Specialiai į Lietuvą iš Švedijos skaudančio danties išsigydyti grįžęs emigrantas norėjo sutaupyti, tačiau dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo ne tik turėjo kęsti skausmus, bet ir privalėjo papildomai investuoti į gydymą.

Maža to, vyrui dantis, kurį jis gydėsi, vėliau buvo pašalintas – jau į kitą stomatologijos kabinetą kreipęsis pacientas sužinojo, kad tai – ęsą vienintelis būdas išvengti skausmų.

Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus emigranto iš Jurbarko bylą. Nors ir procesą laimėjo, tačiau teisėjai nutarė, kad vienam stomotologijos kabinetui ieškinį dėl 1 189 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos pareiškęs vyras gaus tik mažą dalį pinigų. Už tai, kad patyrė nepatogumus dėl netinkamo danties gydymo, emigrantui buvo priteisti 300 Eur.

Tokią sumą jam anksčiau buvo priteisusi ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Savo sprendime ji nurodė, kad dantį, kuris jau buvo pašalintas, vis dėlto buvo galima pergydyti.

Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, todėl stomatologijos kabinetas pacientui privalo atlyginti jam padarytą žalą.

„Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai, – gydymo įstaiga tiek žalos nustatymo komisijos, tiek odontologų komisijos išvadų neskundė, todėl sprendžiama, kad į bylą pateikti raštiniai įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog atsakovė ieškovui nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl konstatuojami neteisėti veiksmai“, – nurodė teisėjai.

Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, kad jis sugrįžo iš Švedijos į Lietuvą, norėdamas išgydyti skaudamą dantį.

„Kadangi tuo metu pas visus dantų gydytojus Jurbarke buvo eilės, o aš dėl darbo Švedijoje neturėjau galimybės ilgai pasilikti Lietuvoje, dantį nusprendžiau gydyti pas gydytoją odontologę privačiame kabinete“, – ieškinyje rašė emigrantas.

Jis pas gydytoją lankėsi tris kartus, šių apsilankymų metu jam buvo plombuojamas 47 dantis (taip žymimas ketvirto ketvirčio septintasis dantis) bei gydomi jo kanalai. „Praėjus dviem savaitėms po danties gydymo, danties plomba nuskilo, todėl grįžęs į Lietuvą vėl nuėjau pas tą pačią gydytoją, – nurodė vyras. – Apžiūrėjusi bei iš naujo užplombavusi dantį, gydytoja nurodė, kad taip atsitiko dėl netinkamo kramtymo – t. y. per stipraus sukandimo.

Praėjus keliems mėnesiams po pakartotino apsilankymo pas gydytoją, atsirado nemalonus burnos kvapas, ėmė skaudėti žandikaulį ir jame atsirado guzas. Pamanęs, kad žandikaulio uždegimas prasidėjo dėl peršalimo, gėriau vaistus, kurie numalšino skausmą bei sumažino guzą. Po kelių savaičių vėl prasidėjo dideli žandikaulio skausmai, atsirado guzas bei nemalonus pūlių kvapas iš burnos, todėl ir šį kartą keletą savaičių gėriau vaistus, kurie jau nebepadėjo.“

Negalėdamas ilgiau kęsti nuolatinio didelio žandikaulio skausmo bei nepatogumo dėl nemalonaus burnos kvapo, emigrantas vėl grįžo į Lietuvą ir dar kartą apsilankė pas tą pačią gydytoją.

„Ji mane nusiuntė pas kitą specialistą pasidaryti dantų nuotrauką, ją padaręs gydytojas man žodžiu nurodė, kad 47 dantį skauda dėl to, jog dėl netinkamo danties gydymo yra pažeistas šio danties dugnas ir dantį būtina nedelsiant šalinti, – teismui nurodė pacientas. – Gydytojas taip pat paaiškino, kad esant tokiai būklei, danties gydymas yra labai sudėtingas, be to, laikinas, nes praėjus keletui mėnesių, situacija vėl kartosis. Gydytojo nuomone, vienintelė tinkama išeitis yra danties pašalinimas ir implanto įdėjimas.“

Kai su nuotrauka pacientas nuvyko pas jį gydžiusią stomatologę ir išsakė kito gydytojo nuomonę, ši pasiūlė 47 dantį gydyti pakartotinai.

„Aš gydymo atsisakiau ir paprašiau man pateikti medicinos dokumentų kopijas, nes baimindamasis didesnių komplikacijų bei manydamas, jog dantų gydymo paslaugas gydytoja teikė neužtikrindama maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir nepakankamai kvalifikuotai, nusprendžiau 47 dantį gydyti kitame stomatologijos kabinete“, – nurodė ieškovas.

Čia jam dantis buvo pašalintas ir įstatytas implantas.

Prašydamas priteisti patirtą žalą emigrantas teismui nurodė, kad dėl netinkamai gydyto danties ir užsitęsusio gydymo patyrė ilgalaikį didelį fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti stiprius vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl tolesnio danties gydymo ir galimų šio gydymo padarinių.

„Atsiradęs nemalonus burnos kvapas man sukėlė nepatogumų bendraujant su draugais, artimaisiais, kolegomis darbe – nuolat jausdamasis blogai, praradau norą bendrauti, tapau užsidaręs, – aiškino jis. – Be to, nežinodamas, kokia yra danties ir žandikaulio būklė, nuolat jaučiau įtampą ir stresą dėl galimų uždegimo padarinių. Įtampa ir nerimas iki šiol neišnyko, nes jaučiu diskomfortą, nepatogumą dėl implanto.

Dantys yra svarbūs žmogui tiek dėl mitybos, tiek estetiniu požiūriu – esu jaunas žmogus, reprezentatyvi išvaizda, kurios didelę dalį lemia sveiki ir gražūs dantys, yra labai svarbi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, todėl danties netekimas, kurį nulėmė nepakankamai atidūs, rūpestingi, atsargūs ir nekvalifikuoti gydytojos veiksmai, gydant 47 dantį, man sukėlė didelę moralinę žalą.“

Prieš pateikdamas ieškinį teismui vyras privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri, atsižvelgdama į Odontologų rūmų gydytojų specialistų išvadą, konstatavo, kad danties gydymo metu naudota medžiaga tiesiogiai dančiui pakenkti negalėjo, tačiau pripažino, kad žala paciento sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas odontologijos kabinete, pasireiškė dėl netinkamo ir nekokybiško 47 danties gydymo, todėl ieškovas kentė skausmus.

Komisija nurodė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad gydytojos pasirinkta ne pagal indikacijas medžiaga nulėmė ieškovo 47 danties skilinėjimą, blogą kvapą burnoje ir galiausiai danties pašalinimą.

„Nors medžiaga kanalų užpildymui pasirinkta ne pagal indikacijas, tačiau ši medžiaga pakenkti negalėjo; danties skilinėjimo priežasties galimybės nustatyti nėra, fistulės ir skausmų atsiradimo priežastis galėjo būti tiek 46, tiek 47 dantis; nemalonaus kvapo atsiradimo priežastis galėjo būti ir bendra paciento būklė; buvo galimybių dantį pergydyti“, – teigiama komisijos išvadose.

Šioms komisijos išvadoms pritarė ir teismas, konstatavęs, kad danties pašalinimo išlaidos, būsimo danties implanto pagaminimo ir protezavimo išlaidos patvirtina tik tai, kad ieškovas turi lūkesčius atkurti 47 danties funkciją, tačiau neįrodo, kad tokie poreikiai atsirado būtent dėl jį gydžiusios stomatologės neteisėtų veiksmų.

„Atsakovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą, nes byloje įrodyta, jog panaudota ne pagal indikacijas medžiaga galėjo lemti gydymo sėkmę“, – priimdamas spredimą teismas atsižvelgė į stomatologės požiūrį į situaciją ir jos vertinimą bei į tai, kad gydytoja buvo neabejinga susidariusiai situacijai – siūlė pacientui nemokamai pergydyti dantį, pretenziją iš karto užfiksavo ligos istorijoje ir pripažino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nustatyta 300 Eur kompensacija yra teisinga.

„Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad specialistai numatė galimybę pergydyti dantį, o ieškovas byloje nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių šias išvadas, be to, specialistų nurodyta statistinė sėkmė (80 – 95 proc.) yra didelė, sprendžia, jog šiuo atveju 47 danties pašalinimas turėjo būti tik kraštutinė priemonė, pasinaudojus visomis galimybėmis pergydyti dantį, tačiau buvo nulemtas išimtinai ieškovo apsisprendimo, ir negali būti pripažintas kaip atsakovės darbuotojo netinkamai teiktų gydymo paslaugų pasekmė, nes byloje surinktų įrodymų visuma tokios išvados nepatvirtina“, – įsiteisėjusiame sprendime nurodė teismas.