Emigrantai – sutrikę. Grąžinus prieš septynerius metus panaikintą šauktinių kariuomenę, grįžti reikės ir jiems?

Karo prievolės įstatyme nurodyta, kad karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys LR pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Vadinasi, pagal įstatymą, jei esi Lietuvos pilietis, nors ir esi registruotas kitoje šalyje, sugrįžti ginti tėvynės turėsi.

Tiesa, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys viešai ne kartą pabrėžė, kad emigravusių jaunuolių po visą pasaulį gaudyti neketinama, nes nustatytas šauktinių skaičius yra tik 3–3,5 tūkst., o Lietuvoje yra apie 200 tūkst. karo prievolininkų.

Tačiau oficialiai tokie siūlymai nėra įteisinti, taigi kol kas svarstomi jie nebus.

Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad šauktinai gali būti kviečiami laišku, skelbiant jų pavardes per Krašto apsaugos sistemos ir kitas visuomenės informavimo priemones, telefonu, kt. būdais.

Ketina emigruoti

Emigrantai viešoje erdvėje diskutuoja, kaip jiems reikės toliau gyventi svetur, svarsto, kas apmokės grįžimo į Lietuvą, būsto nuomos kitoje šalyje išlaidas ir garantuos, kad jų darbo vieta bus išsaugota.

„Mes tai emigruosime, palikdami užsidegusius tėvynės gynėjus“, – neslepia viena internautė.

„Aš tai jau įsivaizduoju, kaip darbo vietą 9 mėnesius saugos koks nors Anglijos fabrikas, jeigu kvies ir emigrantus“, – jaudinosi kita.

Dar kita mergina tikino, kad daugelio svetur išvykusių emigrantų niekas net neras – esą jie nedeklaravo, kad išvyko, neturi ir gyvenamosios vietos.

Daugiausia Lietuvių – Anglijoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005-2014 metais pasaulyje gyveno 3 mln. 663 tūkst. lietuvių, iš jų 83,1 procento, arba 3 mln. 43,4 tūkstančio, – Lietuvoje, o 16,9 procento, arba 619,6 tūkstančio – užsienio valstybėse.

Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst., – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkstančio – kituose žemynuose.

Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje.

Kasmet Lietuvos pilietybės atsisako apie 100 žmonių

Tiesa, yra vienas būdas emigracijoje gyvenantiems ir ligų, vaikų, paskolų, mokslų ir darbų neturintiems lietuviams išvengti šauktinių kariuomenės – atsisakyti pilietybės. Bet Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėjos Daivos Vežikauskaitės teigimu, tik iš pirmo žvilgsnio tai padaryti atrodo paprasta.

Nors LR pilietybės įstatymas nurodo, kad piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, yra du atvejai, kai to padaryti nepavyks – asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis arba jei atsisakęs Lietuvos pilietybės jis liktų apatridu – asmeniu be pilietybės.

Vadinasi, jei nori atsisakyti Lietuvos pilietybės, turi turėti galimybę priimti kitos šalies pilietybę. Kasmet tokių žmonių, anot D. Vežikauskaitės, atsiranda apie 100.

Įgyti kitos šalies pilietybę – sunku

„Labai daug šalių yra prisijungę prie konvencijų, kurios siūlo mažinti žmonių be pilietybės skaičių. Yra siekiama, kad kiekvienas asmuo turėtų pilietybę. Kitaip – šalį, kuri jį gintų.

Nemanau, kad šiemet daug lietuvių suskubs atsisakyti pilietybės. Pastaruoju metu gauname labai mažai prašymų dėl to. Beje ne taip seniai kalbos dėl šauktinių prasidėjo, dar viskas nėra visiškai patvirtinta“, – patikino ji.

Paklausta, ar sunku įgyti kitos šalies pilietybę, D. Vežikauskaitė patikino, kad nors ir yra tam tikri tarptautiniai dokumentai, kurie reglamentuoja, kokie principai turėtų būti įtvirtinti, o kokie – nepažeisti, kiekviena šalis nusistato savą pilietybės įgijimo tvarką.

„Svarbiausia, kad žmogus būtų pragyvenęs kitoje šalyje tam tikrą laiko tarpą, išsilaikytų kalbos, Konstitucijos arba istorijos egzaminus – kokius, priklauso nuo šalies. Reikalavimai yra įvairūs, net ir Lietuvos pilietybę galima įgyti daugybe būdų. Kiekviena šalis nusistato šalies pilietybės įgijimo būdus“, – sakė ji.

Anot jos, Lietuvos pilietybė, pateikus visus reikalingus dokumentus, panaikinama per 3 mėnesius.

Išvykus – būtina registracija

Yra nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą privalo per 7 darbo dienas iki išvykimo.

Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo, kuris planavo iš Lietuvos Respublikos išvykti trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigas užsienio valstybėse.

Taigi išvykstant gudrauti nepavyks – gyvenamąją vietą deklaruoti yra būtina. Priešingu atveju asmuo yra baudžiamas nustatymo nustatyta tvarka. Pagal administracinį kodeksą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas deklaravimo įstaigai, taip pat melagingų deklaravimo duomenų pateikimas – užtraukia įspėjimą arba baudą Lietuvos Respublikos gyventojams nuo penkių iki keturiolikos eurų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Ką darys su dirbančiais emigrantais?

Žmonės diskutuoja ir apie tai, kaip Lietuva sugebės užtikrinti, kad emigrantų darbo vieta, jei jie bus pakviesti į šauktinius, 9 mėnesius bus saugoma.

Kaip nurodoma Karo prievolės įstatyme, šauktiniui yra garantuojama darbo vieta, eitos pareigos ar studijų vieta. Tam, kad nebūtų pasamdytas kitas darbuotojas, darbdaviams 6 mėn. kompensuojamas mokamas darbo užmokestis.

Statistikos departamentui apie savo profesiją informaciją yra pateikę 164,2 tūkstančio, arba 29,6 procento, 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių. Trečdalis jų buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, ketvirtadalis – nekvalifikuoti darbininkai. Penktadalis – vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai bei tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai.

Iš kitų valstybių išsiskyrė Lenkija, kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo vadovu, specialistu, techniku arba jaunesniuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė kas trečias lietuvis.

Jungtinė Karalystė ir Ispanija išsiskyrė didžiausia 15 metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.