonių kalba tariant, ši įstaiga gavo valstybės finansavimą būtent emigrantų konsultacijoms. Bėda ta, kad reikia pateikti atsakaitas, kiek jų "prakonsultuota"-kuo daugiau, tuo geriau-žiūrėk, SADM iš kiauro Lietuvos biudžeto dar lėšų skirs tokiam svarbiam darbui...Matyt, niekaip nepavyksta daugiau tų "turimų"150 klientų per metus sukurpti (kaip patikrinti, ar jie tikri?), o biudžeto pinigėlių šiai VĮ oi, kaip noris, žiūrėk, po šito reklaminio rašinėlio ir atsiras naujų emailo adresatų buhalterinėms ataskaitoms..
Ar jusu drauge naudoja smegenis,o jus pati?
Moterys, paliktos su vaikais ant rankų, bijo visuomenės pasmerkimo. „Ypač, jei vaikai yra kitos rasės. Kai kurioms nejauku grįžti ir dėl priaugto svorio: „Kas bus, kai mane pamatys?“ Tai rodo gilias psichologines problemas“, – sakė V.Kuzmienė.
Ne gilias psichologines problemas cia rodo, o problemas pacioje visuomeneje, kuris butent tokias ale 'psichologines' problemas ir issaukia.
net neskaiciau straipsnio nes vel emigrantai gal paziurekit kas dedasi panosei. Mano pazystama gyvena kaime su depresija gal gali irgi kreiptis skype nes neturi is kaimo kaip atvaziuot konsultacijai. Ar jei ji ne emigrante tai tegu gyvena kaip nori. Negaliu kaip pikta.
Jo puikiai zinau kas tai yra" psichologija",nes studijuoju tai,tai ka ir noriu pasakyti kai zmones neturi jokiu uzsibreztu tikslu,jokiu svajoniu,tai ir veda prie depresijos ar net,dar blogiau,,,,reik susikurt sau tiksla,nors ir atrodo nepasiekiama,bet vistiek reik turet,kad ir pvz kas liecia kalba,cia daugybe galimybiu ja mokintis,tik noro melieji reikia,tiek nedaug,noro,ir tegul nesako kad ner laiko dirbam,seima o jei bei seimos,tai dar lengviau,as pati dirbau naktimis ,ryte vaikus i mokykla vesdavau ir dar rasdavau laiko anglu kalbos kursams,finale dabar turiu gera darba ir plius studijuoju Universitete ir vis dar randu laiko ir teatra nueit ir knyga paskaityt,,,,Kaip kiekvienas is musu priims gyvenima,taip gyvenimas priims mus:)Sutinku yra atveju kada zmoniems prireikia profesionalios psichologu pagalbos taip sveikintina kas ja pasinaudoja,bet tai yura 1 is 100 atveju visi kiti yra patys sau isiteigia kad yra nelaimingi,nemylimi ar turi depresija....sekmes ieskant savo gyvenimo tikslo:)lony
Ar tu taip gerai pazysti zmoniu psichologija???Ka tas reiskia,, su psichika negerai,,??....Vieni zmones jaucia labai dideli stresa ir diskomforta del kalbos, kiti del pasikeitysios aplinkos ir kulturos, vienisas be seimos...ar cia dyvai , kad tai viskas susideje , sudaro ir chaosa, ir baime?
jei domina galiu parasyti kur nemokami muziejai, vargonine muzika ir parodos
"Aišku, parašykite, tikrai labai smagu būtų, būtinai patalpintumėm šią informaciją!:) Lauksime el.paštu: info@anglija.lt
Gražaus savaitgalio!"
Admin
nezinau kas mane galetu sugniuzdyti. tikrai daug ka paaukojau ir praradau atvykus i uk. bet ir naujo atradau. gyvenimas toks ir yra, kad nezinai kas ryt bus. bet yra tokiu, kurie ir lietuvoj verkia, ir atvyke i uzsieni rankas nuleidzia.
geriau ikelk viskas kas susije su pasalpom ka galima uz dyka gaut kur kreiptis vosokiausiu nuorodu imestum kas kur nemokamai super ;)
"Apie pašalpas visą informaciją galima rasti Anglija.lt skyriuje "Apie Angliją":
http://www.anglija.lt/aktualijos/pasalpos_pensijos/
Taip pat galbūt rasite Jūsų dominančios informacijos skyriuje "Mano Anglija" (http://www.anglija.lt/straipsniai/mano_anglija) - ten taip pat yra kažkiek straipsnių apie mokesčių lengvatas, būdus, kaip sutaupyti ir pan.:)"
Admin
Aciu uz straipsni, turbut reiks kreiptis. Jauciu, kad cia per 9 metus susirgau.
Fsio!
Nesusipažinau su rajonu, tapau egzaltuota,vaikas pradėjo daryti į kelnes...
Fsio!Fsio!Fsio!
...grįžtu gydytis į Lietuvą!
Maziau saves gailekit, durniai,uzsiimkit kuom nors naudingu!
Na koks cia nesamoningas straipsnis,kas turi problemu su su psichika tai tam bet kur bus blogai,o jei zmogus sugeba save relizuoti tai emigravus dar daugiau yra galimybiu kur plestis,tik nereikia tingeti,o jei dar ir angliskai kalbi,tai yra super!Asmeniskai visiskai nesutinku su siuo straipsniu,turiu daug draugu,veiklos ir gyvenimas yra nuostabu! Maziau dejuoti reikia,ir viskas pasikeis:)Sekmes!
Tikra tiesa,labai vienisi zmones jauciasi,daugelis paskesta alhoholio liune,tikrai daug teko sutikti,paciai tokios problemos preita viskas ka isvardijot,o grysti,man jau nebeliko kur,pas ka.jusu labai geras projektas dekui kad estate.su pagarba.
Adminai buk geras nebekelk to sudo uzp*so jau beziuret ikelk ka nors idomaus o ne komentatoriams pasilazdavot
"Skirtingus žmones domina skirtingi dalykai: kas neįdomu Jums, gali būti įdomu kitiems ir atvirkščiai:)"
Admin