Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė sako, kad Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje įsikūrusių lietuvių apklausa rodo, jog dauguma emigrantų į Lietuvą negrįžta ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, kad svetur užtikrintas saugumas, laisvė bei kitokie santykiai tarp žmonių.
Ketvirtadienį surengtoje „Tapatybės labirintų“ klubo diskusijoje J. Kuznecovienė sakė atlikusi dar nepublikuotą kokybinį tyrimą. Anot jos, nors dauguma emigrantų išvažiavo būtent dėl ekonominių priežasčių, negrįžta ne dėl pinigų – daugelio išvažiavusiųjų teigimu, jie nemokėtų vėl gyventi Lietuvoje.
Dauguma sociologės apklaustųjų mano, kad svečios šalys jau yra jų namai. Tačiau J. Kuznecovienė pastebi, kad emigrantai taip pat pripažįsta, jog tokiuose namuose nesijaučia iki galo savi. Anot sociologės, žmonės dėl to atsidūrė tokioje situacijoje, kai nei gimtinėje, nei užsienyje nesijaučia gerai, tad neišvengiamai turi sau užduoti klausimą, kas jie esantys.
Psichologinis diskomfortas
J. Kuznecovienės teigimu, dauguma lietuvių emigrantų suvokia, kad tapti savu anglu, airiu, norvegu ar, pavyzdžiui, ispanu nepavyks. Pasak jos, net ir visiškai integravęsi žmonės, pavyzdžiui, dešimt metų dirbantis daktaras ar sėkmingas verslininkas pripažįsta, kad „psichologinis diskomfortas yra duotybė“.
J. Kuznecovienės teigimu, daugelis emigrantų renkasi lengviausią ir tikriausiai būtiną kelią – prisitaikymą prie kasdienio elgesio taisyklių arba labai stipriai integruojasi profesinėje erdvėje. Moters teigimu, emigrantai taip pat atskyrė „prisitaikymą viešajame ir privačiame lygmenyse“. Nemažai sociologės apklaustųjų teigė, kad gerais piliečiais, tarkime, Anglijoje, užtenka būti „turint banko kortelę ar esant geru profesionalu“.
„Nemažai lietuvių emigrantų dirba kartu su 15 ar dar daugiau skirtingų pilietybių žmonėmis, todėl net ne visada iškyla klausimas, kas aš esu. Turėti savo lietuvišką tapatybę yra visiškai neaktualu. Dažnam gyventi ispanišką (ar kokį kitą) gyvenimą yra naudingiau ir patogiau“, - kalbėjo J. Kuznecovienė.
Atstumia „turtuolio demonstratyvus poniškumas“
Kultūros kritikas Vytautas Rubavičius pastebėjo, kad dabartinėse visuomenėse lygiavertiškumas neįmanomas, o socialinė nelygybė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje „yra faktas“, todėl teigė nemanąs, kad ketinantiems grįžti būtent tai yra baisiausia.
Jo manymu, atstumia kitkas: „formalios ar ne, bet egzistuojančios pagarbos trūkumas. Atstumia tas pirmos arba antros kartos turtuolio demonstratyvus poniškumas, kurį galima aptikti net valstybės institucijose“.
J. Kuznecovienė priduria, jog daugelis emigrantų „supranta savo ribotumą, bet tai skiriasi nuo socialinės diskriminacijos Lietuvoje“.
Svarbi užsienio valstybių politika
VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas taip pat pabrėžė svečios šalies, kurioje gyvena emigrantas, imigracinės politikos svarbą. Anot jo, atitinkama kalbos, pilietybės, socialinių garantijų, religijos, socialinių mažumų politika skatina asimiliuotis arba segreguotis.
„Pavyzdžiui, Amerikoje iki 7 dešimtmečio lietuviams didžiuotis, kad turi savo bendruomeninius savaitgalius, buvo politiškai nekorektiška, tačiau, pasikeitus imigracijos politikai, daugiakultūrėje Amerikoje lietuviai gali didžiuotis esantys lietuviai. Tokioje aplinkoje yra madinga turėti daugiau tapatybių, neužtenka būti vien Amerikos europiečiu, reikia būti Amerikos šveicaru ar tuo pačiu Amerikos lietuviu“, - kalbėjo V. Čiubrinskas.
Urugvajietis kaip lietuvis
Sociologijos docentė Irena Šutinienė, remdamasi savo tyrimu, pabrėžia, kad reikia skirti, kas yra lietuviškumas: ar tai sąmoningas apsisprendimas „dirbti Lietuvos labui“, ar, atvirkščiai, lietuvis yra čia gimęs, bet tokiu savęs nelaikantis. „Kas tokioje klasifikacijoje būtų juodaodis iš Urugvajaus, neturintis nė lašo lietuviško kraujo, susidomėjęs lietuvių kalba, ją išmokęs ir vėliau tapęs aktyviai veikiančiu lietuvių bendruomenės pirmininku? Ar jis yra lietuviškesnis už daugelį lietuvių, ar yra lietuvis?“, – kalbėjo I. Šutinienė.
Sociologės nuomone, nemažai emigrantų, dar būdami pačioje Lietuvoje, neįsisąmonina, kas yra lietuviškumas. „Todėl tokiame londoniškių kaime [anklavuose dirbančių lietuvių, nė kiek neperimančių svetimos kultūros, neišmokstančių anglų kalbos, bendruomenėje] lietuviška tapatybė irgi labai greitai prarandama. Čia niekam niekas neįdomu, tik darbas ir gėrimas“, - teigė I. Šutinienė.
Ji pastebi, kad daugeliui emigrantų dalyvavimas diasporos gyvenime yra ne tiek etinis, kiek socialinis veiksmas. Emigrantai, kadangi nėra artimųjų, jungiasi prie tokių pačių vienišų emigrantų. „Mes neturėjome nieko kito, tik vieni kitus (...) susitikdavome, nes beprotiškai norisi būti kartu“, - vieną interviu citavo I. Šutienė.
Galime lygintis su žydais ir armėnais
V. Čiubrinskas pastebi, kad lietuvių migracija „tęsiasi jau trečią šimtmetį“. „Turime ne vien ekonomines migrantų bangas, bet ir politines. Diasporos istorijos prasme, galime drąsiai lygintis su armėnais, rusais, žydais ar norvegais“, - sakė V. Čiubrinskas. Pasak jo, migracijos reiškinį ir patį žmogų jau reikia laikyti peržengiančiu nacionalinių valstybių ribas.
„Pirma, nacionalinė valstybė, siaurąja prasme, neturi ateities. Mes dabar jungiamės į tokius superderinius kaip Europos Sąjunga. Antra, mes esame daug labiau trapūs, mus vis labiau veiks klimato atšilimas. Todėl fragmentacija, be abejonės, liks ir didės“, - kalbėjo V. Čiubrinskas.
„Dabar turėtume kalbėti apie globalų lietuviškumą ar tautą globaliame pasaulyje. Apie tai, kas buvo rašoma 1949 metų lietuvių chartijoje. Lietuviškumas niekur nedingsta, tačiau atsiranda jo perkeltinumas į kitas teritorijas. Jeigu lietuviška tapatybė žmonėms bus svarbi, jie jos laikysis ir Sibire, ir Čikagoje“, - pridūrė jis.
Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo 1991 metų iš Lietuvos išvyko per 400 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek gyvena Kaune ar Alytuje.
Komentarai
jo, uzsieni tos salies pilieciais nebusit, bet svarbiausia busit zmonemis, ten dirbsit, uzdirbsit ir galesit but savimi patenkinti. ne taip kaip lietuvoj- dirbi stengiesi, gauni alga uz kuria gali tik nusipirkt kastuva ir prisikast slieku maistui
Tas komentaras apie didesne tolerancija ir supratinguma uzsienyje - akiu dumimas. As irgi taip snekejau, kai pirma sav atvariau i Vokietija.
Net ir universitete studijuodamas jauciu kaip vokieciam geresni pazymiai rasomi nei uzsienieciam... Tai ka jau apie darbo rinka sneket.
Kaip straipsny raso - netapsit nei airiais, nei anglais, nei vokieciais..
Pripazinkit tiesa ir nevaizduokit vietiniu uzsieny, nes tokie nesat ir niekada nebusit.
na ka as galiu pridurti ,visi cia sauniai pasisako ir labai smagu..
as i lt grysciau tik vienu atveju , jei cia netekciau darbo , pasalpu ir uzpultu kokia depresija.... viskas vienumetu... ir jei isbandyciau viska kas ymanoma ,kad atgauciau tai ka turejau.... ir nieko neiseitu ... tai tik tada... tai tik tada pamastyciau grzti.. bet ir gryzusi tureciau glaustis pas sese... tai reiktu vel pradet viska is pradziu ... na ir pradeti butu imanoma , jei lietuvei butu kaip zmones... tureciau palikti tokia kaip jie kad galeciau su su jeis dirbti, apsipirkineti parduotuvej ... tureciau integruoti i savo gimtine is naujo... na bet kol pokolkas man cia dar nera taip blogai tai as liksiu cia ... visur gerai jei tu jautiesi gerai... o kaip del patreotiskumo tai nezinau nesu as baisiai tokia patrijote , net jei reiktu tai galeciau ja pabuti... man svarbiausia buti ZOGUMI..
jo musiskius atskirsi lengvai,adidas,nike ir savaime aisku keiksmazodziai,paziurekit kuo virte musu vaikai,grasina tevams su savo teisemis,isizioti neduoda,Lt greitai sutvarkytum,nes ten tiki tevais,o cia,viskas vaikams,o tie vaikai,kai sulipa i autobusa po pamoku,kazkoks siaubas,suauge stengesi net neziureti i juos,nes gali lengvai uzsirauti
Siaip jau Lietuvoje ne rik susiraukE, bet ir nuproteje. Vien jau dėl to negali gyventi. Nekencia rusu, nekencia isvaziavusiu,nekencia patys save.Labai jau vien del to slogi nuotaika. Bet tas visur ir visada darbuose padlyzinimas darbdaviui. Ta isvis atmosfera, ta neteisybe valdzioje, teismuose ir visa kur, tai visai is veziu ismusa. Liudna. Mes jau susiruoseme i Londona su vaikais, tai kaimyne gyvenanti Londone parase, kad dar nevaziuotume, nes darbo galime negauti. As pati vyr. buhaltere, bet ruosiuosi zinoma dirbti gal kokia valytoja. Man jau geriau valytoja dirbti ten, negu cia Lietuvoje gyventi. Ir vaikus cia baisu kur isleisti. O ta tamsa???Kiemuose nematai isvis kur eiti - tamsu, tamsu ir gatvese. Visur tamsa, tamsa. Laikykites kaip nors ten, nes cia tai dar isvis neaisku kas bus, o zinoma tik bloga bus, gero tai isvis kadad ar bus
Lietuva
Gyvenu Anglijoj jau visas desimtmetis taciau seniai ne del pinigu. Neturiu as ju. Bent jau tiek kad nusipirkciau gyvenama plota. O kaip gi zmogus prisitaupysi jei vienas turi islaikyt du vaikus. Siek tiek prasimusiau- is nekvalifikuoto darbo perejau i kontorini, prie kompiuterio ir netgi lietuviskas sovietinis universiteto diplomas praverte, tik reikejo pasitvirtinti Naric (tai organizacija UK, kuri ivertina uzsienyje igyta issilavinima, jei kas nezino).
O gyvenu Anglijoj todel, kad jau nebenoriu gyventi taip kaip mano kartos zmones gyvena Lietuvoje: pikti, pagiezingi, be laiko susene, savo ribotam pasaulelyj. Man patinka, kai pavyzdziui mano kolega skotas pasveikina mane kiekviena ryta su placiausia sypsena ir pasakoja dziaugsmingai kas gero buvo vakar,niekada neakcentuodamas problemu. Darbe nuotaika visu visada gera ir pats uzsikreti tuo paciu. O kur dar vadovu santykiai su pavaldiniais. Dar ne vienas vadovas neparode savo virsininkiskumo kaip kad Lt iprasta.
dauguma afrikieciu yra kvailiau! lygis kaip pas bezdzione,tegul vaziuja i savo afrika! gal po 100 metu pasieks europos lygi! o dabar tik AIDS platina europe,durni blia
O mane tai uzknisa tas lietuviu pasiputeliskumas, jei jau su D&G tai jau asas, o jei su armani - tai isvis ner ka gaudyt, nusileiskit ant zemes vyrukai, ne tokie jau jus faini kaip atrodot, o merginos tai tik ir zino kaip puostis nu ryto iki vakaro pries veidrodi, o cia Anglijoj viskas paprasciau ir fifu maziau pamatysi, nes taip cia atrodo tik prostitutes, zodziu viskas butu neblogai ir Lietuvoj, tik vis dar geriau Anglijoj, kad ir tarp tu babaju....cha cha cha
tai , tik tau taip atrodo , kad 3 tipai zmoniu yra dar ketvirtas tipas zmonju , kurie nori padeti ir padeda , o jeigu pats/pati uzrietus nosi vaikstai grizes atostogu , tai tokiu pasikelusiu ir anglijoj nemegsta ... as siuo metu lt atostogauju ...
o kas su ta afrika.afrikietciai taip pat zmones kaip ir mes as vedusi su afrikieciu ir gyvenu jau daug metu,ir man jis nieko nesiskiria nuo kitu.o lt. jei islosciau £1000000 tai ir vaziuociau ten gyventi,nes savo krastas vistiek trauke
zinai,kad anglai padeje-man nei silta,nei salta.bet jei gryzciau i lt ir ten pazystami ar kaimynai bus padeje-manau butu skaudziau.nes nieks nemegsta tu,kurie prasimuse ir kazka daugiau pasieke,nei tie,kurie liko.jie tik vaidina dideli tautiskuma ir patriotizma.yra 3 tipai zmoniu,kurie like lt.1-tie kas jau nuo senu laiku turejo pakankamai pinigu.2-tie kas noretu,bet neturi pas ka atvaziuoti,kad padetu isitvirtinti ir 3-tie kas bijo naujoviu,tai ir sedi lt ir deda ant isvaziavusiu.
ei pasiputeliai , 100 kartu ant jusu anglai deje
kaip tai ne del pinigu?aisku tik del ju,jau nemanau kad turedami ju Lt,nenoretumet ten ir pasilikti,as noreciau,nes kokia cia Anglija,panasiau i Afrika
ha ha rašė
2008-12-05 12:35
o asai ytariu kad tomuks yr is siauliu, kad taip snek.... :))))))
Kaip cia suprast dabar? Ko dabar Siauliai taip neitiko? A?
rasyt ismok, bliat lietuvis mat
ne ka toja lietuvoja dabar gali veikti ??? ekonomine krize kaip ir uk .bet kadangi tcia taip smarkei jos nesijautcia tai galima dirpti ir tcia . bent jau iki tol kol baiksis ta krize ir mes tada galesim iskele galvas vaikstcioti kaip tie anglai ir didzuotis musu didzia salimi
koks cia dar klausimas. Zinoma, kad isvaziave lietuviai tam, kad 'geriau' gyventu. Visapusiskai, materialine gerove suteikia dvasini pasitenkinima, todel ir renkasi zmogus ten, kur geriau jauciasi. Lietuvoje jau nezino, kaip tuos lietuvius atgal prisisaukti, tai visokiais budais cia nado palenkti, su ivairiais tyrimais ir apklausom. faktas tas, kad kas like gyventi, tai silikonines, soliariume ismirkusios paaugles ir baisus, neispruse ir pasileide 'vyrai', kurie riecia nosi, nes mat turi is ko rinktis... Kiti vyrai nugaras Uk lenkia, kad kazka turet. Zodziu- anomalija teliko, ko ten is vaziuot?:)
pritariu s2 120% gal uzteks Lietuvon sventems kaikurioms parlekt ir praleisti ten tiek laiko kol aplinkiniai nepradejo raukytis , pasirodo socialine diskriminacija baisus reikalas
ir del pinigu negryztu.. :DD lietuvoj pagal darbo atlyginima ir islaidas, bendras uzdarbis butu -2000 per menesi :DD
gryztu namo
jei mano seima lt gautu tokias pat pajamas kaip ir cia-vistiek nenoreciau gryzti,nebent koks nenumatytas atvejes(artimuju liga ir t.t.).jau geriau ziureti i dirbtine babajaus sypsena,nei lt ziureti i kokio tautiecio perkreiptus zandus;)
del chikenu negryztu, su bulvytem fri ir kola :DDDD lietuvoj to nera.. :( :D
nu joa, anglijoj pvz tolerancijos lygis daug aukstesnis nei lietuvoj, zmones malonesni, daug :) ir t.t
o asai ytariu kad tomuks yr is siauliu, kad taip snek.... :))))))
ash ne avinas, ash ozhiaragis :) o tu kas, kad chia aishkintum?
ismok rasyt avine!
ashai negryztu del kebabu :D