Emigrantas: bėgame ne vien dėl mažo atlyginimo  

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Praėjusį sekmadienį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šventė 30 metų jubiliejų. Bemaž tiek pat jau ir mūsų nepriklausomai Lietuvai. Po informacinių pranešimų interneto žiniasklaidoje pasipylė įvairūs skaitytojų komentarai. Tačiau bene daugiausiai jų – neigiami. Žmonės guodėsi, kad ne už tokią Lietuvą kovojo ir ne tokio gyvenimo tikėjosi. Blogėjančias gyventojų nuotaikas pastebiu ir aš, kasmet sugrįždamas trumpų atostogų.

Esu vienas iš šimtų tūkstančių emigrantų, vis dar tebemylintis savo kraštą ir jo žmones, bet priverstas gyventi svetur dėl nuolatinių draudimų bei suvaržymų ir valdžioje įsisukusios mafijos. Dėl nusikaltėlių šutvės, per visą nepriklausomybės laikotarpį, plėšusios savo tėvynės ir joje gyvenančių žmonių turtą. Bet tokių skandalų, kokie šiuo metu skamba per visą žiniasklaidą, nebūčiau sapnavęs baisiausiame košmare. Kita vertus, gal mūsų jauna valstybė jau turi kažkokį stuburą, kad viešumon iškyla tokie dalykai?

Žinau, kad kai kas paskaitęs šį rašinį, paklaus, o ką tu davei Lietuvai, jei iš jos kažko tikiesi? Ogi daviau tai, ką galėjau, kol gyvenau, savo žinias, sugebėjimus, patirtį… Daviau kaip ir visi kiti, kad duoda kažką, juk nėra tik vienpusio ryšio, ar vienpusio davimo. Jau vien todėl, kad gyvenau Lietuvoje, ir tai, kad pusė milijono kažkada dar gyveno savo krašte, jau buvo kažkoks davimas savęs savo kraštui. Galėjome didžiuotis, kad esame vieninga ir neišsilaksčiusi tauta, kurioje buvo daugiau nei trys milijonai. O ką mes beturime šiandien? Koks likimas laukia mūsų Tėvynės, jei mokykliniame suole tebesėdinčios atžalos svajoja apie gyvenimą užsienyje?

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Praėjusį sekmadienį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šventė 30 metų jubiliejų. Bemaž tiek pat jau ir mūsų nepriklausomai Lietuvai. Po informacinių pranešimų interneto žiniasklaidoje pasipylė įvairūs skaitytojų komentarai. Tačiau bene daugiausiai jų – neigiami. Žmonės guodėsi, kad ne už tokią Lietuvą kovojo ir ne tokio gyvenimo tikėjosi. Blogėjančias gyventojų nuotaikas pastebiu ir aš, kasmet sugrįždamas trumpų atostogų.

Esu vienas iš šimtų tūkstančių emigrantų, vis dar tebemylintis savo kraštą ir jo žmones, bet priverstas gyventi svetur dėl nuolatinių draudimų bei suvaržymų ir valdžioje įsisukusios mafijos. Dėl nusikaltėlių šutvės, per visą nepriklausomybės laikotarpį, plėšusios savo tėvynės ir joje gyvenančių žmonių turtą. Bet tokių skandalų, kokie šiuo metu skamba per visą žiniasklaidą, nebūčiau sapnavęs baisiausiame košmare. Kita vertus, gal mūsų jauna valstybė jau turi kažkokį stuburą, kad viešumon iškyla tokie dalykai?

Žinau, kad kai kas paskaitęs šį rašinį, paklaus, o ką tu davei Lietuvai, jei iš jos kažko tikiesi? Ogi daviau tai, ką galėjau, kol gyvenau, savo žinias, sugebėjimus, patirtį… Daviau kaip ir visi kiti, kad duoda kažką, juk nėra tik vienpusio ryšio, ar vienpusio davimo. Jau vien todėl, kad gyvenau Lietuvoje, ir tai, kad pusė milijono kažkada dar gyveno savo krašte, jau buvo kažkoks davimas savęs savo kraštui. Galėjome didžiuotis, kad esame vieninga ir neišsilaksčiusi tauta, kurioje buvo daugiau nei trys milijonai. O ką mes beturime šiandien? Koks likimas laukia mūsų Tėvynės, jei mokykliniame suole tebesėdinčios atžalos svajoja apie gyvenimą užsienyje?

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: