Emigrantai stebisi, kad auklės nesutinka dirbti už 600 litų - Anglija.lt
 

Emigrantai stebisi, kad auklės nesutinka dirbti už 600 litų 

Augant emigracijai iš Lietuvos, daugėja norinčių iš tėvynės vaikams atsivežti aukles. Tačiau, kaip pastebi įdarbinimo agentūrų darbuotojai, išeiviai auklėms siūlo mažiausią Lietuvoje įmanomą kainą ir stebisi, kad jos nesutinka svetur dirbti už 600 litų mėnesio algą ir maistą.

„Atsirado daugiau klientų, norinčių įdarbinti aukles užsienyje už mažiausią Lietuvoje įmanomą atlyginimą. Sulaukusios neigiamo atsakymo, mamos nusistebi, neva pas mus nėra krizės, kad niekas nevažiuoja“, – DELFI sakė auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė.

Pasak jos, statistinio vidutinio Lietuvos gyventojo sudarytas tinkamiausios auklės portretas būtų toks: 30-45 metų labai simpatiška vairuojanti savo automobilį ir išsilavinusi lietuvė moteris, turinti jau didelius vaikus.

Tiesa, dažnai ši sąlyga skamba kvailokai turint omenyje norimą auklės amžių, nes kartais reikalaujama, kad vaikas būtų „bent“ penkiolikos.

Gera auklė taip pat turėtų gerai gaminti, lavinti vaiką ir kartais sutvarkyti namus. Dar geriau būtų, kad dirbtų už nedidelį atlyginimą.

Mažiau dėmesio skiria auklės išvaizdai

Paklausta, kaip skiriasi vidutinio išeivio iš Lietuvos sudarytas tinkamiausios auklės portretas nuo prieš tai aprašyto, I. Augustinienė sakė, jog emigrantai tikriausiai mažiau dėmesio skiria auklės išvaizdai.

„Nors nėra tiek daug lietuvių klientų, kurie ieškotų auklės per agentūrą. Dažniau auklių iš Lietuvos ieško rusai, įsikūrę Europoje“, – atkreipė dėmesį Vilniuje ir Kaune veikiančios agentūros vadovė.

DELFI kalbinti išeiviai iš Lietuvos patvirtino, kad ieškoti auklės per agentūrą nėra populiaru ir ne tik todėl, kad už rastą tinkamą moterį, kuri sutiktų dirbti užsienyje, agentūrai reikia mokėti beveik dvigubai daugiau, nei už dirbančią Lietuvoje.

„Mums geriau pasikviesti ką nors iš šeimos ar gerai pažįstamą žmogų, nes, bent jau iš pradžių, auklės pageidauja, kad šeimininkai pasiūlytų, kur gyventi, o savas žmogus gali gyventi kartu“, – sakė prieš porą metų iš Lietuvos į Airiją išvykusi dviejų vaikų mama.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais užsienyje gyveno 880 Lietuvos piliečių iki 4 metų, 5–9 metų amžiaus kategorijoje registruoti 852 mūsų tautiečiai, 10–14 metų amžiaus kategorijoje – 881, oficialus svetur gyvenančių 6–19 metų amžiaus emigrantų skaičius siekė 2775.

Augant emigracijai iš Lietuvos, daugėja norinčių iš tėvynės vaikams atsivežti aukles. Tačiau, kaip pastebi įdarbinimo agentūrų darbuotojai, išeiviai auklėms siūlo mažiausią Lietuvoje įmanomą kainą ir stebisi, kad jos nesutinka svetur dirbti už 600 litų mėnesio algą ir maistą.

„Atsirado daugiau klientų, norinčių įdarbinti aukles užsienyje už mažiausią Lietuvoje įmanomą atlyginimą. Sulaukusios neigiamo atsakymo, mamos nusistebi, neva pas mus nėra krizės, kad niekas nevažiuoja“, – DELFI sakė auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė.

Pasak jos, statistinio vidutinio Lietuvos gyventojo sudarytas tinkamiausios auklės portretas būtų toks: 30-45 metų labai simpatiška vairuojanti savo automobilį ir išsilavinusi lietuvė moteris, turinti jau didelius vaikus.

Tiesa, dažnai ši sąlyga skamba kvailokai turint omenyje norimą auklės amžių, nes kartais reikalaujama, kad vaikas būtų „bent“ penkiolikos.

Gera auklė taip pat turėtų gerai gaminti, lavinti vaiką ir kartais sutvarkyti namus. Dar geriau būtų, kad dirbtų už nedidelį atlyginimą.

Mažiau dėmesio skiria auklės išvaizdai

Paklausta, kaip skiriasi vidutinio išeivio iš Lietuvos sudarytas tinkamiausios auklės portretas nuo prieš tai aprašyto, I. Augustinienė sakė, jog emigrantai tikriausiai mažiau dėmesio skiria auklės išvaizdai.

„Nors nėra tiek daug lietuvių klientų, kurie ieškotų auklės per agentūrą. Dažniau auklių iš Lietuvos ieško rusai, įsikūrę Europoje“, – atkreipė dėmesį Vilniuje ir Kaune veikiančios agentūros vadovė.

DELFI kalbinti išeiviai iš Lietuvos patvirtino, kad ieškoti auklės per agentūrą nėra populiaru ir ne tik todėl, kad už rastą tinkamą moterį, kuri sutiktų dirbti užsienyje, agentūrai reikia mokėti beveik dvigubai daugiau, nei už dirbančią Lietuvoje.

„Mums geriau pasikviesti ką nors iš šeimos ar gerai pažįstamą žmogų, nes, bent jau iš pradžių, auklės pageidauja, kad šeimininkai pasiūlytų, kur gyventi, o savas žmogus gali gyventi kartu“, – sakė prieš porą metų iš Lietuvos į Airiją išvykusi dviejų vaikų mama.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais užsienyje gyveno 880 Lietuvos piliečių iki 4 metų, 5–9 metų amžiaus kategorijoje registruoti 852 mūsų tautiečiai, 10–14 metų amžiaus kategorijoje – 881, oficialus svetur gyvenančių 6–19 metų amžiaus emigrantų skaičius siekė 2775.

 (Komentarų: 18)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: