Emigrantai Lietuvoje ieško psichologinės pagalbos 

Psichologai pastebi, kad grįžę į Lietuvą emigrantai ieško psichologinės pagalbos, o kai kurie nuolat konsultuojasi su psichologais internetu.

Statistikos duomenimis, vien pernai gyventi į užsienį išvyko per 23 tūkstančius lietuvių. Specialistai pastebi, kad šiemet kone ketvirtadalis į juos besikreipusių užsienyje gyvenančių lietuvių prakalbo apie savižudybę.

Kone dešimtmetį Did
žiojoje Britanijoje gyvenęs ir dirbęs vyras pasakoja, kad prie tėvynės ilgesio, vienatvės ir diskriminacijos pripranta ne kiekvienas emigrantas.

„(Jautiesi) kaip iš kokios gražios vietovės prie jūros, iš Palangos išmestas į Sacharos dykumą, kur vietiniai čiabuviai pirštais rodo, kadangi tu kalbos visiškai neperpratęs. Aš nepasakyčiau, kad pusė žmonių, bet galbūt mažesnė dalis neišlaiko to streso ir bando grįžti į Lietuvą“, – sako buvęs emigrantas Dalius Šapoka.

Neseniai į Lietuvą grįžęs vilnietis teigia, kad jaunimas užsienyje įtampą malšina įprastais būdais: „Yra didelis alkoholio pasirinkimas, yra ir diskotekos, gatvėse galima išsilieti“.

Psichologai pastebi, kad emigrantai susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis, kurias tenka spręsti ir užsienyje, ir Lietuvoje.

„Yra tekę ieškoti ten ir lietuvių psichiatrų, nes žmogus kalbos nemoka, ir moterų krizių centrų ieškoti“, – pasakoja psichologė psichoterapeutė Vilma Kuzmienė.

„Ypač vasarą padaugėja klientų, kurie nori bent trumpalaikės psichologinės pagalbos, kai atvyksta atostogoms į Lietuvą“, – teigia psichologė psichoterapeutė Vitalija Mickutė.

Kai kurie emigrantai konsultuojasi su psichologais ir internetu ir netgi kalba apie savižudybę.

„Kai mes čia skaičiavome duomenis, buvo 180 žmonių, iš kurių 23 proc. išsakė ketinimus nusižudyti, tai darė arba planuoja daryti. Šįmet yra labai sudėtinga, iš tiesų, yra labai rimtos problemos“, – sako V. Kuzmienė.

Per 9 praėjusių metų mėnesius internetu nuolat konsultavosi kone 250 užsienyje gyvenančių lietuvių, šiemet per 4 mėnesius jau sulaukta kone 200 internetinių pacientų.

Šį Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kuriame dirba profesionalai, šiemet ketinama pratęsti dar mėnesiui. Vėliau žmonėms siūloma naudotis mokamomis psichologų paslaugomis.

Tokių tinklalapių yra ir daugiau, jau keletą metų psichologinę pagalbą internetu teikia ir savanoriai konsultantai.

Pernai į užsienį gyventi išvyko per 23 tūkst. lietuvių, o grįžo kiek daugiau nei 9 tūkst.

www.anglija.lt

Psichologai pastebi, kad grįžę į Lietuvą emigrantai ieško psichologinės pagalbos, o kai kurie nuolat konsultuojasi su psichologais internetu.

Statistikos duomenimis, vien pernai gyventi į užsienį išvyko per 23 tūkstančius lietuvių. Specialistai pastebi, kad šiemet kone ketvirtadalis į juos besikreipusių užsienyje gyvenančių lietuvių prakalbo apie savižudybę.

Kone dešimtmetį Did
žiojoje Britanijoje gyvenęs ir dirbęs vyras pasakoja, kad prie tėvynės ilgesio, vienatvės ir diskriminacijos pripranta ne kiekvienas emigrantas.

„(Jautiesi) kaip iš kokios gražios vietovės prie jūros, iš Palangos išmestas į Sacharos dykumą, kur vietiniai čiabuviai pirštais rodo, kadangi tu kalbos visiškai neperpratęs. Aš nepasakyčiau, kad pusė žmonių, bet galbūt mažesnė dalis neišlaiko to streso ir bando grįžti į Lietuvą“, – sako buvęs emigrantas Dalius Šapoka.

Neseniai į Lietuvą grįžęs vilnietis teigia, kad jaunimas užsienyje įtampą malšina įprastais būdais: „Yra didelis alkoholio pasirinkimas, yra ir diskotekos, gatvėse galima išsilieti“.

Psichologai pastebi, kad emigrantai susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis, kurias tenka spręsti ir užsienyje, ir Lietuvoje.

„Yra tekę ieškoti ten ir lietuvių psichiatrų, nes žmogus kalbos nemoka, ir moterų krizių centrų ieškoti“, – pasakoja psichologė psichoterapeutė Vilma Kuzmienė.

„Ypač vasarą padaugėja klientų, kurie nori bent trumpalaikės psichologinės pagalbos, kai atvyksta atostogoms į Lietuvą“, – teigia psichologė psichoterapeutė Vitalija Mickutė.

Kai kurie emigrantai konsultuojasi su psichologais ir internetu ir netgi kalba apie savižudybę.

„Kai mes čia skaičiavome duomenis, buvo 180 žmonių, iš kurių 23 proc. išsakė ketinimus nusižudyti, tai darė arba planuoja daryti. Šįmet yra labai sudėtinga, iš tiesų, yra labai rimtos problemos“, – sako V. Kuzmienė.

Per 9 praėjusių metų mėnesius internetu nuolat konsultavosi kone 250 užsienyje gyvenančių lietuvių, šiemet per 4 mėnesius jau sulaukta kone 200 internetinių pacientų.

Šį Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kuriame dirba profesionalai, šiemet ketinama pratęsti dar mėnesiui. Vėliau žmonėms siūloma naudotis mokamomis psichologų paslaugomis.

Tokių tinklalapių yra ir daugiau, jau keletą metų psichologinę pagalbą internetu teikia ir savanoriai konsultantai.

Pernai į užsienį gyventi išvyko per 23 tūkst. lietuvių, o grįžo kiek daugiau nei 9 tūkst.

 (Komentarų: 12)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: