Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

"Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Todėl neklausk kam skambina varpai. Jie skambina tau."
E. Hemingvėjus

*Skaitytojo laiškas, kalba netaisyta

Manau, niekas nedrįs šio rašytojo pavadinti raudonuoju ar baltuoju, o šių žodžių tendencingais, palaikančiais vieną kurią nors pusę. Tačiau susidaro įspūdis, kad mūsų politikai, įvairūs specialistai, analitikai ir komentatoriai nėra skaitę nei šių minčių nei pačio kūrinio, o gal net apie tokį rašytoją išgirdo tik tada, kai politiniame Olimpe sužibo Loretos saulė. O vertėtų įsiklausyti į tuos žodžius, nustoti skirstyti žmones į tuos kurių gaila, kurių gedime, kurių pavardes kas metai skaitome ir į tuos, kurių ne gaila ir galima net neskaičiuot. Kiek įvyko konfliktų, per pastaruosius du dešimtmečius, kurių iniciatoriai ir varomoji jėga buvo atėjusi iš išorės? Sunku ir amoralu skaičiuoti, bet tenka. Karas Čečėnijoje, kad užkirstų kelią radikalios islamistinės valstybės susikūrimui (kažin kaip JAV reaguotų jei Kuboje koks Fidel al ladenas būtų kūręs ne socialistinę valstybę, o kokią alkaidalandija) buvo pasmerktas vakarų, kurie skaičiavo ir matė tik čečėnų aukas, numodami ranka į paprastų Rusijos karių aukas. Teisingai - ko pergyventi, patys įlindo patys tegu ir aprauda. Tik kai pamatė kokia ten valstybė formuojasi ir kai iš Afganistano tokia pačia islamistine vėliava pamojavo Al Qaeda, tada suprato, kad gal tos Rusijos aukos ne tokios ir beprasmiškos. Tie kurie smerkė tą karą, netrukus pradėjo skaičiuoti ir tebeskaičiuoja savas aukas nebekreipdami dėmesio į tos kategorijos aukas, dėl kurių labai pergyveno Kaukaze. Bet tos skaudžios politinio, bet ne moralinio dalinimo pamokos nedavė naudos ir šių dienų "pitagorai", skaičiuoja taip, kaip jiems patinka. Jugoslavija, Rusėjo 11 (ir kiti teroro aktai) Irakas, Libija, Egiptas visur dviguba matematika (o gal ir buhalterija). Verkia, gedi kovotojų už demokratiją, bet visai nekreipia dėmesio į žuvusius nuo kovotojų už demokratiją rankų ir ginklų. Gruzija pradėjo karinę operaciją Olimpiados atidarymo metu. Žmonės buvo padalinti į tuos kurių gaila ir reikia suskaičiuoti ir į tuos kurių skaičius nejaudina - demoskaičiuotojų. Maidane tie patys "pitagorai" matė vien tik molotovo kokteiliais apsiginklavusias aukas, o karių, kurie degė nuo tų kokteilių net nemini, nors tos pačios tautos šalies, bet vieni" mūsų", kiti "ne mūsų". Nežinia kiek ilgai dar tęsis tokia dviguba matematika, bet vieną dieną žmonėms gali atsibosti tos, skambiais lozungais, pridengtos misijos, kurias aklai palaiko mūsų vyriausybė. Kai pradės tuštėti kišenės, o iš įvairių regionų į Lietuvą mūsų vaikinai pradės grįžti cinkuotose karstuose, žmonės išeis į gatves kaip išėjo Amerikoje Vietnamo karo metu ir privertė sudrebėti visą jos politinę sistemą.

Negi mūsų valdžia laukia to paties. O gal geriau vertėtų įsiskaityti į tuos žodžius, gedėti visų vienodai ir nors kartą perskaityti ne tik rugsėjo vienuoliktosios aukų pavardes, bet ir kitas. Gal toks skaitymas priverstų susimastyti ir suprasti, kad Žmogus ir Afrikoje, Maidane, Gruzijoje, Afganistane, visoje Žemėje yra Žmogus! Deja susidaro įspūdis, kad dabartinė valdžia, nusileido iki tokio lygio, kad jiems vietoje Hemingvėjaus varpo, ausyse skamba- "Geras indėnas -miręs indėnas"! Bet gerbiamieji, šiais laikais indėnų beveik nebeliko. Ką planuojate į jų vietą?

Kęstutis Grubliauskas