Esame neįgalūs, Lietuvoje badaujame – ar važiuoti į Angliją? [pratęsimas] 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Prieš kurį laiką Anglija.lt publikavo skaitytojo laišką, kuriame buvo klausiama, ar pagyvenusiai porai, vargiai gyvenančiai Lietuvoje, verta atvykti į Angliją.
Laiškas sulaukė didelio tautiečių dėmesio: komentaruose žmonės dalinosi patirtimi, patarimais, nuomonėmis, tačiau netruko ir klausimų laiško autoriui. Norėdamas atsakyti į juos, vyras parašė mums dar vieną laišką.

"Laba diena,
perskaičiau visus komentarus. Susidarė įspūdis, kad mes su žmona esam kažkokie valkatos. Žmonės net abejoja mūsų darbo stažu. Asmeniškai aš pensiją – pabrėžiu – visą darbo stažą jau buvau išdirbęs 34 metų. Nuo tada ir esu invalidas ir 6 metus turėjau pirmą invalidumo grupę. Juk tai nesunku patikrinti. Kada Lietuvoje pradėjo keisti sąnarius – aišku, jau pakeitus – pasikeitė ir invalidumo grupė. Liko antra. Aš tada negavau kompensacijų už klubo protezus, pradėjo šiokias tokias kompensacijas mokėti, kada man jau buvo atliktos operacijos. Tai irgi galima patikrinti. Prieš operacijas teko ir kojų venas operuoti, o tai irgi pinigai. Operavo geriausias chirurgas Ostromskas Kauno Raud.Kryž. ligoninėje. Asistavo chirurgas, kuris ir dabar, praėjus 15 metų, mane operavo.
Tarp kitko vakar gavau laišką iš ligonių kasos, kad jau galiu laukti sąnario antrai kojai. Visa tai tiesiog kaip siurblys siurbia viską, ką sugebėjai kažkada turėti.

Nekainavo man antra operacija nieko, ir galiu tik geru žodžiu paminėti visą klinikų ortopedijos kolektyvą ir operavusį gydytoją Vertelį, kuris daug jėgų atidavė mano operacijai - juk antrą kartą ta pati koja. Beveik 5 val. truko operacija.

Melo mano laiške nėra. Žmonai atlikta krūva operacijų: jai ir gimda išimta, širdis operuota – visa supjaustyta. Po klinikinės mirties, kuri truko 3 min. 50 sek. Taip pat yra visi dokumentai.

Kaip bus toliau, nežinau, bet gero tikrai nieko. Tik tempsim laiką – ką daugiau. Mamai irgi daug buvo operacijų – kelių sąnariai keisti.

Aš per daug rašau – tai tiesiog nepatikliems žmonėms. Aš negaliu jiems atsakyti asmeniškai, tad gal jų akyse liksiu melagis. Galiu parodyti visus dokumentus, net ir tuos, kur aš vienintelis gavau leidimą atsisakyti šildymo, karšto vandens ir gyvatuko. Yra visi komisijos parašai. Aš nežinau, kaip žmonių akyse nelikti melagiu – juk negaliu visiems siųsti dokumentų kopijų...

Vaikai, taip, yra. Bet tik apie vieną galiu pasakyti daug gražių žodžių. Ne, aš kitų nesmerkiu ir nekeikiu: jie turi savo šeimas, savo žmonas, kurių turi klausyti, ir tokie, kaip mes, yra tik našta. Turiu penkis anūkus: tris anūkes ir du anūkus. Matau tik vieną, jai bus 10 metų. Ir visada skambina ir per metus kartą atvažiuoja vyriausioji anūkė. Tai mūsų žiburėlis.
Mes suprantame, kad seni ligoti tėvai yra našta, mes jų nesmerkiame – tik skaudu kažkaip, ilgesys kankina. Žmonės sako: mylėkite savo anūkus – jie atkeršys savo tėvams. Bus ta pati istorija.

Mano nuomone, negalima smerkti žmogaus jo net nemačius, negalima netikėti tuo, kas parašyta. Aš atsakau už savo žodžius.
Jei reikia, aš galiu atsiųsti savo pensijos dydį, galiu ir žmonos atsiųsti. O kodėl jos maža pensija, nors irgi išdirbus visą stažą, manau, suprasite – juk pusė buvo mokama vokeliuose. Tai, kai ligos atėjo, gavosi tik šnipšt – daugiau nei 500 litų. Vaistai, operacijos, išgyvenimo klausimai – visa tai ir surijo viską. Teko imti paskolą – bus 10 metų kaip mokame.

Taip, butas didelis – 4 kambarių, bet ką daryti? Niekas neperka! Mes ir baldų neturime – du kambariai tušti visiškai. Pijokus įsileisti, bet kas tada? Taigi taip ir vargstame – nenorime niekam būti našta.

Su Anglija viskas aišku – nieko nebus, bet nors pagalvojau ir tai pliusas. Teks taip ir vargti. Daugiau niekam nesiskųsime. Jums labai didelis ačiū už vargą. Ir skaitytojams dėkojame – ne visiems patiko, bet negalima smerkti, jeigu nieko nežinai. Bet ačiū ir tiems.

Dar kartą ačiū."

Su pagarba, Klemensas su žmona Alvyra ir mama

Šie žmonės neprašė pagalbos, tik norėjo išsiaiškinti dėl galimybės išvykti gyventi į JK. Tačiau pirmojo laiško komentaruose Anglija.lt skaitytojai klausė laiško autoriaus kontaktų ir net banko sąskaitos duomenų.
Taigi skaitytojų prašymu publikuojame kontaktus ir banko sąskaitą
(dar kartą pabrėžiame, kad tai daroma skaitytojų, o ne laiško autoriaus prašymu):
ALEKSANDRA SIDABRIENĖ
LT224010043900385409

Laiško autoriaus, Klemenso, kontaktai: +37065412563; kornelijas@tiltas.lt

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Prieš kurį laiką Anglija.lt publikavo skaitytojo laišką, kuriame buvo klausiama, ar pagyvenusiai porai, vargiai gyvenančiai Lietuvoje, verta atvykti į Angliją.
Laiškas sulaukė didelio tautiečių dėmesio: komentaruose žmonės dalinosi patirtimi, patarimais, nuomonėmis, tačiau netruko ir klausimų laiško autoriui. Norėdamas atsakyti į juos, vyras parašė mums dar vieną laišką.

"Laba diena,
perskaičiau visus komentarus. Susidarė įspūdis, kad mes su žmona esam kažkokie valkatos. Žmonės net abejoja mūsų darbo stažu. Asmeniškai aš pensiją – pabrėžiu – visą darbo stažą jau buvau išdirbęs 34 metų. Nuo tada ir esu invalidas ir 6 metus turėjau pirmą invalidumo grupę. Juk tai nesunku patikrinti. Kada Lietuvoje pradėjo keisti sąnarius – aišku, jau pakeitus – pasikeitė ir invalidumo grupė. Liko antra. Aš tada negavau kompensacijų už klubo protezus, pradėjo šiokias tokias kompensacijas mokėti, kada man jau buvo atliktos operacijos. Tai irgi galima patikrinti. Prieš operacijas teko ir kojų venas operuoti, o tai irgi pinigai. Operavo geriausias chirurgas Ostromskas Kauno Raud.Kryž. ligoninėje. Asistavo chirurgas, kuris ir dabar, praėjus 15 metų, mane operavo.
Tarp kitko vakar gavau laišką iš ligonių kasos, kad jau galiu laukti sąnario antrai kojai. Visa tai tiesiog kaip siurblys siurbia viską, ką sugebėjai kažkada turėti.

Nekainavo man antra operacija nieko, ir galiu tik geru žodžiu paminėti visą klinikų ortopedijos kolektyvą ir operavusį gydytoją Vertelį, kuris daug jėgų atidavė mano operacijai - juk antrą kartą ta pati koja. Beveik 5 val. truko operacija.

Melo mano laiške nėra. Žmonai atlikta krūva operacijų: jai ir gimda išimta, širdis operuota – visa supjaustyta. Po klinikinės mirties, kuri truko 3 min. 50 sek. Taip pat yra visi dokumentai.

Kaip bus toliau, nežinau, bet gero tikrai nieko. Tik tempsim laiką – ką daugiau. Mamai irgi daug buvo operacijų – kelių sąnariai keisti.

Aš per daug rašau – tai tiesiog nepatikliems žmonėms. Aš negaliu jiems atsakyti asmeniškai, tad gal jų akyse liksiu melagis. Galiu parodyti visus dokumentus, net ir tuos, kur aš vienintelis gavau leidimą atsisakyti šildymo, karšto vandens ir gyvatuko. Yra visi komisijos parašai. Aš nežinau, kaip žmonių akyse nelikti melagiu – juk negaliu visiems siųsti dokumentų kopijų...

Vaikai, taip, yra. Bet tik apie vieną galiu pasakyti daug gražių žodžių. Ne, aš kitų nesmerkiu ir nekeikiu: jie turi savo šeimas, savo žmonas, kurių turi klausyti, ir tokie, kaip mes, yra tik našta. Turiu penkis anūkus: tris anūkes ir du anūkus. Matau tik vieną, jai bus 10 metų. Ir visada skambina ir per metus kartą atvažiuoja vyriausioji anūkė. Tai mūsų žiburėlis.
Mes suprantame, kad seni ligoti tėvai yra našta, mes jų nesmerkiame – tik skaudu kažkaip, ilgesys kankina. Žmonės sako: mylėkite savo anūkus – jie atkeršys savo tėvams. Bus ta pati istorija.

Mano nuomone, negalima smerkti žmogaus jo net nemačius, negalima netikėti tuo, kas parašyta. Aš atsakau už savo žodžius.
Jei reikia, aš galiu atsiųsti savo pensijos dydį, galiu ir žmonos atsiųsti. O kodėl jos maža pensija, nors irgi išdirbus visą stažą, manau, suprasite – juk pusė buvo mokama vokeliuose. Tai, kai ligos atėjo, gavosi tik šnipšt – daugiau nei 500 litų. Vaistai, operacijos, išgyvenimo klausimai – visa tai ir surijo viską. Teko imti paskolą – bus 10 metų kaip mokame.

Taip, butas didelis – 4 kambarių, bet ką daryti? Niekas neperka! Mes ir baldų neturime – du kambariai tušti visiškai. Pijokus įsileisti, bet kas tada? Taigi taip ir vargstame – nenorime niekam būti našta.

Su Anglija viskas aišku – nieko nebus, bet nors pagalvojau ir tai pliusas. Teks taip ir vargti. Daugiau niekam nesiskųsime. Jums labai didelis ačiū už vargą. Ir skaitytojams dėkojame – ne visiems patiko, bet negalima smerkti, jeigu nieko nežinai. Bet ačiū ir tiems.

Dar kartą ačiū."

Su pagarba, Klemensas su žmona Alvyra ir mama

Šie žmonės neprašė pagalbos, tik norėjo išsiaiškinti dėl galimybės išvykti gyventi į JK. Tačiau pirmojo laiško komentaruose Anglija.lt skaitytojai klausė laiško autoriaus kontaktų ir net banko sąskaitos duomenų.
Taigi skaitytojų prašymu publikuojame kontaktus ir banko sąskaitą
(dar kartą pabrėžiame, kad tai daroma skaitytojų, o ne laiško autoriaus prašymu):
ALEKSANDRA SIDABRIENĖ
LT224010043900385409

Laiško autoriaus, Klemenso, kontaktai: +37065412563; kornelijas@tiltas.lt

 (Komentarų: 18)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: