Emigrantas – atvirai: pagalvojus apie Lietuvą net nupurto 

Įkėlė Ben. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

"Ar esu išdavikas palikęs Lietuvą? Gal greičiau žmogus, kuris nesugriovė savo gyvenimo likdamas joje," - rašo Anglija.lt skaitytojas, papasakojęs savo emigravimo istoriją.
Esi parašęs ką nors įdomaus? Nori pasidalinti mintimis kažkokiu klausimu? Turi įdomių nuotraukų ar video vaizdų? Pasidalink su Anglija.lt skaitytojais!
Siųsk mums el. paštu info@anglija.lt arba įkelk savarankiškai į skyrių "E-migrantas".

Pasaulyje yra daug gražių vietų, kurios niekada neprilygs savai gimtinei, tačiau geresnio gyvenimo beieškant visuomet trokšti rasti šalį, kurioje galėtum realizuoti save ir išvengti tų nemalonumų, su kuriais tenka susidurti tėvynėje. Mano istorija gan skausminga.

Lietuvoje niekada nesisekė puikiai dėl prastos šeimos finansinės padėties ir prastų santykių su namiškiais. Trukdė peripetijos, verčiančios kentėti, o ne gyventi. Iš pažįstamų rato daugelis jeigu nors ne keliems metams, tai bent vasarai buvo išvykę užsidirbti pinigų į užsienį ir visuomet jų atsiliepimai žavėdavo, o uždarbiai viršydavo bet kokius lūkesčius.

Teko pačiam susitikti su ne vienu ir ne dviem, kurie prašė vienokios ar kitokios pagalbos norint emigruoti iš šalies. Teko pažinti įmonių vadovų, darbuotojų, sekretorių, studentų programų vykdytojų, kurie vertėsi šiuo verslu ir džiūgavo dėl kosminių uždarbių. Man kaip tik besimaišančiam šiame versle pinigų užsidirbti nepavyko, o noras pačiam pakeisti gyvenamąją aplinką ir nekovoti už elementarųjį būvį augo – akys vis smalsiau krypo į Angliją.

Šilčiau, veiksmo daugiau – ko jaunam žmogui daugiau ir bereikia? Po savo 20-ojo gimtadienio, dar neišgaravus švenčių aidams teko sėstis į lėktuvą ir skristi į Londoną. Viskas, kas nutiko, dabar kelia juoką, bet tada jau nuo pirmų akimirkų akys buvo nuolatos pritvindytos ašaromis ir gailesčiu sau. Kalbos nemokėjimas, nuolatinis pinigų trūkumas transporto išlaidoms, noras vis dar linksmintis kėlė dviprasmes mintis – ar reikia būtinai kažką keisti, mokytis, tobulėti, stengtis, ar džiaugtis jaunatviška nuotaika ir nerūpestingu gyvenimu.

Iš to, kuris nebuvo perskaitęs nei vienos knygos, nemokėjo suregzti sakinio be klaidos, bendravo su žmonėmis, kurie labiau mylėjo menamas Rusijos žemes, nei gerbė Lietuvos nepriklausomybę, ir suprato vyriškumą pagal apgailėtinus kaimiškus stereotipus, sugebėjau tapti visai kitu – pabaigti vidurinę, įstoti į aukštąją, baigti Anglijoje kelis kursus, skaityti knygas, jausdamas malonumą.

Visa tai – tik todėl, kad pasikeitė aplinka ir atsirado aibės laisvo laiko sau. Atsirado ir galimybė pamatyti, ką gali padaryti žmogus savo rankomis ir kiek gali pasiekti besimokydamas jam patinkančių dalykų. Viskas, kas kelia nuostabą ir ką galėjau tik matyti televizoriaus ekrane, šiandien jau čia, šalia, apčiuopiama, gyva.

Niekada Lietuvoje nebuvo taip gerai, kaip tik grįžus su pinigais pailsėti kelioms savaitėms. Kelis kartus teko gyventi ilgiau nei metus. Pirmas pusmetis visuomet vienas maloniausių– kur benueisi, ką bepamatysi, viskas gražu, miela, skanu – esi kupinas nostalgijos ir šilumos savo kraštui, žmonėms. Vėliau laikui bėgant kasdienybės liūnas įtraukia į nusiminusių žmonių kalbas, veido išraiškas, kančias ir pinigų trūkumą, masinę psichozę dėl žiemą kylančių kosminių mokesčių kainų, netvarkos, korupcijos...

Paskutinis kartas buvo skausmingiausias, nes po jo dabar pagalvojus apie Lietuvą net nupurto. Teko patekti į teisėsaugos akiratį ir visomis pastangomis įrodinėti savo nekaltumą. Absurdas, apie kurį teko mokytis dvyliktoje klasėje, pasirodė visu savo „gražumu“. Po beveik dvejų metų teisybės paieškų kaltinimai buvo panaikinti. Kiek tai kainavo? Vos nenusigėriau iki beprotystės: kasdieninės psichozės, nervai, šiek tiek pinigų advokato išlaidoms, prarastos studijos viename iš Lietuvos universitetų ir laikinai sustabdyti mokslai aukštojoje.

Dabar esu mažame Anglijos miestelyje. Pinigų dirbant užtenka ir galima taupyti, kurti planus ateičiai, maitintis geresniu maistu, sportuoti, laikas nuo laiko apsilankyti didmiestyje, matyti žmones su šypsenomis ir sulaukti pasisveikinimų iš praeivių gatvėse. Ar esu išdavikas palikęs Lietuvą? Gal greičiau žmogus, kuris nesugriovė savo gyvenimo likdamas joje.

Įkėlė Ben. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

"Ar esu išdavikas palikęs Lietuvą? Gal greičiau žmogus, kuris nesugriovė savo gyvenimo likdamas joje," - rašo Anglija.lt skaitytojas, papasakojęs savo emigravimo istoriją.
Esi parašęs ką nors įdomaus? Nori pasidalinti mintimis kažkokiu klausimu? Turi įdomių nuotraukų ar video vaizdų? Pasidalink su Anglija.lt skaitytojais!
Siųsk mums el. paštu info@anglija.lt arba įkelk savarankiškai į skyrių "E-migrantas".

Pasaulyje yra daug gražių vietų, kurios niekada neprilygs savai gimtinei, tačiau geresnio gyvenimo beieškant visuomet trokšti rasti šalį, kurioje galėtum realizuoti save ir išvengti tų nemalonumų, su kuriais tenka susidurti tėvynėje. Mano istorija gan skausminga.

Lietuvoje niekada nesisekė puikiai dėl prastos šeimos finansinės padėties ir prastų santykių su namiškiais. Trukdė peripetijos, verčiančios kentėti, o ne gyventi. Iš pažįstamų rato daugelis jeigu nors ne keliems metams, tai bent vasarai buvo išvykę užsidirbti pinigų į užsienį ir visuomet jų atsiliepimai žavėdavo, o uždarbiai viršydavo bet kokius lūkesčius.

Teko pačiam susitikti su ne vienu ir ne dviem, kurie prašė vienokios ar kitokios pagalbos norint emigruoti iš šalies. Teko pažinti įmonių vadovų, darbuotojų, sekretorių, studentų programų vykdytojų, kurie vertėsi šiuo verslu ir džiūgavo dėl kosminių uždarbių. Man kaip tik besimaišančiam šiame versle pinigų užsidirbti nepavyko, o noras pačiam pakeisti gyvenamąją aplinką ir nekovoti už elementarųjį būvį augo – akys vis smalsiau krypo į Angliją.

Šilčiau, veiksmo daugiau – ko jaunam žmogui daugiau ir bereikia? Po savo 20-ojo gimtadienio, dar neišgaravus švenčių aidams teko sėstis į lėktuvą ir skristi į Londoną. Viskas, kas nutiko, dabar kelia juoką, bet tada jau nuo pirmų akimirkų akys buvo nuolatos pritvindytos ašaromis ir gailesčiu sau. Kalbos nemokėjimas, nuolatinis pinigų trūkumas transporto išlaidoms, noras vis dar linksmintis kėlė dviprasmes mintis – ar reikia būtinai kažką keisti, mokytis, tobulėti, stengtis, ar džiaugtis jaunatviška nuotaika ir nerūpestingu gyvenimu.

Iš to, kuris nebuvo perskaitęs nei vienos knygos, nemokėjo suregzti sakinio be klaidos, bendravo su žmonėmis, kurie labiau mylėjo menamas Rusijos žemes, nei gerbė Lietuvos nepriklausomybę, ir suprato vyriškumą pagal apgailėtinus kaimiškus stereotipus, sugebėjau tapti visai kitu – pabaigti vidurinę, įstoti į aukštąją, baigti Anglijoje kelis kursus, skaityti knygas, jausdamas malonumą.

Visa tai – tik todėl, kad pasikeitė aplinka ir atsirado aibės laisvo laiko sau. Atsirado ir galimybė pamatyti, ką gali padaryti žmogus savo rankomis ir kiek gali pasiekti besimokydamas jam patinkančių dalykų. Viskas, kas kelia nuostabą ir ką galėjau tik matyti televizoriaus ekrane, šiandien jau čia, šalia, apčiuopiama, gyva.

Niekada Lietuvoje nebuvo taip gerai, kaip tik grįžus su pinigais pailsėti kelioms savaitėms. Kelis kartus teko gyventi ilgiau nei metus. Pirmas pusmetis visuomet vienas maloniausių– kur benueisi, ką bepamatysi, viskas gražu, miela, skanu – esi kupinas nostalgijos ir šilumos savo kraštui, žmonėms. Vėliau laikui bėgant kasdienybės liūnas įtraukia į nusiminusių žmonių kalbas, veido išraiškas, kančias ir pinigų trūkumą, masinę psichozę dėl žiemą kylančių kosminių mokesčių kainų, netvarkos, korupcijos...

Paskutinis kartas buvo skausmingiausias, nes po jo dabar pagalvojus apie Lietuvą net nupurto. Teko patekti į teisėsaugos akiratį ir visomis pastangomis įrodinėti savo nekaltumą. Absurdas, apie kurį teko mokytis dvyliktoje klasėje, pasirodė visu savo „gražumu“. Po beveik dvejų metų teisybės paieškų kaltinimai buvo panaikinti. Kiek tai kainavo? Vos nenusigėriau iki beprotystės: kasdieninės psichozės, nervai, šiek tiek pinigų advokato išlaidoms, prarastos studijos viename iš Lietuvos universitetų ir laikinai sustabdyti mokslai aukštojoje.

Dabar esu mažame Anglijos miestelyje. Pinigų dirbant užtenka ir galima taupyti, kurti planus ateičiai, maitintis geresniu maistu, sportuoti, laikas nuo laiko apsilankyti didmiestyje, matyti žmones su šypsenomis ir sulaukti pasisveikinimų iš praeivių gatvėse. Ar esu išdavikas palikęs Lietuvą? Gal greičiau žmogus, kuris nesugriovė savo gyvenimo likdamas joje.

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: