Anglijos lietuvė: hepatitas C – jį galima įveikti!!! - Anglija.lt
 

Anglijos lietuvė: hepatitas C – jį galima įveikti!!! 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Anglija.lt jau kelis kartu rašė apie JK lietuvę, kuriai buvo diagnozuotas hepatitas C (1-ąją dalį rasite čia, 2-ąją – čia, o 3-iąją – čia. Drąsi moteris dalijosi savo patirtimi siekdama ne tik išsipasakoti, bet ir duoti naudingų patarimų bei palaikyti panašaus likimo žmones. Neseniai ji sulaukė puikių žinių. Apie jas skaitykite jos laiške.

*Kalba netaisyta

Sveiki mieli tautiečiai,

praėjusių metų pavasarį esu rašiusi apie savo ligą – hepatitą C. Kam tai aktualu, turbūt prisimenate. Kadangi pažadėjau parašyti apie tai, kaip praėjo mano 12 savaičių gydymo kursas naujais vaistais, tą ir darau.

Tai buvo bandomasis gydymas naujais vaistais – sofosbuviru. Šis vaistas jau buvo patvirtintas JAV ir daugelyje Europos šalių, tačiau ne JK. Praėjusių metų kovo mėnesį, po ilgu ir išsamių tyrimu, vėl atvykau į Kembridžo „Addenbrooke's“ ligoninę ir gavau krepšį-šaldiklį su vaistukais – sofosbuviru, interferonu ir ribavirinu.

Taip pat susipažinau su man skirta sesute Jennifer, su kuria ir draugavome visą gydymo laikotarpį. Ji mane pasvėrė, patikrino pulsą, spaudimą ir vėl paėmė kraujo iš venos. Labai išsamiai paaiškino, kad šiame bandyme dalyvauja 10 žmonių, kuriuos atrinko pagal sveikatos būklę. Kai kas turi cirozę, kai kas tik hepatitą.

Drebančiu balsu paklausiau, kaip su mano būkle, nes turiu cirozę ir hepatitą. Ar negali
būti, kad vaistai dar labiau pakenks, o nieko nepadės? Ji vėlgi, kaip mažam vaikui viską pakartojo: kitos išeities nėra – hepatitą reikia salinti ir tai yra vienintelė galimybė, ir aš turiu tik džiaugtis, kad iš daugelio norinčių pasirinko mane. Dar pasakė, kad jis gydymo kursas kainuoja didelius pinigus, ir Lietuvoje aš jo tikrai nebūčiau gavusi. O čia gavau veltui ir net keliones išlaidos padengiamos. Turbūt ji teisi, bet tai yra abipuse nauda, nes vaistų gamintojams savanoriai, kaip mes, taip pat reikalingi.

Grįžau namo aprimusi ir pradėjau gerti vaistukus. Iš pradžių nieko nejaučiau, bet po poros dienų prasidėjo poveikis. Nieko tragiško tikrai nebuvo, bet vakarais kilo temperatūrą, krėtė drebulys, skaudėjo visa kūną. Toks jausmas, kad mano viduje vyksta kova.... Bet iš ryto vėl normaliai – dirbau, gaminau valgį, tvarkiau savo buities reikalus ir labai atsakingai gydžiausi.

Kas mėnesį važiavau į Kembridža, tikrino kraują, svorį, džiaugėsi, kad jis nekrenta. Ir taip tris mėnesius. Pagaliau birželį susitikau su gydytoja konsultante, kuri man pranešė, kad ... hepatito nėra. „Jūsų kraujas „švarus“, bet dar stebėsime jus pusmetį, kas mėnesį tikrinsime kraują“, –sakė ji. Pasirodo, yra galimybė, kad liga gali sugrįžti... Mačiau, kad tiek sesutė, tiek gydytoja irgi labai patenkintos. O jau aš tai buvau laiminga be galo!

Grįžau namo. Mano draugas užsakė pietus restorane. Irgi buvo laimingas ir vis mane gyrė, sakė, kad aš esu stipri ir protinga moteris. Mintyse dėl protinga, tai aš suabejojau, nes juk išgerdavau, ne paslaptis, nesirūpinau savo „kepenukais“ – tai jie man ir „atkeršijo“. Turbūt mano angelas sargas
supyko labai ir nusprendė mane išbandyti tokiu būdu.

Taigi, mano gyvenimas aišku, pasikeitė. Pati sau susikūriau dietą, ką galiu valgyti. Į alkoholį žiūriu kaip į nuodus, tačiau nesiruošiu kitų varžyti, nes nenoriu prarasti draugų. Kai jie pakelia taures, aš geriu sultis. Ir man tai pavyksta! Nejaučiu jokio diskomforto, tik gal šiek tiek liūdna, ypač per Kalėdas ir kitas šventes. Bet kuo toliau – tuo lengviau. Jeigu mano organizmas nugalėjo tokią ligą, aš juo turiu labai rūpintis ir mylėti, ko visiems ir linkiu.

Gruodį buvo paskutinis patikrinimas ir prieš šventes dar kartą patvirtino: jis negrįžo!!! Toliau kas tris mėnesius turėsiu vėl kelionę į ligoninę: tikrins kepenų būklę dėl cirozės. Kol kas antra stadija, liga neprogresuoja. O kaip bus toliau – kaip Dievas duos.

Jeigu kas norėtų užduoti man klausimų, galite kreiptis į redakciją ir parašyti man elektroninį laišką, atsakysiu.

Visiems linkiu sveikatos, nors skamba gal ir banaliai, bet visgi ji yra didžiausias mūsų turtas. Stenkitės būti geri, pakantūs vieni kitiems, nes didžiausias sveikatos priešas yra kas? PYKTIS!!!!

Sėkmes visiems

Anglija.lt skaitytoja [vardas ir pavardė redakcijai žinomi]:

Anglija.lt dėkoja autorei už jos laiškus, labai džiaugiasi dėl puikių gydymo rezultatų ir linki jai visokeriopos sėkmės!!!:

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Anglija.lt jau kelis kartu rašė apie JK lietuvę, kuriai buvo diagnozuotas hepatitas C (1-ąją dalį rasite čia, 2-ąją – čia, o 3-iąją – čia. Drąsi moteris dalijosi savo patirtimi siekdama ne tik išsipasakoti, bet ir duoti naudingų patarimų bei palaikyti panašaus likimo žmones. Neseniai ji sulaukė puikių žinių. Apie jas skaitykite jos laiške.

*Kalba netaisyta

Sveiki mieli tautiečiai,

praėjusių metų pavasarį esu rašiusi apie savo ligą – hepatitą C. Kam tai aktualu, turbūt prisimenate. Kadangi pažadėjau parašyti apie tai, kaip praėjo mano 12 savaičių gydymo kursas naujais vaistais, tą ir darau.

Tai buvo bandomasis gydymas naujais vaistais – sofosbuviru. Šis vaistas jau buvo patvirtintas JAV ir daugelyje Europos šalių, tačiau ne JK. Praėjusių metų kovo mėnesį, po ilgu ir išsamių tyrimu, vėl atvykau į Kembridžo „Addenbrooke's“ ligoninę ir gavau krepšį-šaldiklį su vaistukais – sofosbuviru, interferonu ir ribavirinu.

Taip pat susipažinau su man skirta sesute Jennifer, su kuria ir draugavome visą gydymo laikotarpį. Ji mane pasvėrė, patikrino pulsą, spaudimą ir vėl paėmė kraujo iš venos. Labai išsamiai paaiškino, kad šiame bandyme dalyvauja 10 žmonių, kuriuos atrinko pagal sveikatos būklę. Kai kas turi cirozę, kai kas tik hepatitą.

Drebančiu balsu paklausiau, kaip su mano būkle, nes turiu cirozę ir hepatitą. Ar negali
būti, kad vaistai dar labiau pakenks, o nieko nepadės? Ji vėlgi, kaip mažam vaikui viską pakartojo: kitos išeities nėra – hepatitą reikia salinti ir tai yra vienintelė galimybė, ir aš turiu tik džiaugtis, kad iš daugelio norinčių pasirinko mane. Dar pasakė, kad jis gydymo kursas kainuoja didelius pinigus, ir Lietuvoje aš jo tikrai nebūčiau gavusi. O čia gavau veltui ir net keliones išlaidos padengiamos. Turbūt ji teisi, bet tai yra abipuse nauda, nes vaistų gamintojams savanoriai, kaip mes, taip pat reikalingi.

Grįžau namo aprimusi ir pradėjau gerti vaistukus. Iš pradžių nieko nejaučiau, bet po poros dienų prasidėjo poveikis. Nieko tragiško tikrai nebuvo, bet vakarais kilo temperatūrą, krėtė drebulys, skaudėjo visa kūną. Toks jausmas, kad mano viduje vyksta kova.... Bet iš ryto vėl normaliai – dirbau, gaminau valgį, tvarkiau savo buities reikalus ir labai atsakingai gydžiausi.

Kas mėnesį važiavau į Kembridža, tikrino kraują, svorį, džiaugėsi, kad jis nekrenta. Ir taip tris mėnesius. Pagaliau birželį susitikau su gydytoja konsultante, kuri man pranešė, kad ... hepatito nėra. „Jūsų kraujas „švarus“, bet dar stebėsime jus pusmetį, kas mėnesį tikrinsime kraują“, –sakė ji. Pasirodo, yra galimybė, kad liga gali sugrįžti... Mačiau, kad tiek sesutė, tiek gydytoja irgi labai patenkintos. O jau aš tai buvau laiminga be galo!

Grįžau namo. Mano draugas užsakė pietus restorane. Irgi buvo laimingas ir vis mane gyrė, sakė, kad aš esu stipri ir protinga moteris. Mintyse dėl protinga, tai aš suabejojau, nes juk išgerdavau, ne paslaptis, nesirūpinau savo „kepenukais“ – tai jie man ir „atkeršijo“. Turbūt mano angelas sargas
supyko labai ir nusprendė mane išbandyti tokiu būdu.

Taigi, mano gyvenimas aišku, pasikeitė. Pati sau susikūriau dietą, ką galiu valgyti. Į alkoholį žiūriu kaip į nuodus, tačiau nesiruošiu kitų varžyti, nes nenoriu prarasti draugų. Kai jie pakelia taures, aš geriu sultis. Ir man tai pavyksta! Nejaučiu jokio diskomforto, tik gal šiek tiek liūdna, ypač per Kalėdas ir kitas šventes. Bet kuo toliau – tuo lengviau. Jeigu mano organizmas nugalėjo tokią ligą, aš juo turiu labai rūpintis ir mylėti, ko visiems ir linkiu.

Gruodį buvo paskutinis patikrinimas ir prieš šventes dar kartą patvirtino: jis negrįžo!!! Toliau kas tris mėnesius turėsiu vėl kelionę į ligoninę: tikrins kepenų būklę dėl cirozės. Kol kas antra stadija, liga neprogresuoja. O kaip bus toliau – kaip Dievas duos.

Jeigu kas norėtų užduoti man klausimų, galite kreiptis į redakciją ir parašyti man elektroninį laišką, atsakysiu.

Visiems linkiu sveikatos, nors skamba gal ir banaliai, bet visgi ji yra didžiausias mūsų turtas. Stenkitės būti geri, pakantūs vieni kitiems, nes didžiausias sveikatos priešas yra kas? PYKTIS!!!!

Sėkmes visiems

Anglija.lt skaitytoja [vardas ir pavardė redakcijai žinomi]:

Anglija.lt dėkoja autorei už jos laiškus, labai džiaugiasi dėl puikių gydymo rezultatų ir linki jai visokeriopos sėkmės!!!:

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: