Šiuo metu Lietuvoje užregistruoti 1453 vaikai, kuriuos be suaugusiųjų priežiūros paliko į užsienį uždarbiauti išvykę tėvai.

Vaikų, likusių be svetur išvykusių tėvų globos, pernai padaugėjo beveik trigubai, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“.

„Pašlijo vertybės. Pirmenybė dažnai teikiama pinigams ir visai nebepaisoma, kad, tėvams išvykus užsidirbti, nutrūksta neįkainojamas jų ryšys su atžalomis. Vaikams tai – psichologinė trauma, turinti ilgalaikių padarinių“, – „Lietuvos rytui“ teigė Utenos rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gailutė Blažienė.

„Jei tėvai netinkamai rūpinasi savo atžalomis, vaikų teisių specialistai priversti apriboti gimdytojų teises. Vaikas, staiga atsidūręs globos namuose, jaučiasi paliktas ir niekam nereikalingas“, – pridūrė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAIT) vadovė Odeta Tarvydienė.

Atsiunčia pinigų

Dar visai neseniai Utenos rajono vaikų teisių gynėjams teko atstovauti 16-metės Godos (visų nepilnamečių vardai straipsnyje pakeisti. – Red.) interesams.

Nepilnametės tėvai išvyko užsidirbti į Angliją, kai mergaitei buvo penkiolika. Po metų ji susilaukė kūdikio. Bet netgi tada tėvai neparskrido į Lietuvą. Gimdymo metu šalia nepilnametės buvo vaikų teisių apsaugos specialistai.

Rūpintis, kas prisiimtų ne tik paauglės, bet ir jos atžalos globą, kol Goda taps pilnametė, taip pat teko jiems.

„Bent formaliai to imtis sutiko mergaitės giminaitis. Godos vaiko tėvas – irgi nepilnametis. Jo šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei“, – pasakojo G.Blažienė.

Pirmą kartą Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai su paaugle susidūrė, kai ši dar laukėsi kūdikio. Tuomet paaiškėjo, kad nepilnametė prastai lanko mokyklą, tėvų bute dažnai rengia vakarėlius.

„Goda niekada nejautė nepriteklių – tėvai atsiųsdavo pinigų ir jai pačiai, ir butui išlaikyti. Iš tėvų sulaukėme priekaištų, ko kišamės į nepilnametės gyvenimą“, – kalbėjo G.Blažienė.

Šiuo metu Goda su kūdikio tėvu jau gyvena Didžiojoje Britanijoje su savo tėvais.

Ilgesį reiškia blogu elgesiu

Su skaudžiomis istorijomis yra susidūrusi ir Biržų rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Giedra Gedvilienė. 14-metis biržietis Mykolas neprižiūrimas tėvų gyvena kelerius metus.

„Vaikas ilgisi motinos, tačiau paauglys to neišsako žodžiais. Tai, kas vyksta jo širdyje, jis parodo elgesiu“, – kalbėjo G. Gedvilienė.

Mykolas dažnai praleidžia pamokas, jo pažymiai prasti, paauglys nepaklūsta pedagogams.

Biržų pareigūnai ketina kreiptis į teismą ir siekti, jog sūnų likimo valiai palikusiai motinai būtų apribotos motinystės teisės. Tuomet Mykolui bus ieškoma globėjų arba jis turės apsigyventi globos namuose.

Tėvams stinga atsakomybės

„Anksčiau galbūt tėvams trūkdavo informacijos, tačiau dabar akivaizdu, kad jiems tiesiog stinga atsakomybės.

Juk jeigu vaiką ištinka nelaimė, kone kiekviename žingsnyje prireikia tėvų sutikimo. Tarkime, prieš darant operaciją. Juk ne visuomet galima laukti, kol iš kitos šalies parskris tėvas“, – kalbėjo VVTAIT direktorė O.Tarvydienė.

Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai dažnai susiduria su tėvais, kurie atsisako tvarkyti reikiamus dokumentus ir priskirti vaikų globą kitiems asmenims. Jie tikina nuolat palaikantys ryšį su vaikais, išlaikantys juos materialiai, dažnai parvažiuojantys į Lietuvą.

„Yra dvi pusės: tėvai svetur uždirba pinigus, taip sukurdami materialinę gerovę visai šeimai, bet nebegalvoja apie tai, kad paliktiems mažamečiams reikalinga ir kitokia, nemateriali, globa.

Mažamečiai, nors ir turėdami tėvų atsiunčiamų pinigų, nemoka patys tvarkyti ūkio. Patekę į tokią padėtį jie sutrinka“, – įsitikinusi O. Tarvydienė.

Lrt.lt