Neįprastos sporto šakos čempionas tapo dar ir fitneso čempionu [VIDEO] 

Įkėlė Vytautas Stankevičius. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Man jaunystėje daug kas sakydavo, kad turėčiau dalyvauti kultūrizme, bet nesusigundžiau, nes tuo metu štangos spaudimas bei kovų menai mane traukė labiau, bet šias metais, kai peties trauma praėjo bei pradėjau reguliariai lankyti sporto salę, vieną dieną pamačiau man patrauklią panelę ir nusprendžiau pasinaudoti proga ją užkalbinti.

Ji man ir prasitarė apie šias varžybas, nes pati joms ruošėsi, bet tik tada aš jai pasakiau, kad nedalyvaučiau tokiose varžybose, nes reikėtų nusiskusti visą kūną, o to niekada nedariau ir nežadėjau daryti. Vis dėlto grįžus namo intuityviai aplankė idėja, kad kol peties neskauda reikia ir toliau stengtis daryti savo gyvenimą spalvingą ir toliau išbandyti naujas sporto šakas. Tuo labiau jeigu čia dar ir pasaulio čempionatas.

Sekantį kartą atėjęs į sporto salę, pašnekėjau su gerai žinomu fitneso bei kultūrizmo treneriu, pasaulio čempionu Vytautu Mikuckiu ir jis man leido bei pastūmėjo sudalyvauti šiose varžybose. Jam esu labai dėkingas už tokia galimybę!

-Ar dar planuojate sudalyvauti kultūrizmo varžybose?

Kaip bus ateityje tiksliai niekas nežino, bet galiu pasakyti, kad man tikrai patiko ši sporto šaka. Duok Dieve, kad būtų sveikatos, nes noro tikrai yra. Dalyvausiu dar ir kitais metais. Be to, pasižadėjau jau tai panelei, kad grįšiu.

Aš neplanavau tapti kultūristu, bet kadangi užsiiminėjau sunkiąją atletika ir kovų menais, vienas sportas padėjo auginti raumenis ir jėgą, o kitas – per kardio pratimus ryškinti raumenis.

Su dieta irgi problemų nebuvo. Jau 4 metai kaip sveikai maitinuosi, o tai yra pagrindas raumenims, o ypač, preso raumenims. Nieko itin keisti nereikėjo dietoje ir sportiniame pasirengime, tik naujiena buvo ta, kad reikėjo negerti vandens 3 dienas, kad iš kūno išvalyčiau skysčius ir dar labiau išryškinčiau raumenis. Šita dalis buvo sunkiausia, nes labai mėgstu rūkyti ir gerti raudoną sausą vyną kiekviena vakarą, o po rūkymo ir sauso vyno dar labiau troškina.

Prieš kovų menų varžybas atsisakydavau rūkymo trumpam laikui, kad nesugadinčiau savo ištvermės, bet štangos spaudimo ir šitose varžybose nedariau to, kadangi ištvermė čia nėra reikalinga. Dauguma žmonių gyvena niūrų gyvenimą, su visokiomis taisyklėmis, prietarais, pergyvena dėl kitų nuomonės ir naudojasi tik viena monetos puse. Man atrodo laimė atsiranda, kai gyvenime yra laisvė, o svarbiausia laisvė yra nuo savo EGO - nuo savo įvaizdžio bei pergyvenimo dėl kitų nuomones apie savo įvaizdį...

Manau, reikia džiaugtis tuo ką turi ir kol turi - spalvinti gyvenimą įvairesnėmis spalvomis, išbandant kuo daugiau naujovių, nes rytojaus diena niekam negarantuota, todėl reikia kolekcionuoti emocijas, įspūdžius, bet ne daiktus ir pinigus, reikia derinti malonumą su nauda.

-Ar vėl jus pamatysime ringe ar ant štangos spaudimo suoliuko, sprendžiant pagal tai, kad peties trauma pagaliau paliko jus ramybėje?

Niekada nesakyk niekada, bet ringe neturėtumėte manęs pamatyti, kadangi štai toks mano tvarkaraštis: ryte – sportas, per pietus – darbai, vakarais susitikimai arba pasilinksminimai, o alkoholis, deja, nėra visų brolis ir padidinus testosteroną kraujyje, kai kurie žmonės per drąsiai jaučiasi ir peržengia ribas. Būtent dėl šitos priežasties, neseniai man ir mano vaikystės draugui teko nuraminti "braliukus" latvius. Nepaisant viso to, nejaučiau malonumo ir neatsirado noras vėl grįžti į kovų menus. O štai į štangos spaudimą noriu grįžti labiau nei labai. Kas kart būdamas sporto salėje svajoju atsidurti varžybiniame suole.

Iš vienos puses labai norėtųsi grįžti į štangos spaudimą taip, kad visi mano kolegos suprastų, kad jie laimėjo vien tik dėl to, kad aš buvau traumuotas ir nedalyvavau 3 metus, kadangi mano pasaulio rekordas per 3 metus vis dar nesumuštas, bet vis dėlto į savo kategoriją 67,5 kg nebegrišiu, nes ten man nėra ką daugiau įrodinėti ir pasiekti.

Be to, kol peties trauma neatsinaujino, o nuo 16 metų reguliariai atsinaujina kas 2 metus, tol žingsnis po žingsnio bandysiu jėgas naujoje bei didesnėje svorio kategorijoje ir bandysiu pasiekti vėl to paties - Europos bei pasaulio titulų ir rekordų.

Aš moku pralaimėti, tuo labiau manau, kad pralaimėjimai yra geriausi mokytojai bei motyvatoriai, bet esu įsitikinęs, kad jeigu bučiau užėmęs 2-ąją vietą kovų menuose arba tuo labiau štangos spaudime, kurioje prieš traumą esu visada užėmęs tik 1-ąsias vietas 66-67,5 kg kategorijose –tikrai nebūčiau buvęs laimingas. Šiose varžybose, kai debiutavau ir laimėjau 2-ąją vietą visą laiką buvau su šypsena.

Tai buvo neeilinė patirtis.

Įkėlė Vytautas Stankevičius. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Man jaunystėje daug kas sakydavo, kad turėčiau dalyvauti kultūrizme, bet nesusigundžiau, nes tuo metu štangos spaudimas bei kovų menai mane traukė labiau, bet šias metais, kai peties trauma praėjo bei pradėjau reguliariai lankyti sporto salę, vieną dieną pamačiau man patrauklią panelę ir nusprendžiau pasinaudoti proga ją užkalbinti.

Ji man ir prasitarė apie šias varžybas, nes pati joms ruošėsi, bet tik tada aš jai pasakiau, kad nedalyvaučiau tokiose varžybose, nes reikėtų nusiskusti visą kūną, o to niekada nedariau ir nežadėjau daryti. Vis dėlto grįžus namo intuityviai aplankė idėja, kad kol peties neskauda reikia ir toliau stengtis daryti savo gyvenimą spalvingą ir toliau išbandyti naujas sporto šakas. Tuo labiau jeigu čia dar ir pasaulio čempionatas.

Sekantį kartą atėjęs į sporto salę, pašnekėjau su gerai žinomu fitneso bei kultūrizmo treneriu, pasaulio čempionu Vytautu Mikuckiu ir jis man leido bei pastūmėjo sudalyvauti šiose varžybose. Jam esu labai dėkingas už tokia galimybę!

-Ar dar planuojate sudalyvauti kultūrizmo varžybose?

Kaip bus ateityje tiksliai niekas nežino, bet galiu pasakyti, kad man tikrai patiko ši sporto šaka. Duok Dieve, kad būtų sveikatos, nes noro tikrai yra. Dalyvausiu dar ir kitais metais. Be to, pasižadėjau jau tai panelei, kad grįšiu.

Aš neplanavau tapti kultūristu, bet kadangi užsiiminėjau sunkiąją atletika ir kovų menais, vienas sportas padėjo auginti raumenis ir jėgą, o kitas – per kardio pratimus ryškinti raumenis.

Su dieta irgi problemų nebuvo. Jau 4 metai kaip sveikai maitinuosi, o tai yra pagrindas raumenims, o ypač, preso raumenims. Nieko itin keisti nereikėjo dietoje ir sportiniame pasirengime, tik naujiena buvo ta, kad reikėjo negerti vandens 3 dienas, kad iš kūno išvalyčiau skysčius ir dar labiau išryškinčiau raumenis. Šita dalis buvo sunkiausia, nes labai mėgstu rūkyti ir gerti raudoną sausą vyną kiekviena vakarą, o po rūkymo ir sauso vyno dar labiau troškina.

Prieš kovų menų varžybas atsisakydavau rūkymo trumpam laikui, kad nesugadinčiau savo ištvermės, bet štangos spaudimo ir šitose varžybose nedariau to, kadangi ištvermė čia nėra reikalinga. Dauguma žmonių gyvena niūrų gyvenimą, su visokiomis taisyklėmis, prietarais, pergyvena dėl kitų nuomonės ir naudojasi tik viena monetos puse. Man atrodo laimė atsiranda, kai gyvenime yra laisvė, o svarbiausia laisvė yra nuo savo EGO - nuo savo įvaizdžio bei pergyvenimo dėl kitų nuomones apie savo įvaizdį...

Manau, reikia džiaugtis tuo ką turi ir kol turi - spalvinti gyvenimą įvairesnėmis spalvomis, išbandant kuo daugiau naujovių, nes rytojaus diena niekam negarantuota, todėl reikia kolekcionuoti emocijas, įspūdžius, bet ne daiktus ir pinigus, reikia derinti malonumą su nauda.

-Ar vėl jus pamatysime ringe ar ant štangos spaudimo suoliuko, sprendžiant pagal tai, kad peties trauma pagaliau paliko jus ramybėje?

Niekada nesakyk niekada, bet ringe neturėtumėte manęs pamatyti, kadangi štai toks mano tvarkaraštis: ryte – sportas, per pietus – darbai, vakarais susitikimai arba pasilinksminimai, o alkoholis, deja, nėra visų brolis ir padidinus testosteroną kraujyje, kai kurie žmonės per drąsiai jaučiasi ir peržengia ribas. Būtent dėl šitos priežasties, neseniai man ir mano vaikystės draugui teko nuraminti "braliukus" latvius. Nepaisant viso to, nejaučiau malonumo ir neatsirado noras vėl grįžti į kovų menus. O štai į štangos spaudimą noriu grįžti labiau nei labai. Kas kart būdamas sporto salėje svajoju atsidurti varžybiniame suole.

Iš vienos puses labai norėtųsi grįžti į štangos spaudimą taip, kad visi mano kolegos suprastų, kad jie laimėjo vien tik dėl to, kad aš buvau traumuotas ir nedalyvavau 3 metus, kadangi mano pasaulio rekordas per 3 metus vis dar nesumuštas, bet vis dėlto į savo kategoriją 67,5 kg nebegrišiu, nes ten man nėra ką daugiau įrodinėti ir pasiekti.

Be to, kol peties trauma neatsinaujino, o nuo 16 metų reguliariai atsinaujina kas 2 metus, tol žingsnis po žingsnio bandysiu jėgas naujoje bei didesnėje svorio kategorijoje ir bandysiu pasiekti vėl to paties - Europos bei pasaulio titulų ir rekordų.

Aš moku pralaimėti, tuo labiau manau, kad pralaimėjimai yra geriausi mokytojai bei motyvatoriai, bet esu įsitikinęs, kad jeigu bučiau užėmęs 2-ąją vietą kovų menuose arba tuo labiau štangos spaudime, kurioje prieš traumą esu visada užėmęs tik 1-ąsias vietas 66-67,5 kg kategorijose –tikrai nebūčiau buvęs laimingas. Šiose varžybose, kai debiutavau ir laimėjau 2-ąją vietą visą laiką buvau su šypsena.

Tai buvo neeilinė patirtis.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: