Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Praėjusį sekmadienį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šventė 30 metų jubiliejų. Bemaž tiek pat jau ir mūsų nepriklausomai Lietuvai. Po informacinių pranešimų interneto žiniasklaidoje pasipylė įvairūs skaitytojų komentarai. Tačiau bene daugiausiai jų – neigiami. Žmonės guodėsi, kad ne už tokią Lietuvą kovojo ir ne tokio gyvenimo tikėjosi. Blogėjančias gyventojų nuotaikas pastebiu ir aš, kasmet sugrįždamas trumpų atostogų.

Esu vienas iš šimtų tūkstančių emigrantų, vis dar tebemylintis savo kraštą ir jo žmones, bet priverstas gyventi svetur dėl nuolatinių draudimų bei suvaržymų ir valdžioje įsisukusios mafijos. Dėl nusikaltėlių šutvės, per visą nepriklausomybės laikotarpį, plėšusios savo tėvynės ir joje gyvenančių žmonių turtą. Bet tokių skandalų, kokie šiuo metu skamba per visą žiniasklaidą, nebūčiau sapnavęs baisiausiame košmare. Kita vertus, gal mūsų jauna valstybė jau turi kažkokį stuburą, kad viešumon iškyla tokie dalykai?

Žinau, kad kai kas paskaitęs šį rašinį, paklaus, o ką tu davei Lietuvai, jei iš jos kažko tikiesi? Ogi daviau tai, ką galėjau, kol gyvenau, savo žinias, sugebėjimus, patirtį… Daviau kaip ir visi kiti, kad duoda kažką, juk nėra tik vienpusio ryšio, ar vienpusio davimo. Jau vien todėl, kad gyvenau Lietuvoje, ir tai, kad pusė milijono kažkada dar gyveno savo krašte, jau buvo kažkoks davimas savęs savo kraštui. Galėjome didžiuotis, kad esame vieninga ir neišsilaksčiusi tauta, kurioje buvo daugiau nei trys milijonai. O ką mes beturime šiandien? Koks likimas laukia mūsų Tėvynės, jei mokykliniame suole tebesėdinčios atžalos svajoja apie gyvenimą užsienyje?

Dažnai pagalvoju, kas negerai su mūsų laisve, kad tautiečiai šitaip masiškai palieka savo kraštą. Teko kalbėtis su savo likimo broliais emigrantais. Ir žinote, mane nustebino tai, kad ne visi jie pabėgo dėl mažo atlyginimo. Kalti ne tik pinigai, bet ir kitoks valdžios bei darbdavių požiūris į paprastą žmogų. Kalta pati sistema, kurioje žodis „laisvė“ įgavo kitokią prasmę.

Žmonės mąsto ir puikiai suvokia, kad jų gyvenimas ir jų laisvė kasmet tampa vis labiau suvaržyta. Turbūt nė viena valdžia nesugebėjo pagerinti gyvenimo kokybės tiek, kad žmonės nebėgtų į užsienį. Bet ši „profesionalų“ kompanija peržengė visas įmanomas ribas su savo kvailais draudimais, pensijų, švietimo ir kitomis reformomis. Vėl išradinėjamas dviratis, kai jis jau seniai išrastas ir tik belieka nusižiūrėti jo detales. Deja, valdžia galvoja, kad Lietuva yra kitokia, kokios niekur kitur į ją panašios pasaulyje nėra. Ir jiems, matyt, atrodo, kad mūsų gyventojai sudaryti iš kitokios medžiagos nei likusio pasaulio dalies. Daroma viskas, kad eiliniam žmogeliui būtų kuo sunkiau gyventi, ir kad jis būtų priverstas kuo greičiau bėgti į Angliją.

Susidaro įspūdis, kad valdžia tik ir ieško būdų kaip vis labiau sumažinti gyventojų skaičių. Jei tikėčiau sąmokslo teorija, tai kas galėtų paneigti, kad tie valdžiavyriai vykdo kurios nors Lietuvai nedraugiškos šalies užsakymą? Man patiko viename interviu gerbiamos Zitos Kelmickaitės išsakyti žodžiai: „Šiandien, sakyčiau, didžiausia drama Lietuvoje, kad žmonės nemylimi. Jie įtarinėjami“, – sakė ji… Jei žmogus nemylimas, jis jaučiasi nereikalingas, todėl lieka vienas kelias – emigracija…

Nors oficialiai valdžia deklaruoja siekianti sugrąžinti savo tautiečius, bet tikrovė pasirodo esanti visai kitokia. Štai, kad ir nesenas pavyzdys su vienu Seimo nariu, kuris oficialiai vyko į Londoną susitikti su Anglijos valdžios atstovais ir lietuvių bendruomene, bet taip iki jos ir nenuėjo. Vietoj to jis aplankė savo buvusius bendramokslius…

Arba lietuvių kalbos egzaminai. Abiturientai tikėjosi gauti nors vieną temą, susijusią su Lietuvos šimtmečio jubiliejumi. Bet ne, geriau rašykit apie meilę vienas kitam, o meilė Tėvynei palauks...

Dažnai lietuviai po eilinių rinkimų nusivilia rezultatais, kai pamato ką išrinktieji išdarinėja. Tada žmonės sako, kad norėjom kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Ir dar prideda, kad jau nebėra už ką balsuoti, nes visi jie vienodi. Tuomet pagalvoju, o kas draudžia išeiti į gatves ir protestuoti prieš kvailus sprendimus? Ir patys lietuviai sau atsako: mes nieko nepakeisim, kaip jie darė, taip ir darys. Ir dar prideda, kad lietuvis yra labai kantrus, todėl kaip tame posakyje „ir šuo kariamas pripranta“.

Bet atrodo, kad šiemet kažkas keičiasi. Dabar savo įžvalgomis ir siūlomais sprendimais nuoširdžiai nustebino jaunoji karta. Seime minint Sąjūdžio 30 metų jubiliejų pasisakė jaunimo sambūrio „Pro Patria“ narys Vytautas Vyšniauskas. Tai, ką jis pasakė, sujaudino iki širdies gelmių, nes išklojo visą tiesą apie šiandieninės Lietuvos gyvenimą. Jis perskaitė birželio 3 dieną priimtą deklaracijos projektą. Po tokių aštrių, bet teisingų žodžių atrodo, kad gimsta naujas Sąjūdis, ir gal pagaliau mūsų tauta atsibus iš letargo miego.

Juk reikia kažką daryti, o ne įsijausti į „kariamo šuns“ vaidmenį. Ir jeigu šios perskaitytos deklaracijos projektas neatguls amžiams į stalčių, o virs kūnu, mes netrukus turėsime naują politinę jėgą, už kurią tikrai bus verta atiduoti savo balsą. Ir gali būti, kad tuomet dauguma emigrantų grįš į savo išsvajotus namus...