„Gyvenimas Anglijoje – paprastesnis, žmonės ne tokie pikti, ramesni. Tu gali gauti daugiau pinigų, tačiau kartu su jais gaudamas priedą – paprastą žmoniškumą – pasijauti ne tik statistiniu vienetu.

Gal dėl to ir emigruojama?“, – svarsto DELFI skaitytojas. Jis papasakojo kokia Anglija – jo akimis.

Pinigai

Pažintis su Anglija prasideda nuo pinigų. Grynieji svarai sterlingai piniginėje atsiranda apsilankius banke ir gavus krūvelę angliškų pinigų. Krūvelė yra tikrų tikriausia krūva, nes yra nemaža, tačiau tai tik todėl, kad šie pinigai yra smulkūs.

1000 eurų gali gauti dviejuose kupiūrose po 500 ar penkias po 200, tačiau su svarais sterlingais taip nepavyks. Net jei ir gautum deficitinius 50 dydžio banknotus, vis tiek jų reikėtų net 20 vienetų.

Kur kas dažnesnio 20 dydžio nominalo banknoto bus net 50 kupiūrų. Jų daug, tad piniginė išsipučia nuo banknotų gausos.

Pirma pažintis su svetima šalimi iš karto nustebina dar net joje neatsidūrus. Pažvelgus į Svaro sterlingo kupiūrą gali pastebėti užrašytus skaičius ar tekstus. Galbūt anglai neturi atliekamo popieriaus, nes rašo ant pinigų? Ar taip rodoma nepagarba karalienei, kurios atvaizdas pavaizduotas ant visų banknotų?

Kalbant apie svaro sterlingo dizainą, tai šis pinigas išties gražus ir jaučiasi, kad prie jo dizaino buvo rimtai padirbėta. Padėtas šalia euro banknotas atrodo tarsi popierinis pinigėlis iš stalo žaidimo. Toks nerimtas ir sukurtas per daug paprastai, tarsi nerimtai sąjungai, kuriai iki Anglijos dar labai toli.

Oro uostas

Pažintis su Anglija nuo pinigų pereinama prie oro uosto. Dažnas emigrantas nevažiuoja, bet atskrenda į šią šalį, nes tokia kelionė pigi, paprasta ir greita. Tačiau tik nusileidęs Anglijoje tu supranti kaip dažnai Londono Lutono oro uoste lėktuvai leidžiasi ir kyla. Eismas ore ir oro uoste čia niekada nesustoja. Jauti, kad čia tarsi savotiškas Europos centras, kur suteka milijonai piliečių iš visos Sąjungos ir viso pasaulio.

Ir tai – net ne pats didžiausias oro uostas Anglijoje, tačiau čia jautiesi lyg būdamas ateityje. Nori nenori prisimeni prieš tai buvusį vaizdą Vilniuje, kai apmiręs Vilniaus oro uostas primena nefunkcionuojantį objektą ant žemės. Judėjimo ir lėktuvų per mažai, kad jaustum net mažiausią įtampą ar sujudimą.

Gatvės

Kad ir kaip smagu oro uoste, tačiau kelionė turi būti pratęsiama jau antžeminiu transportu. Tai – puiki proga pasinaudoti vietiniu greitkeliu, kurio plotis reiškia vieną: čia eismo srautas ore toks pats intensyvus kaip ir oro uoste. Vienos ar dviejų eismo juostų čia tikrai neužtektų, nes automobilių tiek daug, kad reik tikrai gerų ir plačių greitkelių.

Važiuojant vėl ir vėl matai virš kelio įrengtas vairuotojų informavimo švieslentes. Matyt, čia tikrai galvojama apie saugumą, nes atsitikus kokiai nors nelaimei kelyje vairuotojai tuoj pat būtų informuojami apie tai švieslentėse. Sumažinkite greiti, nevažiuokite viena ar kita juosta, tiesiog būkite atsargūs. Tokia šių švieslenčių paskirtis. Ir jų kiekis tikrai stebina – pinigų buvo nepagailėta.

Prisiminus istoriją su švieslenčių įrengimu Vilniuje darosi liūdna. Kiek buvo kritikos, kad kam jos įrengtos, jei nedirba? Na, jei nėra avarijos, nėra reikalo pranešti apie pavojų kelyje, tai ir nedirba, bet kvaila kritika nugalėjo sveiką protą ir dabar į šias švieslentes net nebėra prasmės ir žiūrėti – jose, mano galva, rodoma visokia nereikšminga informacija.

Beliko skelbti reklaminius tekstus apie akcijas prekybos centruose ir galutinai būtų paneigtas bet koks jų reikalingumas. Didžiulis skirtumas – mentalitete, kai daiktas panaudojamas ne pagal paskirtį iš kvailo įgeidžio ir didelio skurdo bei neišmanymo.

Vairuotojai Anglijoje supranta, kad eismo saugumas labai svarbus. Anglijoje jie kultūringai praleidžia kito automobilio vairuotoją. Jei tau pamirksėjo šviesomis, tai ženklas, kad gali važiuoti. Tave tikrai praleidžia. Pernelyg neskubėk, nes tavęs neskubins ir nesikeiks dėl smulkmenų, tau nesignalizuos. Po to pakels ranką, palinkės geros dienos.

Spausti garso signalą nebūtina taip dažnai – to dar nesuprato Lietuvos vairuotojai. Gal įtakos tam turi ir galiojanti baudos balų sistema, aukštos automobilių draudimo kainos? Bet kultūros policininkas neišmokys – tai abipusės pagarbos vienas kitam pasekmė. Tiesa, policininkų dažnai matyti neteko. Neteko matyti ir reidų, o ir policininkai, būna, važinėja po vieną automobilyje, tad dvigubai gali būti daugiau ekipažų, jei reikia.

Namai

Pasiekus savo gyvenamąją vietą ir pamačius miestus, skirtingus namus, nejučia supranti, kad čia kiekvienas namas kažkuo kitoks, su savo savita istorija. Taip, daug namų yra panašių, bet tarp jų yra visiškai skirtingų, tarsi daugybė namų su savo individualiomis istorijomis, sudarantys savitus miestų paveikslus. Nėra to sovietinio masinio namų „kepimo“ palikimo, kai miestai tampa tarsi klonai, beveidžiai, panašūs ir pilki.

Aišku, tvarkos atžvilgiu teko nusivilti, nes gatvėse beveik nėra atliekų konteinerių, tad šiukšlių maišai paliekami tiesiog gatvėje tam tikromis dienomis. Tuos maišus surenka specialios komunalinės tarnybos, bet iki tol juos išdrasko lapės, katės ir po to šiukšlės tiesiog skraido gatvėmis. Vaizdas, kai stipresnis vėjas tiesiog nuneša šiukšles po gatves, tikrai nemalonus.

Beje, niekas nekontroliuoja lapių, kurios bėgioja mieste naktimis, o kartais ir dieną. Tu gali jas pasikviesti vos ne šalia savęs, nes jos nebijo žmonių, tačiau toks laukinės gamtos buvimas mieste neramina. Jeigu lapė gyvens mieste ir nebijos žmonių, ar ji vis dar bus lapė? Ar ji sveika? Todėl nenuostabu, kad pasitaikė atvejis, kai lapė užsuko į namus ir apkandžiojo vaiką.

Klimatas

Pagyvenus ilgesnį laiką daugelis pastebi ryškesnius klimato skirtumus. Turbūt pats ryškiausias – tai žiemos nebuvimas. Kai kam tai – tikras džiaugsmas, nes praktiškai pamiršti žiemos šalčius ir rūpesčius. Nebėra tų traumų pavojaus, apsnigtų kelių bei amžinų žiemos ligų. Oras – kur kas malonesnis nei Lietuvoje, o ir lyja ne dažniau nei Lietuvoje. Pamiršti stresą dėl aukštų šildymo kainų. Nustebino viešojo transporto stotelės, kurios kai kur būna įrengtos atvirkščiai – žmonės sėdi nugarą į gatvę. Gal būt taip padaryta dėl saugumo, tačiau tikrai nepatogu – juk nepamatysi atvažiuojančio autobuso. Kai kurios modernios autobusų stotelės nustebino savo technologine naujove.

Apie tai, kad negalima stotelėse rūkyti yra aiškūs įspėjimai, tačiau emigrantas lietuvis to nesupranta ir vis tiek užsitraukia cigaretę. Netrukus pasigirsta įspėjimas anglų kalba, kad rūkyti draudžiama. Ir netrukus lietuvis išeina iš už stotelės ribų, kad pabaigti rūkyti tą pradėtą cigaretę. Modernūs detektoriai, o gal vaizdas per kameras išduoda pažeidėjus. Puoselėjama nerūkymo kultūra.

Kultūra

Kad kultūra kitokia, pajauti ir įlipęs į autobusą. Vairuotojas pasisveikina ir atsisveikina su keleiviais, todėl net tas nekultūringas lietuvis po truputį mokosi kultūros ir jau pats pirmas pasisveikina, atsisveikina. Gal net grįžęs Lietuvon to paties išmokys ir Lietuvos autobusų vairuotojus? Aišku, tie pradžioje stebėsis, kodėl jis sveikinasi? Bet su laiku supras, kad tai nekainuoja daug ir daug paprasčiau, nei gali pasirodyti.

Kitas aukštesnės kultūros pavyzdys – parduotuvės. Jeigu tau užmins ant kojos ar netyčia pastums, atsiprašys. Nustembi, nes to Lietuvoje sulaukti praktiškai neįmanoma. Dažniausiai tik pažiūrima kreivai arba net neatsisukama. Neva pats kaltas, kad tau kažkas užlipo ar tave pastūmė. Iš tos serijos, kad kalta moteris, kad ją išprievartavo, nes kam vakare vėlai ėjo miesto gatvėmis. Tačiau kas nutiks, kai tu užminsi ant kojos?

Gali būti, kad ir tokiu atveju tavęs atsiprašys. Suspėk atsiprašyti pirmas, nes gali pavėluoti ir būsi nemandagus neaiškus tipas. Tarsi konkurencinė kova, kas pirmas bus mandagus. Čia būti nemandagiam yra tas pats, kas būti atsilikusiam. O juk niekas nenori tokiu būti, ar ne? Tuo metu Lietuvoje būti atsilikusiam kartais yra netgi šaunu, nes blogietis čia kartais dar tapatinamas su šauniu vyruku.

Vaikštant po parduotuvę pastebi, kad čia nėra daiktų spintelių. Jei turi krepšį, eik su juo į parduotuvę ir problemų dėl to nebus. Neįgaliesiems ar turintiems sveikatos problemų stovi specialūs judantys vežimėliai, kad būtų patogiau apsipirkti. Tokių vežimėlių būnant Anglijoje teko matyti daug ir bandžiau prisiminti įprastinius neįgaliųjų vežimėlius, kur ratą reik sukti su ranka.

Deja, bet nepamenu, kad tokį antikvarą būčiau matęs Anglijoje. Čia neįgalusis tiesiog sėdi ir vairuoja, o judėjimo energiją generuoja mechanizmas, tad pačiam rūpintis tuo jau nereikia. Apskritai prekybos centrai čia – gražūs ir patogūs. Kasininkės neskuba skenuoti prekių, jų niekada nemėto bet kaip ir neskubina tavęs. Kol nesusidedi pirkinių į pirkinių krepšelį, tol kito kliento neaptarnauja. Padėkoja už pirkimą, atsisveikina. Jokio streso kasoje nepatiri. Aišku, kartais peržengiamos ir sveiko proto ribos.

Kartą bandžiau nusipirkti paprastas žirkles nagams karpyti, ir teko trauktis asmens tapatybės kortelę, nes be jos žirklių nebūtų pardavę. Negi parduosi tokį šaltą ginklą nepilnamečiui? Jeigu atrodai jaunesnis nei 25-erių metų, tuomet įrodyk, kad tau 18-ika ir daugiau. Mes Lietuvoje žinome, kaip elgtis su žirklėmis, tačiau Anglijoje, matyt, tai ne visiems aišku.

Neaišku ir kaip atidaryti vaisvandenio butelį, nes ant kamštelio užrašyta „open by hand“ (angl. atidaryti ranka). O kaip gi dar galima būtų atidaryti tą butelį? Tikriausiai mėginta buvo atidaryti ir su burna, kojomis ar su kita kūno vieta, tad dėl šventos ramybės buvo pažymėta, koks atidarymo būdas geriausias ir saugiausias. Teisme jau niekas neapkaltins, kad neįspėjo. Bet pagyveni ir pripranti.

Kita tvarka

Pripranti, kad savaitė prasideda nuo sekmadienio, kad data rašoma kitokia seka, o norint nupirkti gėlių visai nebūtina pirkti nelyginį gėlių skaičių. Pasirodo, tam tikras skaičius gėlių reiškia kažkokį dalyką. Taigi, norint padovanoti 20 rožių, tai padaryti galima ir net nedraudžiama. Nustebino privaloma TV paslauga visiems gyventojams – privaloma raštiškai atsisakyti TV paslaugos, bet vis tiek ateis tikrinti, ar tikrai nesinaudoji TV paslauga.

Prašymai aukoti gatvėse – dažni ir erzinantys. Aukojimo verslas išvystytas iki tokio lygio, kad siūloma aukoti ne vienkartiniu būdu, o pasirašyti sutartį, kad aukos būtų išskaičiuojamos iš banko sąskaitos kas mėnesį. Ir nuramina, kad tai bet kada galima atšaukti. Tačiau iki kokio lygio nueita, kad auka tampa geresne jei ji daroma nuolatos?

Gyvenimas Anglijoje – paprastesnis, žmonės ne tokie pikti, ramesni. Tu gali gauti daugiau pinigų, tačiau kartu su jais gaudamas priedą – paprastą žmoniškumą – pasijauti ne tik statistiniu vienetu. Gal dėl to ir emigruojama?

Skaitytojo informacija